Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. Palangos savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 332 straipsnio 2 dalį 45 Eur bauda už tai, kad savavališkai prijungė buitinių nuotekų tinklus prie centralizuotų UAB „P“ buitinių nuotekų tvarkymo tinklų. 2017 m. birželio 6 d. 14.18 val. UAB „P“ atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo savavališkai prijungtus buitinių nuotekų tinklus prie centralizuotų UAB „P“ buitinių nuotekų tvarkymo tinklų, neturint UAB „P“ išduotų techninių sąlygų bei leidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas minėtu adresu yra G. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini). Sklypo savininkas G. N., būdamas atsakingas už nuotekų šalinimo įrenginių tinkamą eksploatavimą minėtu adresu, pažeidė 2015-10-15 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 22 punkto reikalavimus ir 23, 23.2 punktų nuostatas. Papildomai pažymima, kad pakartotinio patikrinimo metu vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuota, kad savavališkai prijungtas buitinių nuotekų vamzdis jau yra su akle, kurios toje pačioje vamzdžio vietoje prieš 2 mėnesius atliktame patikrinime nebuvo. Pakartotino patikrinimo metu vamzdis buvo švarus, nuotekos netekėjo. Tai nepaneigia fakto, kad ilgą laiką, iki 2017-06-07, savavališkai prijungtu buitinių nuotekų vamzdynu buvo leidžiamos neapskaitytos nuotekos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus, dėl ko UAB „P“ patyrė nuostolius, kuriuos tinkamai ir vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais paskaičiavo ir pateikė sąskaitą-faktūrą G. N.. Kaip matyti iš Priedo Nr. 3, gatvės asfaltas paklotas jau senai, jo ardymo darbų nematyti, todėl galima teigti, kad vamzdis paklotas prieš gatvę padengiant asfalto danga. Teiginys apie tai, kad aklė yra nuo pat vamzdžio paklojimo yra taip pat melagingas, kadangi apžiūrėjus aklę, dalyvaujant antstolei, matyti aklės pagaminimo data: 2016 metų 12 mėnuo, kas aiškiai įrodo, kad aklė prekyboje atsirado ne anksčiau kaip 2017 metų 01 mėnesį. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė Palangos savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą panaikinti.Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi skundo netenkino ir Palangos savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-25ANN-133761499-17 paliko nepakeistą. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, jog neįrodyta jo kaltė padarius ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo įsitikinimu, neabejotinai įrodyta, jog būtent G. N., neturėdamas tam išduotų techninių sąlygų bei nesudaręs sutarties su buitinių nuotekų tvarkytoju, pajungė, buitines nuotekas į centralizuotą buitinių nuotekų tinklą ir tuo pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 23, 23.2 punktus.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2017-12-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25ANN-133961499-17 (pažeidimo identifikacinis kodas ROIK: 17074020730) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jis nesijungė prie centralizuotų buitinių nuotekų šalinimo sistemos ir tai įrodo 2017-08-10 antstolės Redos Vizgaudienės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys. Buvo nustatyta, kad apeliantas nėra prisijungęs prie centralizuotų buitinių nuotekų šalinimo sistemos; jog vamzdžio gale sumontuotas trišakis užaklintas, buitinių nuotekų vamzdis nėra prijungtas prie nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, jog G. N. namą įsigijo po to, kai (duomenys neskelbtini) jau buvo išasfaltuotas, asfalto danga nepažeista, o nepažeidus asfalto dangos, jis negalėjo atlikti nuotekų sistemos prijungimo prie nuotekų šulinio. Tvirtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo nustatyta, kad aklė pagaminta 2016 m. 12 mėnesį, be to, nesimatė jokių neseniai atliktų kasimo požymių, nebuvo rasta jokių išvadų, per kuriuos nuotekos galėtų patekti į UAB „P” nuotekų sistemą. 