Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-472-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-06
Bylos Nr.
2A-472-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Arvydas Žibas, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
S. V.
Trečiasis asmuo
L. P., Kauno, Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-472-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.10.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui P. M., jo atstovei advokatei M. L., atsakovui S. V., jo atstovui advokatui V. M., trečiajam asmeniui L. P., trečiojo asmens Kauno m. savivaldybės atstovei L. E. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-09338-375/2008 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui S. V., tretiesiems asmenims L. P., Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo duoti sutikimą įsirengti atskirą įėjimą pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo S. V. atsisakymą duoti sutikimą įsirengti ieškovui atskirą įėjimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nusprendė pasidaryti atskirą įėjimą į savo butą, nes dabar su atsakovu naudojasi bendru įėjimu, ir tai kelia nepatogumus, be to, laiptai į antrą aukštą mediniai, labai statūs, seni, pavojingi. Atsakovui nesutikus duoti sutikimą įsirengti atskirą įėjimą, ieškovas negali rengti oficialaus projekto ir gauti leidimo rekonstrukcijai. Atsakovo atsisakymo duoti sutikimą argumentai yra nesuprantami. Padarius atskirą įėjimą jo teisės nebūtų pažeistos - jam liktų atskiras įėjimas, jo langai yra šiaurės rytų pusėje, tad laiptai saulės neužstotų, o kiemas yra bendras. Atsakovo atsisakymą duoti sutikimą laiko neteisėtu.

Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad laiptai jam užstoja šviesą, nes yra prieš jo langus. Ieškovas gali pasidaryti įėjimą iš namo galo.

Trečiasis asmuo L. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad senieji laiptai į antrą aukštą yra labai pavojingi ir siauri, o naujieji laiptai niekam netrukdo.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu sutiko, nes kiekvienas bendraturtis turi teisę į statybą, o atsakovo sutikimas nėra motyvuotas.

Trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija ieškinio klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino atsakovo S. V. atsisakymą duoti sutikimą ieškovui P. M. įsirengti atskirą įėjimą į 3–ąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , neteisėtu, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 123 Lt žyminį mokestį, valstybės naudai - 42 Lt pašto išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo L. P. yra namų valdos (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai. Namas yra apie 70 metų senumo. Ieškovas į antrame aukšte esantį butą patenka per namo viduje esantį įėjimą, todėl nori įsirengti atskirą įėjimą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką šio pobūdžio bylose, atsakovo atsisakymas turi būti protingai motyvuotas, atsakovas privalo pateikti įrodymus, jog ieškovo norimi pastatyti laiptai neatitinka Statybos įstatymo 4 str. reglamentuotų esminių statinio reikalavimų, kad gali pablogėti esama pastato techninė būklė, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan. Tokie atsakovo atsisakymo motyvai privalo būti pagrįsti įrodymais – specialistų išvadomis ir kitokiais patikimais duomenimis ( CPK 177, 178 str.).

Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui. Pagal pateiktą ieškovo projektinį pasiūlymą atsakovas galėjo tinkamai įvertinti, ar šis statinys nepažeis jo teisių ir interesų. Atsakovas galėjo pats įsitikinti, iš kokios medžiagos pagaminti laikinieji ieškovo laiptai. Laiptai yra ažūriniai ir negali trukdyti saulės šviesai patekti į atsakovo butą. Kadangi ieškovas šį statinį įstatymais numatyta tvarka privalės įteisinti, kompetentingos valstybinės institucijos ir patikrins, ar statinys atitinka keliamus reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog laiptai jam trukdo tvarkyti po jais esančią žemę, kuri priklauso visiems bendraturčiams. Teismas nurodė, kad ieškovui naudotis senais laiptais dėl jų siaurumo ir statumo bei susidėvėjimo yra ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Teismo nuomone, atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovas gali įsirengti laiptus iš namo galo, pareikalautų žymiai daugiau sąnaudų, nes ieškovas turėtų savo buto duris įsirengti kitoje vietoje, o esamą įėjimą panaikinti. Ieškovo norimo įsirengti atskiro įėjimo variantas yra žymiai racionalesnis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

1) teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, iškėlęs civilinę bylą dėl sutikimo leisti projektuoti atskirą įėjimą į jam priklausančias antro aukšto patalpas, nelaukdamas teismo sprendimo savavališkai pasistatė jo pageidaujamas metalines konstrukcijas ir laiptus prieš atsakovo langus;

2) jei ieškovo netenkino esami laiptai koridoriuje 1-4/5.14 kv. m, dėl jų rekonstrukcijos bei dėl tiesioginio įėjimo į antrąjį aukštą įrengimo iš kitos namo pusės arba namo gale, kur laiptai neužstotų atsakovo langų, prieštaravimų nėra;

3) teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad šis gyvenamas namas yra statytas 1937 m. judrioje R. Kalantos gatvėje, laikantis šios gatvės gyvenamųjų namų užstatymo linijos, todėl ieškovo metalinės konstrukcijos darkys bendrą gatvės vaizdą. Tokių metalo konstrukcijų statinių statyba galima tik sutikus miesto vyriausiam architektui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovė advokatė M. L. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas dėl šių motyvų:

