Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-62-3088-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-62-3088-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3088/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3; 45.4.7; 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 14 d. D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačia dieną, apie 1.15 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,23 prom.), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu grąžino bylą iš naujo tirti Institucijai. Teismas nustatė, kad D. P. teismo posėdyje paaiškino, jog policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metams, įstatymo nustatyta tvarka egzaminų dėl teisės vairuoti transporto priemones neperlaikė, todėl teisės vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Teismas nurodė, kad ištyrus pateiktą medžiagą ir įvertinus tai, kad D. P. 2010 m. lapkričio 14 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti, darytina išvada, kad D. P. veikoje yra ne ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėtys, o ATPK 129 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad keičiant veikos kvalifikaciją administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties sunkinti negali bei į tai, kad už ATPK 129 straipsnyje padarytą pažeidimą yra numatyta sankcija griežtesnė nei už pažeidimus, nurodytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, o ATPK protokole nenurodyta, jog pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas teisės jį vairuoti, laikytina, kad tinkamai neatskleista D. P. padaryto pažeidimo esmė, jo pažeidimas netinkamai kvalifikuotas.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiame teisme. Paaiškina, kad tuo metu, kai pažeidimą padariusiam asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią norint įgyti teisę vairuoti transporto priemonę reikia perlaikyti egzaminus, išklausyti atitinkamus kursus ir t. t. Todėl Institucija mano, kad pažeidimą padaręs asmuo teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau neturėjo tą teisę patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo. Teigia, kad D. P. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, padaręs išvadą, jog D. P. veikoje yra ne ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, numatytų pažeidimų sudėtys, o ATPK 129 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nustatyta, kad D. P. 2002 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmė – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (b. l. 11). Nuosprendžio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (aktuali straipsnio redakcija galiojusi nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.) 398 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu šis nuosprendis nėra apskųstas. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 367 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nurodytas nuosprendis apskųstas nebuvo – įsiteisėjo 2002 m. birželio 26 d. Duomenų byloje, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos terminas jam būtų buvęs pratęstas ar sutrumpintas, nėra. Todėl darytina išvada, jog šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu (2010 m. gruodžio 14 d.) šios teisės atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs (turėjo baigtis 2006 m. birželio 26 d.).

Tačiau tuo metu, kai turėjo baigtis 4 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bausmės vykdymas, galiojusio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (galiojo nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, o šios teisės atėmimo laikas baigėsi, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Šio straipsnio 1 dalyje inter alia buvo nurodyta, kad vairuoti motorines transporto priemones, išskyrus mokantis vairuoti, leidžiama asmenims, turintiems Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos formos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, kad D. P. iki šiol nėra atgavęs vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijoje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus (24 straipsnio 3 dalis); asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą (24 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų papildomų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones (žr. pvz. 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2624/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-6281/2009). Pagal byloje surinktus duomenis, D. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos padarymo metu nurodytų reikalavimų nebuvo įvykdęs (šių aplinkybių neneigia ir jis pats), todėl darytina išvada, kad teisės vairuoti transporto priemones jis tuo metu neturėjo. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 straipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis minėtos ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. D. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nors šis subjekto požymis laikytinas vienu iš esminių ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiu. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas negali pats ištaisyti šios klaidos, todėl D. P. administracinio teisės pažeidimo byla buvo teisėtai ir pagrįstai grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius