Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ritai Rudzinskaitei, trečiajam asmeniui T. L., nedalyvaujant atsakovei K. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo T. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2021-03-15 sprendimu laikinai apribojo motinos valdžia K. B. jos nepilnamečių vaikų E. M. ir A. L. atžvilgiu. Nepilnamečio vaiko E. M. tėvui A. M. tuo pačiu teismo sprendimu taip pat laikinai apribota tėvo valdžia vaiko E. M. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2021-04-26 nutartimi nepilnamečiams E. M. ir A. L. nustatyta nuolatinė globa T. L. gyvenamojoje vietoje. 2022-01-12 VVTAĮT kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią K. B. jos vaikų A. L. ir E. M. atžvilgiu bei neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. M. sūnaus E. M. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas 2022-05-12 sprendimu pratęsė laikiną motinos valdžios apribojimą K. B. dukters A. L. ir sūnaus E. M. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribojo tėvo valdžią A. M. sūnaus E. M. atžvilgiu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Situacija atsakovės K. B. šeimoje nėra pasikeitusi, atsakovė nedalyvauja savo nepilnamečių vaikų A. L. ir E. M. auklėjime ir priežiūroje, kartu su vaikais negyvena, jų neauklėja ir neprižiūri, kasdieninių poreikių tenkinimą yra pavedusi savo motinai T. L., su vaikais bendrauja tik epizodiškai, tačiau iš esmės vaikais nesirūpina. Atsakovė K. B. nuo 2018 m. sausio mėnesio (galimai ir anksčiau) yra išvykusi dirbti į Vokietiją, o nuo 2020-04-24 savo išvykimą į Vokietiją yra oficialiai deklaravusi, nuo to laiko vis žada parvažiuoti gyventi į Lietuvą, tačiau šių pažadų nevykdo. Pasiteisinimui K. B. nurodo, jog padirbs dar metus laiko, o tada tikrai sugrįš į Lietuvą. Atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo bei sąlygų: ji vis dar gyvena ir dirba užsienyje, ir VVTAĮT vertinimu, net nežada grįžti į Lietuvą. Atsakovės motina, jos vaikų nuolatinė globėja, T. L. teigia, kad atsakovė moka išlaikymą savo vaikams, tačiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ieškovas neturi, todėl galimai atsakovė K. B. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2021-03-15 bei 2022-05-15 sprendimais laikinai apribodamas motinos valdžią atsakovei K. B. suteikė galimybę jai įvertinti padėties rimtumą, priimti jai teikiamą pagalbą, pakeisti savo prioritetus, susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau atsakovė teismo suteikta galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, kaip buvo žadėjusi teismui – į Lietuvą negrįžo. Šiai dienai išliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis, todėl K. B. motinos valdžia turėtų būti apribota neterminuotai jos nepilnamečių vaikų E. M. ir A. L. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų E. M. ir A. L. (tėvystė nenustatyta) atžvilgiu.

7.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota motinos valdžia K. B. jos nepilnamečių vaikų E. M. ir A. L. atžvilgiu bei priteistas iš K. B. išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2021 m. sausio 11 d. iki vaikų pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams E. M. ir A. L. nustatyta nuolatinė globa T. L. gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas K. B. dukters A. L. ir sūnaus E. M. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia A. M. sūnaus E. M. atžvilgiu;

7.2. (duomenys neskelbtini) šeimos namai 2022-10-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad T. L. tinkamai vykdo savo pareigas globotinių A. L. ir E. M. atžvilgiu. Ji atsakingai rūpinasi vaikų sveikata, laiku pastebi ankstyvus ligos simptomus ir užtikrina deramą medicinos pagalbą reikiamu laiku. Globėjos buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, namuose sudarytos sąlygos vaikams mokytis, žaisti ir ilsėtis. T. L. rūpinasi globotinių auklėjimu, priežiūra ir ugdymu. Šeimoje sudaromos sąlygos formuotis vaikų individualioms moralinėms vertybėms, skatinami jų teigiami charakterio ir temperamento ypatumai. Vaikų emocinis ryšys su globėja yra saugus ir artimas. Globėja visada sudaro galimybes vaikams dalyvauti Globos centro organizuojamose veiklose ir renginiuose, pati juose dalyvauja pagal galimybes;

7.3. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) progimnazija 2022-10-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nepilnametės A. L. globėja T. L. domisi A. L. mokymosi pasiekimais, nuolat palaiko ryšį su klasės mokytoja, bendrauja telefonu ir individualiuose susitikimuose, geranoriškai reaguoja į visus mokytojos pastebėjimus bei pranešimus, esant poreikiui, užtikrina mergaitės dalyvavimą konsultacijose. T. L. prie Tamo dienyno neprisijungia dėl įgūdžių stokos. Klasėje laikomasi susitarimo po ištaisytais savarankiškais bei kontroliniais darbais ir namų darbų patikrinimo užduotimis tėvams uždėti žymą „susipažinau“. A. L. globėja šio susitarimo visada laikosi. Mergaitės mama K. B. nesilanko mokykloje, nėra pasidomėjusi dukros pasiekimais, bendravusi su mokytoja ar progimnazijos administracija;

