- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2-15-322/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves R. M. ieškini atsakovui A. B. del pinigu išreikalavimo iš svetimo neteiseto valdymo
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove nurode, kad 2004m. balandžio 6d. su atsakovu sudare tarpusavio rašytine sutarti, pagal kuria ieškove nupirko, o atsakovas jai pardave 30 ha žemes su valstybes suteikiama 30 procentu parama (duomenys neskelbtini) persikelimo dokumentus. Žemes sklypas ieškoves nuosavyben turejo buti perkeltas i (duomenys neskelbtini). Sutartyje sutare, kad vieno žemes hektaro kaina yra 3000 Lt, todel bendra pirkinio kaina 90000 Lt. Sutarties sudarymo diena ieškove sumokejo atsakovui 90000 Lt, taciau atsakovas žemes ieškovei neperdave iki šiol. Žemes perdavimo terminas nebuvo nustatytas sutartyje, todel atsakovas privalejo perduoti žeme per protinga termina po sutarties sudarymo, taciau atsakovas netvarke žemes perkelimo dokumentu, del to ieškove netgi buvo užvedusi byla, taciau supratusi, kad atsakovas atsisako vykdyti sutarti – ja 2008m. balandžio 3d. nutrauke, prašydama gražinti jai sumoketus 90000 Lt. Atsakovas ir po sutarties nutraukimo pinigu negražino, aiškino, kad ju nebeturi, kad sutinka perduoti žeme, kad tvarkomi žemes perkelimo dokumentai, taciau daugiau kaip 5 metus nei žemes perdave nei pinigu gražino. Dabartiniu metu, esant nutrauktai sutarciai, ieškove nebenori pirkti teises i žeme. Pradini 90000 Lt ieškini sumažinusi ieškove prašo priteisti iš atsakovo neteiseto valdymo 75000 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad turedamas sunaus R. B. generalini igaliojima tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemes nuosavybes atkurimu, 2004m. balandžio 6d. su ieškove pasiraše tarpusavio sutarti del žemes nuosavybes teisiu ir žemes perkelimo dokumentu pardavimo. Atsakovas pripažino, kad pagal šia sutarti gavo 75000 Lt , bet ne iš ieškoves, o iš jos sugyventinio V. K., todel gražinti pinigus ieškovei R. K. atsisako. Be to, nurode, kad pinigu nebeturi, juos yra išleides savo gydymui, todel sutinka perduoti žeme, nes del žemes perkelimo i (duomenys neskelbtini) yra padaves prašyma Lioliu žemetvarkos skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš šaliu paaiškinimu, šalys 2004m. balandžio 6d. pasiraše tarpusavio sutarti, pagal kuria atsakovas pardave ieškovei žemes persikelimo dokumentus 30 hektaru žemes su valstybes suteikiama 30 procentu parama iš (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, kad pagal šia sutarti gavo 75000 Lt, ši fakta iš dalies patvirtina ir atsakovo banko saskaitos išrašas( b.l.102). Šalys tarpusavio susitarima vertino kaip pirkimo –pardavimo sandori, bet atsakovas gaves pinigus iki šiol neperdave ieškovei žemes, taip pat ir pinigu negražino. Lietuvos CPK 135str.1d. 4p. nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyka( ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašyma , nurodydamas, kokiu budu prašoma apginti pažeista teise. Ieškove savo teisiu gynimo budu pasirinko vindikacija reglamentuojancias teises normas( CK 4.95 str.).Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojamoje teismu praktikoje yra pabrežta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisiu gynimo budas, tai yra jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susije su reikalaujamu gražinti turtu. Reiškiant vindikacini reikalavima, ieškovas privalo irodyti faktini ieškinio pagrinda sudarancias aplinkybes: 1) ieškovas turejo ir turi nuosavybes teise i daikta ieškinio pareiškimo momentu ir iki daikta neteisetai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama daikta gražinti;2) savininkas daikto valdymo teise prarado be savo valios; 3) daikta valdo atsakovas; 4)daikta atsakovas valdo neteisetai; 5)daiktas yra natura;6) bylos šaliu nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009m. vasario 17d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-44/2009(S) Šiuo atveju ieškoves reikalavimas susigražinti iš atsakovo pinigus kildinamas butent iš sandorio, todel ieškoves pasirinktas teisiu gynimas per vindikacija yra aiškiai netinkamas.