2017-06-07 vamzdis tikrintas tik iki išsišakojimo, o ne iki trišakio galų, kuriuose buvo aklės. Nesutinka su teismu, jog liudytojo G. D. parodymais vadovaujantis galima teigti, kad aklės buvo pagamintos 2016 m. lapkričio ar gruodžio mėn. Tokį argumentą liudytojas nurodė tik remdamasis savo darbine patirtimi, o ne objektyviais įrodymais. Be to, neaišku, ar ant aklės nurodyta data reikšią jos pagaminimo datą, o ne pavyzdžiui, galiojimo laiką ar kitus rodmenis.Mano kad neįrodyta, jog jis savo kieme pravedė nuotekų vamzdį. Nurodo, kad nuotekų vamzdis į pareiškėjo sklypą buvo patiestas daugiau nei prieš 10 metų, t. y. dar iki jam įsigyjant namą. Šio fakto neginčijo ir Palangos miesto savivaldybės administracija. Liudytojas G. D. teismui patvirtino, kad taip įrengti vamzdį, kaip jis yra šiuo metu, po gatvės išasfaltavimo neįmanoma. Todėl jis niekaip negali būti atsakingas už nuotekų vamzdžio įrengimą iki pareiškėjo žemės sklypo.Atkreipia dėmesį, kad nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad G. N. į nuotekų tinklus leidžia savo namų valdos nuotekas. Priešingai, faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad iš individualios nuotekų sistemos jokių išvadų nerasta. Vadinasi, šioje byloje plečiamai suprantama nuostata „savavališkas prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų“. Pareiškėjo nuomone įvadus link šalia rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) gatvės prieš daugiau kaip 10 metų padarė pats tinklų savininkas, t. y. UAB „P“ tam, kad gyventojui išreiškus norą prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, nereikėtų ardyti kelio ir šaligatvio dangos. Byloje nėra duomenų, išskyrus prielaidų, kad į centralizuotus tinklus nuotekas leido G. N., nes nerastas joks nuotekų šaltinis. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad atliktas savavališkas prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų negalima. Pažymi ir tai, kad jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad tokio nuotekų vamzdžio privedimas nuo šulinio iki greta gatvės esančių namų valdų, nėra nuotekų sistemos rekonstrukcijos, atliktos kartu su gatvės rekonstrukcija prieš daugiau kaip 10 metų, dalis.Teismas taip pat neįvertino fakto, kad 2017-08-10 konstatuojant faktines aplinkybes ir tikrinant ar į pareiškėjo žemės sklypą atvestas vamzdis nuo nuotekų šuliniu yra prijungtas prie kokio nors nuotekų šaltinio, buvo išsiurbtas bei patikrintas ir pareiškėjo vietinės nuotėkų sistemos rezervuaras. Patikrinimo metu rezervuaro vidus nufilmuotas, tačiau nerastas joks išvadas iš jo, pro kurį nuotekos iš vietinės nuotekų sistemos galėtų patekti į UAB „P“ nuotekų tinklus. Tai reiškia, kad jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad G. N. namų valdos įrenginiai būtų prijungti prie kitos nei vietinė nuotekų sistema, kad G. N. savavališkai prisijungė prie UAB „P“ nuotekų šalinimo tinklų, kad iš G. N. namų valdos nuotekos patenka į UAB „P“ nuotekų šalinimo tinklus.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nutartį grindė tik spėjimais ir prielaidomis, o esančių abejonių ir neaiškumų, nepagrįstai neaiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl priimta nutartis turi būti naikinama. Atsiliepimu į skundą Palangos savivaldybės administracija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pažeidėjas aiškiai žinojo apie jo asmenine nuosavybės teise esančiame sklype nutiestą nuotekų vamzdį, kuris neteisėtai buvo pajungtas į centralizuotą buitinių nuotekų šalinimo tinklą – nuotekų rinktuvą KŠ-45, ir kuriuo iš jo sklypo esančių objektų buvo šalinamos buitinės nuotekos ir tik po patikrinimo ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą, taip bandydamas išvengti atsakomybės. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir tvirtina, kad nėra įrodyti visi nusižengimo požymiai. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis savavališkai pajungė buitines nuotekas į centralizuotus buitinių nuotekų tvarkymo tinklus. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl padaryto nusižengimo.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. G. N. Palangos savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungė prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išleido nuotekas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas nubaustas už tai, kad savavališkai buitinių nuotekų tinklus prijungė prie centralizuotų UAB „P“ buitinių nuotekų tvarkymo tinklų neturint UAB „P“ išduotų techninių sąlygų ir leidimo. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad savavališkai buvo prisijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų. Be to, būtina įrodyti ir subjektyviuosius nusižengimo požymius – asmens kaltę (ANK 7–9 str.). Apeliantas, tvirtindamas, kad pažeidimo nepadarė, remiasi iš esmė dviem faktais, kurie, pasak apelianto, nebuvo nustatyti, t. y. nenustatyta, kad jis įrengė nuotekų vamzdį iki jam priklausančio žemės sklypo ir nėra nustatyta, kad jis į nuotekų tinklus leidžia savo namų nuotekas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokia apelianto pozicija ir išdėstytais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad G. N. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Apelianto tvirtinimu, byloje neįrodyta, kad būtent jis įrengė nuotekų vamzdį iki jam priklausančio žemės sklypo, ir vien dėl to jis negali atsakyti pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiuo atveju svarbu įrodyti ne tai, kada konkrečiai vamzdis buvo įrengtas, bet tai, kad jis apskritai buvo įrengtas ir kad neteisėtai buvo pajungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų ir kad pažeidėjas tai žinojo. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad vamzdis buvo įrengtas ir jis neteisėtai pajungtas į centralizuotus nuotekų tinklus.Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „P“ 2017-06-06/07 atliko nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų vamzdynas pajungtas į centralizuotą buitinių nuotekų tinklą. Patikrinimo metu aptiktas pajungtas nuotekų vamzdis į (duomenys neskelbtini) esantį buitinių nuotekų šulinį KŠ-45, vamzdžio kryptis link sklypo (duomenys neskelbtini). Patikrinus vamzdyną videokamera, nustatyta, kad už 5 m nuo šulinio sumontuotas trišakis, vamzdynu leidžiamos nuotekos (b. l. 42). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose bei schemoje (b. l. 43-44, 46). Nors apeliantas, vadovaudamasis antstolės R. Vizgaudienės 2017-08-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais, kad vamzdžio gale sumontuotas trišakis užaklintas, tvirtina, kad jis pažeidimo nepadarė, tačiau tokią išvadą paneigia byloje esantys įrodymai. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis susiejo su kitais byloje esančiais duomenimis ir padarė išvadą, kad pirmojo patikrinimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina padarytą pažeidimą, o atlikus vėlesnį patikrinimą bei antstolei užfiksuojant faktines aplinkybes pažeidimo nenustatyta tik todėl, kad pažeidėjas po pirmojo patikrinimo ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą. Įvertinus 2017-06-06/07 patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, liudytojo G. D. parodymus, matyti, kad 2017-06-06/07 patikrinimo metu vamzdžio gale sumontuotas trišakis nebuvo užaklintas (b. l. 42-44). Kad trišakis užaklintas nustatyta atliekant pakartotinį patikrinimą 2017-08-03 (b. l. 77-82). Antstolė R. Vizgaudienė faktinių aplinkybių konstatavimą atliko 2017-08-07 pagal G. N. prašymą ir jo metu taip pat nustatyta, kad vamzdžio gale sumontuotas trišakis užaklintas bei užrašyti ant aklės esantys duomenys. Kad trišakis užaklintas po pirmojo patikrinimo įrodo ant aklės įspausta jos pagaminimo data bei antrojo patikrinimo metu užfiksuoti duomenys apie aklės ir vamzdžių būklę.Ginčas yra kilęs dėl datos, užrašytos ant aklės –2016 m. 12 mėnuo (b. l. 97). Liudytojas G. D. nurodė, kad santechninės dalys yra markiruojamos, jame įspaudžiama žyma – data, reiškianti aklės pagaminimo datą. Kadangi nurodyta, jog aklė pagaminta 2016 m. gruodžio 12 mėn., vadinasi, ji negalėjo būti panaudota anksčiau nei ji pagaminta. Anksčiausiai ji galėjo būti panaudota 2017 m. pradžioje ir tai tik įrodo, kad pažeidėjas atliko vamzdžio, kuris baigiasi pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, užaklinimo darbus. Atmestini apelianto argumentai, jog šiuo atveju įspaudžiama data gali reikšti daikto galiojimo datą ar kitą kokybinį rodiklį, o ne jo pagaminimą. Įvertinus liudytojo G. D. parodymus, kad tokie gaminiai eksploatuojami apie 30 metų bei paties daikto paskirtį, apelianto versija yra neįtikinama, o netikėti liudytojo parodymais apie įspaudžiamos datos reikšmę, teismas neturi pagrindo. Kita vertus, net ir nevertinant įspaustos datos, byloje įrodyta, kad aklė įrengta po pirmojo patikrinimo ir tai akivaizdžiai patvirtina dviejų atliktų patikrinimų metu nustatyti faktiniai duomenys, iš kurių matyti, kad aklė aptikta tik antrojo patikrinimo metu. Be to, liudytojas G. D. teismo posėdžio metu patvirtino šį faktą ir nurodė, kad aptikta aklė buvo švari, jokių sąnašų, skirtingai nei ant viso tikrinto vamzdyno, neaptikta, o tai rodo, kad ji įdėta nesenai. Apelianto argumentai, jog vamzdis buvo tikrintas tik iki išsišakojimo, o ne iki trišakio galų, kuriuose buvo aklės, atmestini kaip nepagrįsti. Iš 2017-06-06/07 patikrinimo akto matyti, kad videokamera vamzdynas buvo patikrintas iki sumontuoto trišakio ir nustatyta, kad vamzdynu leidžiamos nuotekos. Kad pirmasis patikrinimas, kuomet nustatytas pažeidimas, būtų atliktas netinkamai ar kad netiksliai užfiksuotos visos faktinės aplinkybės, duomenų nėra. Nesutiktina su apeliantu, jog nebuvo įrodyta, kad jo namų valdos