7.4. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) 2022-10-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)1.24) pateikė informaciją, kad E. M. lanko lopšelį-darželį nuo 2019-09-01. E. M. tvarkingas, švarus, prižiūrėtas. Esant reikalui, močiutė (globėja) T. L. pasirūpina reikalingomis priemonėmis sportavimui, baseino užsiėmimams. Su ja aptariami visi rūpimi klausimai. Jei E. M. neatvyksta į darželį, tą pačią dieną paskambina ir nurodo neatvykimo priežastį. Močiutė dalyvauja darželio renginiuose, susirinkimuose, domisi berniuko pasiekimais ir elgesiu grupėje. Prie darželio el. dienyno neprisijungusi, nes neturi susikūrusi elektroninio pašto;

7.5. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022-10-26 medicininiai pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog globėja tinkamai rūpinasi E. M. ir A. L. sveikatos priežiūra;

7.6. VVTAĮT globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nepilnamečių vaikų E. M. ir A. L. globa vykdoma tinkamai;

7.7. 2022-11-14 Vaikų globos (rūpybos) peržiūros aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vaikų E. M. ir A. L. globos peržiūros metu nustatyta, jog priežastys, dėl kurių nepilnamečiams A. L. ir E. M. buvo nustatyta nuolatinė globa, neišnyko, globėja savo pareigas vykdo tinkamai. Nurodyta, kad VVTAĮT turimais duomenimis, tėvai ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nepareiškė;

7.8. 2022-10-27 elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) VVTAĮT kreipėsi į atsakovę K. B., primindamas, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pateikdama įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia, išnyko. Atsakovė informuota, kad nesikreipus dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, VVTAĮT kreipsis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Iki nurodyto termino (2022-11-11) atsakovė K. B. atsakymo nepateikė, į telefono skambučius neatsako, su VVTAĮT darbuotojais nebendradarbiauja. Tik 2022-12-13, po ilgų VVTAĮT raginimų, K. B. elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą, jog į Lietuvą negrįš ir dar kurį laiką padirbės Vokietijoje;

7.9. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus patvirtina, kad K. B. bausta administracine tvarka už tai, kad nesilaikė saviizoliacijos taisyklių, surašytas protokolas, paskirta 500 Eur dydžio administracinė nuobauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad K. B. nėra teista;

7.10. Iš VĮ Registrų centras Gyventojų tarnybos registro pažymos matyti, jog K. B. savo gyvenamąją vietą 2023-03-11 deklaravo (duomenys neskelbtini). LITEKO sistemos duomenimis, 2012-12-20 atsakovė dar buvo deklaravusi išvykimą į Vokietiją (užklausos LITEKO sistemoje data ir laikas: 2022-12-20 14:42:19). 2023-03-23 teismui siųstame el. paštu laiške atsakovė nurodo, kad su ieškiniu sutinka, informuoja teismą, jog pasikeitė jos gyvenamosios vietos adresas Vokietijoje ir prašo procesinius dokumentus siųsti nauju adresu: (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikų E. M. ir A. L. atžvilgiu dėl to, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė nuo 2018 metų yra išvykusi ir gyvena Vokietijoje, vaikus paliko Lietuvoje ir jų auginimo, priežiūros, auklėjimo, ugdymo naštą perkėlė savo motinai T. L.. Pati atsakovė nesidomi vaikų ugdymu, sveikata, nededa pakankamai pastangų reguliariai materialiai remti savo vaikus pagal jų poreikius, nesiekia susigrąžinti jų į šeimą. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą (toks apribojimas atsakovei yra nustatytas du kartus), kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs į gerąją pusę, kad ji nori auginti vaikus pati ir kad gali užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Nepaisant to, kad ryšys su vaikais yra išlikęs, tačiau atsakovė su jais bendrauja tik telefonu, nereguliariai, vaikų nelanko, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje ilgą laiką, apie 5 metus, ir neturi ketinimų grįžti į Lietuvą bei pati auginti vaikus, t. y. atsakovė neketina suteikti vaikams saugią, stabilią, vaikų interesus atitinkančią ir užtikrinančią aplinką. Atsakovė iš esmės nemotyvuota keistis, situacija nepasikeitė po priimtų teismo sprendimų laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią ir nėra požymių, kad situacija pasikeistų į gerą pusę. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.), nors atsakovė kartais bendrauja su vaikais ir teikia išlaikymą savo nuožiūra, tačiau to neužtenka, nes tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau šia galimybe ji nepasinaudojo, nėra pakankamai motyvuota keisti savo elgesį, kas rodo, jog atsakovė nesiekia rūpintis vaikais tiek, kad juos susigrąžintų ir augintų pati. Bylos nagrinėjime atsakovė nedalyvavo, bylos eiga domėjosi pasyviai (pati neteikė jokių paaiškinimų ir/ ar rašytinių įrodymų apie teikiamą vaikams išlaikymą, apie bendravimą su jais, tik labai trumpai, be jokių paaiškinimų, atsakydavo į teismo raštus), su ieškiniu sutiko, nepareiškė jokio noro grįžti į Lietuvą ir gyventi kartu su vaikais, jais rūpinti, t. y. vykdyti savo kaip motinos pareigas. Konstatuotina, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. B. jos motinos valdžia vaikų E. M. ir A. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą nuostatą, jog šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, iš atsakovės nepriteistinas žyminis mokestis valstybei už šioje byloje pareikštą neturtinį reikalavimą.

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,36 Eur sumą ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl valstybei iš atsakovės priteistinos 20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimties eurų) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.