Šaliu valios ir sutarties sudarymo laisves principas sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šiu santykiu dalyviu pareiga igyvendinant pasiektus susitarimus laikytis sulygtu sutarties salygu, kartu ir sutartis ir iš jos tarp šaliu kile civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame istatyme esanciu imperatyviuju teises normu reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti del bet kokiu joms priimtinu sutarties salygu, gali savarankiškai nuspresti , kokia forma sudaryti sutarti, išskyrus atvejus kai tam tikras sutarties turinio salygas ar forma nustato imperatyviosios teises normos ar to reikalauja gera morale, teises principai ir kt. Šiuo atveju ieškoves ir atsakovo tarpusavio sutartyje nera aiškiai ir tinkamai suformuluotas sutarties dalykas, taciau iš šaliu paaiškinimo proceso metu matyti, kad buvo tartasi del teises atkurti nuosavybes teises i žemes sklypa perleidimo. Gincas tarp šaliu yra del to, kad atsakovas, gaves pinigus, prievoles pagal susitarima neivykde. Vienok, teiseje galioja principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisiu, negu pats turi. Byloje nera irodymu, kad sutarties sudarymo metu, tai yra 2004m. balandžio 6d. atsakovui ar jo atstovaujamam asmeniui jau buvo parengti nuosavybes teisiu atkurimo dokumentai, kuriu pagrindu, teise atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta jis butu galejes perleisti ieškovei. Kita vertus, jau 2002m. sausio 15d. Lietuvos Respublikos Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2,8,12,15,16,18,20,21 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu Nr.IX-708 buvo pakeista istatymo „Del Lietuvos respublikos pilieciu nuosavybes teisu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio 3 dalis, pagal kuria pilieciai, turintys teise i nuosavybes teisiu atkurima nebegalejo teises atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta perleisti „ kitiems asmenims“. Taigi šaliu susitarimas prieštaravo imperatyvioms šio istatymo normoms, sutarties dalykas jos sudarymo metu neatitiko vieno iš esminiu - imanomumo reikalavimo. Kad sutarties neimanoma ivykdyti jau sutarties sudarymo metu, reiškia, kad tokia sutartimi pažeidžiamas teises imperatyvas. Kad prievole galiotu turi buti galimybe ja ivykdyti( CK 6.3 str.3, 4 dalys). Atsakovas negalejo perduoti ieškovei teisiu, kuriu pats nei asmuo, kuri atstovavo, neturejo ir kurias perduoti draude istatymas. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyviosioms teises normoms, pažeidžia ju reikalavimus yra niekinis ir negalioja ( CK 1.80 str.). Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, kad CK 1.78 str.5d. nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva( ex officio), reiškia, kad teismas, nustates, jog sandoris , kuriuo remiasi viena šaliu arba abi šalys yra niekinis, privalo ji pripažinti negaliojanciu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta.( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006m. gegužes 15d. nutartis civilineje byloje T.N.S.v.J.N. ir kt., Bylos Nr.3K-3-328/2006).
Pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas tarpusavio su ieškove susitarimu prisieme prievoles, kuriu ivykdyti negalejo, todel ginco šaliu 2004m. balandžio 6d. tarpusavio susitarimas pripažintinas niekiniu sandoriu, prieštaraujanciu imperatyviosioms istatymo normoms ( CK 1.80 str.). Kai sandoris negalioja , viena šalis privalo gražinti kitai sandorio šaliai visa, ka yra gavusi pagal sandori restitucija). Pagal sandori ieškove nera nieko gavusi, atsakovas yra gaves 75000 Lt. Pradiniame ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovui buvo sumoketa 90000 Lt, taciau ieškove ieškini patikslino ir praše priteisti iš atsakovo 75000 Lt( b.l.108), todel atsakovas ipareigotinas gražinti ieškovei 75000 Lt.
Ieškovei patikslinus ieškini ir nebesant tarp šaliu ginco del atsakovui perduotos pinigu sumos, liudytoju parodymai, kurie ir taip yra prieštaringi, nebevertintini kaip neturintys reikšmes bylai.
Kadangi ieškinys patenkintas kitu pagrindu nei buvo ieškoves reikalaujama, tai laikytina, kad ieškinys patenkintas iš dalies.
Ieškinys patenkintas, todel iš atsakovo priteistinos bylinejimosi išlaidos ieškovei 6050 Lt( žyminis mokestis 75000x3% ir išlaidos advokato pagalbai apmoketi 3800 Lt) ir valstybei 13,80 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str.1d.1p. ,88 str. 1 d.3 ir 6 p., 93 ir 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas
nusprende:
Ieškini tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojancia 2004m. balandžio 6d. tarpusavio sutarti, pagal kuria A. B. pardave žemes persikelimo dokumentus -30 ha žemes su valstybes suteikiama 30 procentu parama iš (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini) - R. M., taikyti restitucija ir ipareigoti A. B., a.k(duomenys neskelbtini), gražinti R. M., a.k(duomenys neskelbtini), 75000 Lt (septyniasdešimt penkis tukstancius litu) gautu pagal šia sutarti.
Priteisti R. M., a.k(duomenys neskelbtini), iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini), 6050 Lt ( šešis tukstancius penkiasdešimt litu) bylinejimosi išlaidu.
Priteisti valstybei iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini), 13,80Lt(trylika litu 80 centu) bylinejimosi išlaidu.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.