įrenginiai būtų prijungti prie kitos nei vietinė nuotekų sistemos ir kad būtent iš jo namų valdos nuotekos patenka į UAB „P“ nuotekų šalinimo tinklus. Priešingai, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina šią aplinkybę. Tai įrodo 2018-06-06/07 bei 2017-08-03 patikrinimo aktai, 2017-08-10 antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Nors apeliantas tvirtino, jog nuotekas išveždavo kitu būdu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Vežėjų, vežusių nuotekas iš individualaus rezervuaro nurodyti negalėjo. Be to, faktas, kad G. N. 2017 m. balandžio mėnesį išsiėmė buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas, kad 2017-07-28 tarp UAB „P“ ir paslaugos gavėjos D.O.N. sudaryta nuotekų išvežimo sutartis, paneigia pažeidėjo nurodytą aplinkybę, kad jis neturėjo tikslo jungtis prie centralizuotų buitinių nuotekų šalinimo tinklų, nes turi individualų nuotekų surinkimo šulinį. Apelianto įsitikinimu, antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyti faktai įrodo, kad nėra jokio išvado, pro kurį nuotekos iš vietinės nuotekų sistemos galėtų pateikti į UAB „P“ nuotekų tinklą, todėl negalima teigti, kad jo nuotekos pateko į centralizuotus UAB „P“ nuotekų tinklus. Tačiau nesutiktina su apeliantu, jog antstolės užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad jokio išvado iš jo individualaus rezervuaro į kitus tinklus nebuvo. Antstolės 2017-08-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad išsiurbus nuotekų cisterną, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, UAB „P“ darbuotojams cisternos vidaus nufilmuoti nepavyko dėl per didelės drėgmės, nuo kurios rasojo kameros objektyvas. Išvadų iš cisternos nematyti. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo fiksuojamas filmavimo kamera (b. l. 96-97). Liudytojas G. D. patvirtino, kad užfiksuoti talpą kamera iš vidaus nepavyko dėl didelės drėgmės. Taigi patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad išvado iš cisternos nėra, buvo tik nurodyta, kad išvadų iš cisternos nematyti. Tai reiškia, kad jos galėjo tiesiog nepamatyti dėl didelės drėgmės, o ne dėl to, kad jos iš viso nėra. Tačiau faktą, kad iš vietinės nuotekų sistemos nuotekos pateko į UAB „P“ nuotekų tinklus, įrodo kitų nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas vieną ar kitą aplinkybę, remiasi įrodymų visetu, o ne pavieniais įrodymais (ANK 569 str.). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų, kurie aptarti nutarties 13 punkte ir jo papunktyje patvirtina, kad iš pažeidėjo namų valdos nuotekos pateko į centralizuotus UAB „P“ nuotekų tinklus. Iš antstolės pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nuo šulinio (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdis nutiestas į sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją. Atkasus nuotekų vamzdį (duomenys neskelbtini) teritorijos pakraštyje, matyti, jog vamzdžio kryptis yra link nuotekų duobės, esančios kieme. Taigi byloj esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pažeidėjas savavališkai prisijungė prie centralizuotų UAB „P“ nuotekų šalinimo tinklų. Be to, byloje aptarti duomenys patvirtina, kad pažeidėjas apie jo sklype įrengtą vamzdį žinojo. Iš VĮ Registro centras duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti sklype esantys pastatai, priklauso G. N. (b. l. 47-49). G. N. žemės sklypą su pastatais įgijo 2014-02-27 dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 47-49), tačiau tai nepaneigia, jog jis nežinojo apie įrengtą vamzdį. Kaip matyti iš vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi pažeidėjo motina O. D. N. nuo 2003 m., o G. N. nuo pat sklypo įsigijimo tvarkė visus su žemės sklypu susijusius reikalus (b. l. 50-53). Esant tokiems duomenims, argumentas, kad apie žemės sklype įrengtus vamzdžius nieko nežinojo, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, subjektyviąją nusižengimo pusę patvirtina ir pažeidėjo veiksmai po pirmojo patikrinimo – jis ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės.Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma – 2017-06-06/07, 2017-08-03 patikrinimo aktai, antstolės R. Vizgaudienės 2017-08-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kita rašytinė medžiaga, liudytojo G. D. parodymai neginčijamai patvirtina, kad G. N. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino visus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas visų pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą ir G. N. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.