Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. D., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-141-839/2019 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė. Parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog nėra įsitikinęs savo tėvyste, todėl nori, kad būtų atlikta ekspertizė. Po ekspertizės atlikimo vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo (2019-02-04 telefonu informavo, jog dėl didelio snygio negali atvykti į teismo posėdį). Nors atsakovo dalyvavimas buvo būtinas, tačiau atsižvelgiant į tai, byloje atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė ir surinkti kiti duomenys apie šalių turtinę padėtį spręstina, jog atsakovo nedalyvavimas 2019-02-04 teismo posėdyje neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal atliktos ekspertizės išvadas atsakovas pripažintinas vaiko tėvu. Ieškovė turi geras buitines-moralines sąlygas auginti ir prižiūrėti vaiką, todėl atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo piniginėmis lėšomis atitinka vaiko poreikius ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, būdama ne santuokoje, 2018-01-01 pagimdė dukrą E. D.. Gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra registruota.

Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Iš byloje gauto ekspertizės akto Nr.ES 205/208(01) išvados matyti, kad A. A. yra E. D. tėvas su 99,99999998 procentų tikimybe. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu neneigė, kad artimai bendravo su ieškove, nors bendrai negyveno, bendro vaiko auklėjimo, auginimo ir išlaikymo nebuvo, tačiau ekspertizės išvadai bylos šalių nurodytos aplinkybės, jog atsakovas gali būti vaiko tėvu, neprieštarauja. Atliktos ekspertizės išvados paneigė atsakovo abejones dėl jo tėvystės, todėl laikytina nustatyta, kad atsakovas yra E. D. tėvas.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalių dukrai šiuo metu yra daugiau nei vieneri metai, gyvenamuoju būstu ją aprūpina motina. Taigi laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinyje ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga yra 400 EUR, prašo iš atsakovo priteisti 200 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog jos skaičiavimu vaiko išlaikymui šiuo metu išleidžiama ir reikalinga apie 300 EUR suma per mėnesį bei papildomai pateikė prekių įsigijimo kvitus.

Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas išlaikymas, neginčijo. Paskaičiavimo, kiek jo nuomone tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų lėšų, neteikė.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodyto dydžio (400 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui teikiamas, nes detalaus paskaičiavimo kas sudarytų 400 EUR išlaikymo sumą tokio amžiaus vaikui nėra pateikta, o nurodyti teiginiai ir nurodytos sumos dydis nėra pakankamai patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau iš ieškovės teiktų paaiškinimų teismo posėdyje konstatuotina, kad vaiko būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kt. Duomenų, kad dukros poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nėra pateikta, o pati ieškovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, jog išskirtinių vaiko poreikių (dėl sveikatos būklės ar kt. priežasčių) nėra. Taigi esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui lėšų suma apie 250-280 EUR labiau atitinka bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytą lėšų poreikio sumą, t.y. apie 300 EUR per mėnesį, nei ieškinyje nurodyta 400 EUR išlaidų suma.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas darbingas (nėra pateikta jokių duomenų dėl jo nedarbingumo); šiuo metu oficialiai Lietuvoje niekur nedirba, tačiau byloje gautais duomenimis atsakovas buvo išvykęs į Daniją, taigi tikėtina ieškovės teiktais paaiškinimais, jog jis užsienyje dirba, nes ir pats atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis turi išvykti atgal į užsienį, o išlaikymui sutiktų mokėti po 120 EUR, kas leidžia manyti, jog atsakovas gauna pajamas ir vaikui išlaikymą gali mokėti; nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi; duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nėra.

Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi; jos vardu registruotų transporto priemonių nėra; šiuo metu nedirba, nes augina vaiką, su kuriuo kartu gyvena ieškovės senelei priklausančiame būste. Jos gaunamos pajamos 122 EUR socialinė pašalpa bei vaikui mokama 58 EUR išmoka. Jos teigimu pragyventi su vaiku jai padeda motina bei senelė.

Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra geresnės. Ieškovė turi rūpintis nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tiek geresnė, kad būtų įstatyminis pagrindas ją įpareigoti ženkliai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Bylos duomenys nepaneigia, jog atsakovas darbingas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui, daugiau išlaikytinių pagal bylos duomenis neturi. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių, laikytina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, jo nesirūpinimas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nėra ta priežastis, kuriai esant, negalima priteisti iš jo išlaikymą (LR CK 3.194 str., 3.200 str.). Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes kaip minėta atsakovas buvo išvykęs į Daniją, taigi tikėtina, jog jis užsienyje dirba, nes ir pats atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis turi išvykti atgal į užsienį, o išlaikymui sutiktų mokėti po 120 EUR, kas leidžia manyti, jog atsakovas gauna pajamas, ką nurodė ir ieškovė. Esant tokiems duomenims, teismas sprendžia, jog atsakovas pajėgus teikti 150 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas neteigia, jog mokėjo išlaikymą dukrai nuo jos gimimo. Kaip nurodė ieškovė, kitais būdais ar pagalba prie vaiko išlaikymo atsakovas neprisideda, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-01, t.y. 1200 EUR (150 EUR x 8 mėn.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Laikytina, kad ieškinys patenkintas apytiksliai 88 proc. (tėvystės nustatymas 100 proc. išlaikymo priteisimas 75 proc.).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-05-24 sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, visiškai apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Byloje pateikta minėtos tarnybos 2019-02-14 pažyma apie tai, kad valstybės teisinės pagalbos išlaidos yra 700,72 EUR. Taigi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 616,63 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas išlaikymas po 150 EUR per mėnesį, todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 41 EUR (150 EUR x 12 mėn. = 1800 EUR, 1800 EUR x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio, 10,35 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. D., gim. 2018-01-01, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. D., gim. 2018-01-01, išlaikymą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-01, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. D., gim. 2018-01-01, 1200 EUR (tūkstančio dviejų šimtų EUR) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-01.

Pavesti ieškovei – vaiko motinai G. D. uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 51,35 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660) ir 616,63 EUR teisinės pagalbos išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.