- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-502-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00582-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- UAB „Agrokoncernas“
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M. Klemenis Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00582-2012-6
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Agrokoncernas“ pateikė antstolei E. M. skundą dėl 2012-02-20 patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių atšaukimo Nr. S3b-7913.
Antstolė E. M. patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą netenkino UAB „Agrokoncernas“ skundo (2–4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012m. gegužės 17 d. nutartimi (50–51 b. l.) pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad antstolė E. M. pranešė, kad iš pirmųjų varžytynių, 2012 m. vasario 20 d. 10.30 val., bus parduodamas M. L. priklausantis turtas – 289000/983200 dalys žemės sklypo. 2012-02-20 patvarkymu varžytynės atšauktos, kadangi 2012-02-20 skolininkas M. L. pateikė prašymą 28900/983200 dalis žemės sklypo parduoti jo pasiūlytiems pirkėjams: G. M. ir Z. R.. Pirkėjai iki varžytynių pradžios, t. y. 2012 m. vasario 20 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 115000,00 Lt. Teismas nurodė, kad pareiškėjui patikslintas turto arešto aktas buvo įteiktas 2011-09-05, todėl nesutikdamas su areštuotu turto verte, pareiškėjas galėjo pareikšti antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad turtas buvo parduodamas iš varžytynių, todėl bendraturčiai neturi pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Be to, pats pareiškėjas – UAB „Agrokoncernas“ neturėjo teisės jos pirkti, kadangi viršytų 500 ha bendrą plotą, tenkantį juridiniam asmeniui. Pareiškėjas nebuvo pareiškęs norą dalyvauti varžytynėse ir jose neketino dalyvauti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis skolininkui M. L. priklauso 289000/983200 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, turto dalis yra nustatyta. Teismas konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių atšaukimas yra teisėtas ir pagrįstas, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui teisės normos nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Agrokoncernas“ atskiruoju skundu (54–58 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Esant skolininko išreikštai valiai parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, negalima laikyti, kad tai yra priverstinis turto pardavimas. Antstolė, gavusi iš skolininko prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turėjo pareigą raštu informuoti bendraturtį, šiuo atveju pareiškėją, jog skolininkas savo valia nori parduoti turtą bei pasiūlė savo pirkėją, tačiau antstolė faktiškai neinformavo nei žodžiu nei raštu, tačiau skubos tvarka surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus. Teismas savo nutartyje visiškai nepasisakė dėl šių aplinkybių ir nepateikė argumentų, kuriais vadovaujantis teismas atmetė šiuos pareiškėjo įrodymus.
2. UAB „Agrokoncernas“ bendras nuosavybės teise turimas žemės plotas 2012-02-21 dienai buvo 481,9685 ha, todėl pareiškėjas savo vardu nedalyvavo varžytynėse, nes būtų viršijęs 500 ha limitą. Tačiau paaiškėjo, jog perkant miškų ūkio paskirties žemę 500 ha limitas netaikomas, kadangi jis galioja tik žemės ūkio paskirties žemei. Teismas ex officio šio fakto netikrino, todėl pareiškėjo argumentas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti įgyvendinimo Mažeikių rajono apylinkės teismo buvo pilnai neištirtas ir visiškai nepagrįstai, nemotyvuotai atmestas.
3. Skolininkui pasiūlius turto pirkėjus, antstolė, pirmiausia turėjo atšaukti varžytynes, išaiškinti skolininkui jo pareigą parduodamą turtą pirmumo eile pasiūlyti bendraturčiui, o paskui informuoti bendraturtį apie skolininko siūlomą pirkėją ir turto pardavimo sąlygas. Tik nesant ginčui tarp skolininko ir bendraturčio, antstolė turėtų pareigą turtą parduoti trečiajam asmeniui, kadangi būtų atlikti visi veiksmai, nepažeidžiantys LR CK 4.79 str. reikalavimų.
4. Parduotas turtas neatitinka rinkos kainų, skolininkui M. L. žemės sklypo dalies kaina gali siekti 10 000 Lt už 1 ha, kas sudarytų 289 000 Lt. Todėl antstolė E. M. privalo skirti šio turto ekspertizę. Pardavus turtą už 115 000 Lt, buvo pažeistos skolininko kreditorių teisės ir įžvelgiamas nesąžiningas skolininko ir pasiūlyto pirkėjo susitarimas dėl tokio sandorio įvykdymo.
5. Nei turto areštavimo dieną, nei dabar, žemės sklypo bendraturčiai neturėjo ir neturi jokio susitarimo dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Todėl antstolė, prieš parduodama areštuotą žemės sklypą, turėjo kreiptis į skolininką ir kreditorių, UAB „Agrokoncernas“, jog šie įstatymų nustatyta tvarka pasirašytų susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo.
6. Antstolės E. M. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūros metu buvo pažeista 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi bendraturčio informavimo pareiga, tai savaime sukelia būtinybę teismui netvirtinti tokį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, t. y. patenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (63–66 b. l.) antstolė E. M. nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog parduodamo žemės sklypo kaina yra 10 000 Lt už 1 ha, nepateikia jokių įrodymų, priešingai, jo dukterinė įmonė KB „Grūdų centras“ pateiktame pasiūlyme nurodė, kad ginčo žemės sklypą pasirengęs įsigyti priverstine tvarka už 5000–6000 Lt už 1 ha. Pareiškėjo argumentas, kad iš varžytynių parduodamas turtas pirmiausia turėjo būti pasiūlytas pirkti bendrasavininkui iš varžytynių, t.y. pareiškėjui, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes turtas buvo parduodamas priverstinai iš varžytynių, todėl bendraturčiai neturi pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. LR CPK 704 str. 1 d. numato, jog pats skolininkas gali iki varžytynių pradžios surasti parduodamo turto pirkėją, o to paties straipsnio 2 d. įpareigoja antstolį, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė suma kaip kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, nutraukti turto pardavimą iš varžytynių ir varžytynes atšaukti. Tai ir buvo padaryta. Skolininkui ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o ne miškų paskirties, todėl pareiškėjas bet kokiu atveju negalės įsigyti žemės sklypo, nes viršys 500 ha limitą, tenkantį vienam juridiniam asmeniui. Turtas buvo įvertintas turto vertintojos - ekspertės V. V. ir viso žemės sklypo priklausančio skolininkui kaina buvo nustatyta 115000 Lt, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog skolininko turtas įvertintas netinkamai. Pareiškėjo argumentas, jog nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat atmestinas, kadangi yra nustatyta skolininkui M. L. priklausanti dalis, t. y. 28 9000/983200 dalys iš bendro žemės sklypo. Kadangi skolininkui priklausanti turto dalis yra nustatyta, todėl nebuvo pagrindo siūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams nusistatyti turto dalies.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (67–71 b. l.) suinteresuoti asmenys G. M. ir Z. R. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas be pagrindo teigia apie antstolės esą padarytą jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisės, numatytos CK 4.79 str. 1 d., pažeidimą. Apeliantas UAB „Agrokoncernas“, kuris šioje ginčo vykdomojoje byloje yra ne tik bendraturtis, bet ir išieškotojas, iki pat varžytynių dienos buvo visiškai pasyvus bei ne tik nesiekė jį įsigyti varžytynių metu, bet per visą minėtą laiką neatliko ir jokių kitokių veiksmų, kurie rodytų, kad jis taip pat pageidauja įgyvendinti savo pirmenybės teisę į šį turtą, nors tikrovėje nebuvo jokių teisinių kliūčių dėl dalies bendrame turte pardavimo bet kuriam asmeniui. Pareiškėjo argumentai, kad teismas esą privalėjo betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir esą nustatyti realią turto vertę, kuri, anot apelianto, esanti žymiai didesnė nei 115 000 Lt; antstolė esą negalėjusi pardavinėti iš varžytynių ginčo miško ploto, kol