Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad jis su N. susipažino nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini). N. pažinojo tik 2-3 savaites. Tuo metu jis gyveno su draugu M. P., (duomenys neskelbtini) g., išsinuomojo kambariuką. Su kaimynais nebendravo. Tą dieną buvo kalėdinės eglutės įžiebimas, bei, kad jam ir M. P. nebūtų liūdna, jis pasikvietė savo draugę E. S. ir N. J.. 18.00 –19.00 val. susirinko pas jį. Prieš einant prie eglutės jie visi keturi vartojo alkoholį, 40 laipsnių. Iš namų išėjo likus apie 30–40 min iki eglės įžiebimo. Visi keturi nuvažiavo prie eglutės, vartojo alkoholį. Įžiebus eglutę grįžo namo, kur toliau vartojo alkoholį, nes dar turėjo butelį. Tą vakarą dar su M. rūkė žolę. Ar rūkė N., nežino, nepamena. Kiek atsimena, buvo konfliktas su N., t. y. jie apsižodžiavo, berods jis N. pasakė „ožys“ ir gavo smūgį iš kumščio į galvos sritį, aptemo akyse, neteko sąmonės. Prabudus pamatė galvoje kirstinę žaizdą, jį draugė paguldė į lovą, nes buvo visas kruvinas, ir jau iš lovos nesikėlė, nors ir girdėjo pašalinius garsus už durų, t. y. buvo sąmyšis, kaip koks konfliktas vyktų. Girdėjo tik vieną balsą, kai vyko tos grumtynės, tas girdimas balsas buvo ne N., o greičiausiai to kito žmogaus. Jis būtų atpažinęs N. balsą. Jis bijojo išeiti iš kambario kai vyko tas konfliktas. M. taip pat nėjo pažiūrėti kas vyksta, nes šis turi protinę negalią. Nukentėjusiojo, kuris vėliau buvo sumuštas, nematė, bet kai su M. P. buvo išėję parūkyti, buvo išėjęs kažkoks vyras – pasisveikino ir tiek, vardo ir pavardės nežino. Nežino, ar ten buvo tas pats vyras, kuris vėliau buvo sumuštas, nes jie išviso su kaimynais nebendravo. Namo lauko durys buvo nuolat rakinamos, nes šeimininko buvo pasakyta, kad grįžtant, išeinant reikia užrakinti duris, kad svetimi nevaikščiotų ir, kad katinas neišbėgtų. Su N. nebuvo kalbos kaip jis išeis iš to buto, jie grįžę užrakino duris ir tą raktą jis kažkur kambaryje padėjo. N. neprašė duoti rakto nuo durų, t. y. iki jam suduoto smūgio neprašė, o vėliau neatsimena. Po to atvyko pareigūnai, jį apklausė, davė pūsti į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas girtumas, nebuvo nei promilės. Ryte buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), į ligoninės ekspertinį skyrių, nustatyti sužalojimus. Po ekspertizės važiavo pas šeimos gydytoją, kuri išrašė nuo skausmo vaistų. N. apibūdino kaip linksmą, bendraujantį – nebuvo agresyvus ar piktybinis prie jo. Iš to buto išsikraustė sekančią dieną, nes blogai jautėsi dėl įvykusio įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas policijoje, teisingai davė parodymus, tuo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Nukentėjusysis A. A. 2024 m. lapkričio 27 d., 2025 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 2024 m. lapkričio 21 d. jis kartu su draugu M. P. išsinuomojo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 23 d., apie 8.00 val., jam parašė pažįstamas vardu N. (su kuriuo buvo susipažinę nakvynės namuose) ir paklausė, ar gali atvažiuoti pas juos į svečius, sakė, kad turi ir „žolės“, ir „amfos“. N. apie 8.30 val. jau buvo pas juos. Jie visi iš pradžių draugiškai sėdėjo, šnekučiavosi, jokio alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojo. Jis pats asmeniškai nevartoja jokių narkotinių medžiagų, nes vartoja vaistus nuo epilepsijos. Kažkuriuo momentu jis su M. išėjo į koridorių parūkyti, kai grįžo, pamatė kaip N. tualete su švirkštu kažką sau susileido į veną. N. sakė, kad tai amfetaminas. Jis dar ir jam pasiūlė susileisti, bet jis pasakė, kad nieko nesiūlytų, nes jis nevartoja narkotinių medžiagų. Tai N. dar prieš jį pakėlė tą švirkštą ir pasakė „išsižiok aš tau įpurkšiu“, tuo viskas ir baigėsi. Toliau trise visi ramiai sėdėjo. Kažkuriuo momentu N. nuėjo į tualetą ir netrukus jį pasikvietė, liepė jam suspausti ranką, nes jis negali pataikyti į veną. Iš kur N. gavo tų narkotinių medžiagų nežino, nei jis, nei M. narkotinių