- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2-1034-586/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00554-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- J. P., G. P.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- notarė Neringa Bartkuvienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir G. P. ieškinį atsakovei J. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę J. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Klaipėdos rajono 2 – ajame notarų biure pradėtą S. V. paveldėjimo bylą dėl paveldėto turto – ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei įregistruoti daiktines teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre, o atsakovei per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų, susijusių su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, suteiki ieškovams teisę už atsakovę jos vardu ir lėšomis užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Klaipėdos rajono 2 – ajame notarų biure pradėtą bylą bei pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti VĮ Registrų centras daiktines teises į atsakovės paveldėtą turtą, t. y. į ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad po S. V. mirties jos palikimą priėmė keturi įpėdiniai, viena iš jų – atsakovė J. J. Kiekvienam atiteko po ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai ¾ minėto žemės sklypo iš S. V. įpėdinių nusipirko. J. J. priėmusi palikimą iki šiol nėra įsiregistravusi nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisėtus interesus, nes jie negali tinkamai pasinaudoti savo nuosavybės teisėmis į žemės sklypą, nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką ir kt.
Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 2 d.).
Atsakovė J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad po S. V. mirties po ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo ir palikimą priėmė jos įpėdiniai, tarp kurių ir atsakovė. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad visiems paveldėtojams, išskyrus atsakovei, išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Iš paveldėjimo bylą vedančios Klaipėdos rajono 2 – ojo biuro notarės Neringos Bartkuvienės rašto matyti, kad J. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neišduotas, kadangi ji dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarę nesikreipė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai iš S. V. įpėdinių nusipirko ¾ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto žemės sklypo bendraturte tebėra įregistruota velionė S. V. Kadangi atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, ieškovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, negali tinkamai pasinaudoti savo nuosavybės teisėmis į žemės sklypą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atsakovė įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 str. 2 p.). Palikimo priėmimo aplinkybę patvirtina byloje esantis Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės paveldėjimo teisės liudijimas ir notarės raštas. Paveldėjimo teisę reglamentuojančios normos nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl įpėdiniui, priėmus palikimo kokią nors dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovei J. J. nuosavybės teise priklauso ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po motinos S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (CK 4.47 str. 2 p.). Atsakovė paveldėjimo teisės liudijimo į šį paveldėtą turtą neprašė išduoti ir savo nuosavybės teisių VĮ Registrų centre neįregistravo.
Pagal CK 4.37 str. 1 d. savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Įstatymo norma sukuria daikto savininkui ne tik teises, bet ir pareigas valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto savininke ir neįregistruodama savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą elgiasi nesąžiningai, pažeidžia ieškovų interesus, sukuria apsunkinimus jiems disponuoti įsigytu žemės sklypu.
Įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovei J. J. nuosavybės teise priklauso ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurį ji nėra įregistravusi nuosavybės teisių viešame registre, teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Klaipėdos rajono 2 – ajame notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą Nr. 214/2014 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios S. V. palikimą, bei įregistruoti daiktines teises į pavelėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre.
J. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų, susijusių su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, suteiki ieškovams J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), teisę už atsakovę J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vardu ir lėšomis užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Klaipėdos rajono 2 – ajame notarų biure pradėtą bylą Nr. 214/2014 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios S. V. palikimą bei pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti VĮ Registrų centras daiktines teises į atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėtą turtą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.