1) laikinos metalinės laiptų konstrukcijos negalima įvardinti savavališka statyba, nes šią konstrukciją galima lengvai nukelti, ji neįmūryta į žemę;

2) ieškovas atskirą įėjimą į j butą turės įteisinti, tai yra, suderinti ne tik su Kauno m. urbanistais, bet ir su kitomis institucijomis. Apeliantas neįrodė, kad jo nesutikimas pagrįstas ir ieškovo naudojimasis savo butu - atskiro įėjimo į butą įrengimas - pažeidžia atsakovo teises ir interesus;

3) apeliantas nenurodė sprendimo apskundimo pagrindų. Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo galima dėl procesinių pažeidimų, bet pačiame skunde argumentų dėl proceso pažeidimo nėra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė teismo sprendimo nekeisti. Nurodė, kad pagal CK 4.75 str. 1 d. visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, turi parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Viena iš sąlygų statinio sąlygų sąvadui gauti yra žemės sklypo bendraturčių sutikimai, o kita - statinio bendraturčių sutikimai (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.). Bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t. y. projektavimo metu. Bendraturtis apie galimą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Mano, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme yra pakankamai duomenų, leidžiančių atsakovui nuspręsti, ar planuojamas statyti statinys nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų. Todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo atsisakymą duoti sutikimą.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo S. V. atsisakymą duoti sutikimą ieškovui P. M. įsirengti atskirą įėjimą į (duomenys neskelbtini) neteisėtu, pagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip teisėtas gyvenamojo namo dalies savininkas, turi teisę gerinti gyvenimo sąlygas jam priklausančioje namo dalyje. Todėl atsakovo nesutikimas leisti ieškovui atlikti rekonstrukciją yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

CK 1.138 str. 1 d. 1 p. pasakyta, kad civilinės teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises. Kaip nustatyta byloje, ieškovas turi nepatogumų dėl naudojimosi laiptais į antrą pastato aukštą, kuriame yra ieškovo butas. Nepatogumai susiję su laiptų susidėvėjimu ir jų netinkama konstrukcija, laiptai yra statūs, siauri ir seni. Atsakovas ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau nesutiko su ieškovo pasiūlymu įrengti laiptus šalia jo langų ir aiškino tai tuo, kad ieškovo įrengti laiptai užstoja jam šviesą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai aiškinosi atsakovo nesutikimo su ieškovo pasiūlymu įrengti laiptus motyvus, vietoje apžiūrėjo laikinai pastatytus laiptus. Vietos apžiūros protokole nurodyta (b. l. 102-101), kad laiptai įrengti bendrojo naudojimo žemės sklype, atokiau nuo atsakovo langų, ir yra tokios konstrukcijos, kad šviesos atsakovo butui neužstoja. Vietos apžiūros protokole nurodyta laiptų konstrukcija, jų lokalizaciją šalių bendrai naudojamame žemės sklype ir šviesos pralaidumas. Visi nustatyti pirmosios instancijos teismo faktai nebuvo atsakovo nuginčyti. Teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis ir konstatuoja, kad atsakovo teisių pažeidimas, kuriuo jis motyvavo atsisakymą pripažinti ieškovo teisę įrengti atskirą įėjimą į antrą aukštą, byloje yra neįrodytas, todėl negali būti ginamas įstatymo (CPK 185 str., 178 str., CK 1.137 str. 5 d.).

Apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į namo statybos metus, į projekto derinimo procedūros ypatumus, teisinės reikšmės šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje atsakovas kalbėjo tik apie tai, kad statomi laiptai pietų pusėje užstos atsakovo butui saulę, ir dėl to nesutiko leisti įrengti laiptus ieškovo prašomoje vietoje (b. l. 26, 52). Taip pat skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nėra teisiškai reikšmingas apelianto motyvas dėl savavališkos statybos, nes pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio byloje nepriėmė (b. l. 105-106, 114) ir atsakovo reikalavimo dėl savavališkai pastatytų laiptų byloje nenagrinėjo (CPK 135 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsisakymas duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Nustačius, kad ieškovas yra teisėtas gyvenamojo namo antro aukšto patalpų, buto Nr. 3, savininkas (b. l. 10-13), bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo nesutikimą leisti vykdyti laiptų įrengimo darbus nepagrįstu bei trukdančiu bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią namo dalį (CK 4.75 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo interesus atstovavo advokatė M. L. (b. l. 139-140), kuriai ieškovas už teisines paslaugas sumokėjo 2000,00 Lt (b. l. 141). Advokatė surašė ieškovo vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo ieškovui apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, surašytas vieno lapo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovo advokatės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašomos 2 000,00 Lt išlaidos advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti turi būti mažinamos iki 1000,00 Lt, bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo (CPK98 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92,93 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:

1000 (vieną tūkstantį) litų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ieškovui P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) );

9,45(devyni )Lt procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Arvydas ŽibasEgidijus Tamašauskas