nebuvusi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka arba nenustatyta skolininko M. L. dalis bendrojoje nuosavybėje; teismas esą pilnai neištyręs ir visiškai nepagrįstai atmetęs skundo argumentą dėl ribojimo, leidžiančio turėti nuosavybės teise tik iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, apelianto skunde nebuvo nurodyti, o atskirajame skunde yra draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė E. M. 2012-01-17 paskelbė 289000/983200 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirmąsias varžytynes (v. b. 75-76 b. l.). Apie paskelbtas varžytynes pranešė išieškotojams, skolininkui, kitoms antstolių kontoroms, tame tarpe ir pareiškėjui UAB „Agrokoncernas“. Apeliantas nurodo, kad antstolė pažeidė jo pirmumo teisę pirkti iš varžytynių parduodamą žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad LR CK 4.79 straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios normos tikslas, kad kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams). Tačiau pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį netaikoma tuo atveju, kai bendraturčio dalis parduodama iš varžytynių. Pagal šią įstatymo normą bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi tik tuo atveju, jeigu nuosavybės dalis perleidžiama laisvo pardavimo būdu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atšaukus varžytynes, esant skolininko išreikštai valiai parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, laikytina, kad tai yra laisvas turto pardavimas. Priverstinį skolos išieškojimą numato civilinio proceso kodekso VI dalies normos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Turto realizavimas antstoliui skelbiant varžytynes, nelaikomas laisvu pardavimu, nes jau vien antstolio atliktas veiksmas - turto areštas, o vėliau jo pardavimas skelbiant varžytynes, yra priverstinio pobūdžio veiksmas, kurį reglamentuoja specialiosios civilinio proceso kodekso normos. Net ir tuo atveju, kai varžytynės yra atšaukiamos ir turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto realizavimą atlieka ne skolininkas laisva valia, bet priverstinį išieškojimą vykdantis pareigūnas – antstolis.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas ex officio nepatikrino, jog perkant miškų paskirties žemę juridiniam asmeniui nustatytas 500 ha limitas netaikomas. Pažymėtina, kad teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir neturi pareigos savo iniciatyva ex officio aiškintis apie ginčo žemės paskirtį, pareiškėjo turimo turto kiekį bei jo paskirtį. Šiomis aplinkybėmis yra suinteresuotas apeliantas, todėl šias aplinkybes jis ir turi išsiaiškinti. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio (v. b. 52 b. l.), todėl bet kokiu atveju pareiškėjas negalėtų įsigyti skolininkui M. L. priklausančios turto dalies.
Apeliantas nurodo, kad skolininkui M. L. priklausančios žemės sklypo dalies rinkos vertė yra didesnė, nei buvo šis turtas parduotas, nes 1 ha kaina gali siekti 10 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas šias aplinkybes, teismui turi pateikti tai įrodančius dokumentus (LR CPK 178 str.), tačiau UAB „Agrokoncernas“ jokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su nustatyta areštuoto turto verte, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais galėjo pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau šia įstatymų suteikta teise nepasinaudojo ir antstolės patikslinto turto arešto akto neskundė (LR CPK 681 str. 3 d.) (v. b. 32 b. l.). Areštuotas turtas parduotas už turto arešto akte nurodytą sumą –115 000 Lt.
Kaip jau minėta auksčiau, skolininkui M. L. priklausiusi turto dalis buvo nustatyta, t. y. jam priklausė 289000/983200 dalys bendrame 98,32 ha plote, todėl pareiškėjas UAB „Agrokoncernas“, valdantis šį žemės sklypą nuo 2007 metų birželio 28 d. visą tą laiką su bendraturčiu galėjo nusistatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką. Tokią galimybę jis turi ir šiuo metu, ginčo sklypą įsigijus naujiems savininkams.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.