Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. E., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui,

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkui Nerijui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. E., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. E. 2016 m. spalio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog 2016 m. spalio 22 d. 5.13 val. Mažeikių r., Račalių k., Akacijų g., ties namu Nr. 8 vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,54 promilių girtumas; nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninės apžiūros talono bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Du iš pažeidimų (numatyti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. E. paaiškino, jog jo pusbrolis A. S. su V. B. visą naktį važinėjosi automobiliu ir buvo įkritę į griovį prie jo mamos namo. Skeivio paprašytas jis padėjęs automobilį išstumti, nes mašina neužsivedė. Norėjo padėti mašiną parvaryti, neturėjo tikslo kur nors važiuoti. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus, bet nepripažįsta, kad bėgęs. Kai pastebėjęs pareigūnus jį stabdant, iškart ir sustojęs. Nežino, kodėl sulaikiusiems pareigūnams sakęs, kad nevairavo. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs ir dėl to labai gailisi. Mašinos dokumentus pareigūnams paskui atnešė savininkas. Nepripažįsta, kad stabdomas nestojo. Pavažiavo apie 70–100 metrų, o kai pamatė jį stabdant pareigūnus su švyturėliais, sustojo šone. Sustojo kairėje, nes į tą pusę būtų sukęs, ten yra keliukas įvažiuoti į kiemą. Sustojo todėl, nes pamatė pareigūnus. Pareigūnus pastebėjo jau važiuodamas, važiavo daugiausiai 60 km per valandą greičiu. Prisimena, kad stabdė, pradėjo slysti automobilio galas, todėl ir užnešė. Ir taip jau būtų ten stojęs. Švyturėlius pamatęs gal prieš 10 ar 20 metrų iki sustojimo. Sakydamas, kad ne jis vairavo, turėjęs omenyje, kad ne jis visą naktį važinėjo. Pareigūnai jį ne taip suprato. Sutinka, kad ten, kur sustojo, yra gyvatvorė. Mano, jog atsitrenkė todėl, kad buvo išgėręs, bet pabėgti tikslo nebuvo, nes ten nėra ir kur pabėgti. Prašė skirti didesnę baudą, bet neskirti teisės vairuoti atėmimo, nes reikia į darželį vežioti vaiką, reikia padėti mamai, nes viena gyvena, tėtis miręs.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. A. parodė, jog budėjimo metu gavę informaciją, jog Račalių kaime nesaugiai vairuoja, važinėjasi po kaimą, kaip įtariama, neblaivus vairuotojas. Atvažiavus pamatė, kad į „Opel Vectra“ įsėdo vyras ir pradėjo važiuoti. Kolega V. pradėjo stabdyti vairuotoją raudonos ir mėlynos spalvos specialiais švyturėliais ir garsiniu signalu. Vairuotojas nestojo, didino greitį. Dėl greičio persekiojamo automobilio vairuotojas automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į gyvatvorę. Sankryžoje suko į kairę užtraukęs rankinį stabdį, pradėjo slysti galas. Nesuvaldė automobilio, vos neapsisuko ir atsitrenkė į gyvatvorę. Paklausus, kodėl nevykdė reikalavimų sustoti, jis teigė, kad ne jis vairavo. Paprašius pateikti dokumentus, sakė, kad ne jis vairavo. Persekiojo apie 150–200 metrų. Stabdė, nes buvo gavę informacinį pranešimą, kad važinėja galimai neblaivūs asmenys. Automobilis nebuvo nurodytas, asmuo irgi, todėl, vieną automobilį pamatę, jį ir stabdė. Automobilio dokumentus rado, bet vairuotojo pažymėjimo nepateikė, jis tik ginčijosi ir teigė, kad automobilio nevairavo. Suprato taip, kad jis sako, kad šiuo momentu nevairavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. V. parodė, jog gavo informacinį pranešimą apie tai, kad Račalių kaime važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, važinėja dideliu greičiu. Įsisukant į gatvelę, pamatė, kad „Opel Vectra“ pradėjo važiuoti. Įjungė spec. švyturėlius. Automobilis didino greitį, įjungė ir garsinį signalą. Neilgai persekiojo, nes vairuotojas nesuvaldė posūkyje ir atsitrenkė į gyvatvorę. Sulaikytasis aiškino, kad automobilio nevairavo. Bandė kažką nurodyti, kad vairavo automobilio savininkas. Bet jie akivaizdžiai matė, kas vairavo, nes jis buvo atsisukęs į jų pusę, matė, kas išlipo iš mašinos, todėl abejonių nekilo. Persekiojamas automobilio vairuotojas automobilio jiems stabdant nestabdė, kaip tai numato taisyklės, bet jo nesuvaldė, pradėjo slysti į šoną, atsitrenkė į gyvatvorę. Kelias buvo tiesus, neabejoja, kad vairuotojas galėjo matyti, kad stabdo.

T. E. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta rašytine bylos medžiaga: 2016 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-75529827-16, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; bendra įvykio informacija; tarnybiniu pranešimu dėl įvykio; asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 7596, kuriame užfiksuota, jog 2016 m. spalio 22 d. 7.31 val. T. E. nustatytas 1,54 promilių girtumas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; vaizdo įrašu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus bei teismo posėdžio metu išklausytais liudytojų T. A. ir D. V. parodymais, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

Bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad T. E. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kadangi policijos pareigūnai patvirtino kitus dokumentus automobilyje radę, automobilio techninės apžiūros talono bei transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nepateikimas iš kaltinimo šalintinas. Liudytojai T. A. ir D. V. teisme patvirtino, jog kelias buvo tiesus, tai matyti ir iš vaizdo įrašo, todėl T. E. galėjo matyti, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau sąmoningai nestojo. T. E. aiškinimai, kad jis sustojo iš karto pastebėjęs švyturėlius, bei tai, jog atsitrenkė į gyvatvorę todėl, kad buvo išgėręs, yra dviprasmiški ir nenuoseklūs, juolab, kad abiejų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa. Parodymus liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams, byloje taip pat nėra. Nelogiškas ir neįtikinamas T. E. aiškinimas, jog policijos pareigūnai nesupratę, kodėl jis neigęs vairavęs automobilį. Priešingai, teismo vertinimu, toks jo neigimas vairavus automobilį, tik patvirtina, kad jis siekė išvengti atsakomybės ir todėl nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o sustojo tik tada, kai atsitrenkė į gyvatvorę.

T. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų padarytų pažeidimų yra tai, jog pažeidimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo T. E. asmenybę – niekada anksčiau nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, į tai, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, T. E. už padarytus pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos baudos, šiek tiek didesnės nei sankcijose nurodytas baudos minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 30² straipsniai).

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 6 € (šešių eurų) dydžio baudą;

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 900 € (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 900 € (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Išaiškinti T. E., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“interneto portalą www.paysera.lt; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK:16062662487), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2-6-923-169/2016) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.