medžiagų nevartojo. Po to, vėl visi ramiai draugiškai sėdėjo. Apie 12.00 val. pas juos atvažiavo E. S.. Apie 19.00 val. visi keturi išėjo į miestą, į eglutės įžiebimo šventę. Eidami nusipirko 0,5 l talpos Bajorų degtinės ir prie eglutės visi keturi išgėrė. E. iš pradžių dar negėrė, bet N. liepė gerti ir E. Po išgerto butelio visi jautėsi šiek tiek apsvaigę, bet E. ir N. norėjo išgerti dar, tai jis jiems pasakė, kad duos pinigų ir jie galės nusipirkti. Nei jis, nei M. daugiau gerti nebenorėjo, nes 22.00 val. turėjo būti namuose, nes jam yra nustatyti apribojimai. Po eglutės įžiebimo 21.00 val. išvažiavo į namus. Kadangi iki 20.00 val. parduotuvėje alkoholio nespėjo nusipirkti, tai N. alkoholio iš kažkur susiorganizavo, nupirko 0,5 l talpos degtinės ir dar kelias skardines alaus. Tą alkoholį gėrė tik N., kai grįžo visi pas juos į namus. Visi draugiškai sėdėjo ir bendravo. Jis kažkuriuo momentu apsipyko su E., tada N. atsistojo ir su kumščiu trenkė vieną kartą jam į galvą, pataikė į akį. Dėl ko jis nukrito ir krisdamas su galva trenkėsi į spintelės kampą, prarado sąmonę, smarkiai bėgo kraujas. Kai jam sudavė smūgį, galėjo būti tarp 22.00-23.00 val. Kas vyko po to, jis nelabai pamena, nes jau kaip ir sakė, buvo kurį laiką praradęs sąmonę. Tik pamena, kad E. buvo labai išsigandusi, puolė jam padėti, o kadangi jis buvo kraujuotas, tai E. buvo baisu, todėl ji išsikvietė brolį ir išvažiavo. Jam M. sakė, kad N. po smūgio pabėgo. M. jį paguldė į lovą, nes jis jautėsi labai prastai. Po N. išėjimo, koridoriuje išgirdo triukšmą, daužymąsi, lyg muštynių garsus. Girdėjo kaip kažkoks vyriškas balsas šaukė „nemušk, nemušk, aš nei prie ko“. Ir po kurio laiko garsai nutilo. Tačiau nei jis, nei M. pasižiūrėti kas ten vyksta nėjo, nes jau ir taip buvo nukentėjęs nuo N., bijojo dar kartą gauti. Taip pat ir M. bijojo, todėl jie liko savo kambaryje. Po to, kai viskas nurimo, gal po kokio pusvalandžio pas juos į kambarį pasibeldė policijos pareigūnai. Pareigūnai jų klausė, kas atsitiko ir kodėl žmogus guli laiptinėje ant žemės, ar jie ką nors apie tą žmogų žino. Jis pasakė, kad nieko nežino. Jis pats nebuvo išėjęs į koridorių ir to žmogaus nematė, taip pat nematė kaip jį išvežė greitoji pagalba. Tą vakarą N. jis taip pat nematė. 2024 m. lapkričio 24 d. 12.47 val. į „mesengerį“ N. parašė žinutę „manes nepazystat“ ir jį užblokavo. Kitą dieną jis norėjo su N. susisiekti, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl N. jam trenkė į galvą. Tai per kitus savo draugus bandė su N. susisiekti, tačiau N. jo draugams parašė, kad jis nuo N. „atsiknistų“ (1 t., b. l. 172-175). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis A. A. nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi ir papildomai parodė, kad tą dieną negėrė vaistų nuo epilepsijos. Jis, kiek pamena, namuose visi vartojo alkoholį. Atsimena, kad ir su E. susipyko, ir N. blogą žodį pasakė. Girdėjo rėkimą, šauksmus, bet jis nesikišo. Nežino, kodėl N. parašė jam tokią žinutę ir jį užblokavo. Parodymuose klaidinga dėl daiktų paėmimo, nes po to rado visus daiktus už lovos užkritusius. 2025 m. vasario 26 d. papildomai apklausiamas A. A. patikslino, kad savo parodymus duotus pirmos apklausos metu prisimena ir juos tvirtina, nori papildyti, kad tą vakarą jis buvo ne mažai išgėręs, todėl detaliai ir paeiliui gal visų aplinkybių ir neprisimins, tačiau tikrai pamena, kad N. jam kumščiu sudavė į kairę veido pusę ir kiek pamena N. tai padarė du kartus, nuo suduotų smūgių jis krito ir galva atsitrenkė į spintelę. Kiek pamena N. sudavė jam dėl to, kad jis jį pavadino „ožiu“, tačiau tai nepateisina tokio N. elgesio, dėl sumušimo turi pretenzijų N., prašo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. <...>..(1 t., b. l. 177-178). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis A. A. nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi ir papildomai parodė, kad jis pats prisimena tik pirmą smūgį, vėliau M. jam papasakojo, kad ir antrą smūgį gavo į veido sritį, kad nuo to antro smūgio jis krito ir trenkėsi į tą spintelę. Jis pats atsimena tik vieną smūgį. Ekspertams nurodė, kad buvo suduoti du smūgiai, nes jis pas ekspertus buvo atvažiavęs su M. P. ir šis sakė, „tau juk du kartus trenkė“, o jis sakė, kad atsimena tik vieną. Paties kritimo momento neatsimena.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. A. patvirtino savo duotus parodymus, parodydamas <...>. Kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, parodė vietą kur jis stovėjo, kai N. J. jam sudavė smūgį su kumščiu į dešinę veido pusę, po to parodė ir paaiškino, kad N. J. su kita ranka jam sudavė (pliuchą) į veido kitą pusę. Tada A. A. paaiškino, kad nuo suduoto smūgio krito ir parodė vietą kur su galva atsitrenkė (paaiškino, kad įvykio dieną ten stovėjo spintelė). Tada parodė vietą ant žemės, kur jis po suduoto smūgio nukrito ant žemės ir kiek pamena prarado sąmonę. Taip pat paaiškino, kad ant žemės po to buvo kraujo. A. A. paaiškino, kad N. J. iš kambario išėjo, jis iš kambario išėjęs nebuvo, tik girdėjo koridoriuje triukšmą, grumtynių garsus, girdėjo kaip kažkoks vyras šaukė „nemušk“. Po kurio laiko tas triukšmas nutiko, tačiau jis į koridorių išėjęs nebuvo, nes bijojo (1 t., b. l. 182-189).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus dalį parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 182), t. y. „ Kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte, parodė vietą kur jis stovėjo, kai N. J. jam sudavė smūgį su kumščiu į dešinę veido pusę, po to parodė ir paaiškino, kad N. J. su kita ranka jam sudavė (pliuchą) į veido kitą pusę. Tada A. A. paaiškino, kad nuo suduoto smūgio krito ir parodė vietą kur su galva atsitrenkė (paaiškino, kad įvykio dieną ten stovėjo spintelė).“ Nukentėjusysis A. A. parodė, kad per parodymų patikrinimą vietoje buvo manekenas. Dėl antro smūgio nurodyto protokole, čia pagal M. P. pasakojimą taip surašyta. Jis atsimena, kad po pirmo smūgio užtemo vaizdas. Atsitrenkė į smailų kampą – jis galvojo, kad atsitrenkė į dujinę, gal spintelę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. nustatyti kairio žando ir skruosto sumušimai su muštine žaizda žando gleivinėje ir poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas pakaušyje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo gautis ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 23 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje „Įvykio aplinkybės“ nurodyta, kad tiriamasis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 23 d. apie 22-23 val. nuomojamame tuo metu kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), N. J. kumščiu du kartus sudavė į kairę veido pusę, krisdamas atsitrenkė galvą į spintelę. Taip pat įspyrė į kairį šoną. Medicininės pagalbos nesikreipė (1 t., b. l. 193-194).

Nukentėjusysis A. N. teisme parodė, kad jo tėtis mirusysis Č. N.. Jis pirmas apie įvykį sužinojo, nes jam paskambino namo savininkas L., kur gyveno jo tėtis. Su namo savininku kartais pasiskambindavo, nes būdavo visokių įvykių su tėčiu. Namo savininkas pranešė, kad tėtis ligoninėje, bet daug nieko nežinojo. Jis paskambino sesei, ir ši išsiaiškino, kad tėtis yra klinikose, kad stipriai sumuštas ir tikriausiai neišgyvens. Po dienos sužinojo, kad tėtis mirė. Jis nuvyko į vietą – arba tą pačią dieną, arba kitą dieną, nes tėvo daiktų ten buvo, sutvarkė, pasiėmė katiną pas save. Namo savininkas pats gerai nežinojo situacijos, tik iš aplinkinių kalbų žinojo bei pasakė, kad kažkas įvyko vakare, t. y. tėvas gal užrakino pagrindines duris, gal galvojo, kad niekas neis į lauką, bet gal jie norėjo išeiti į lauką ir negalėjo išeiti, tai pradėjo pas tėvą belstis. Tėvas atsidarė durys ir įvyko konfliktas. Iki mirties tėtis gyveno nomuojamame bute, nes jis padėjo jam išsikraustyti iš mamos į tą butą. Kai įvykis įvyko tai tėtis 2–3 metus gyveno tuo adresu. Jo santykiai su tėvu buvo gan įdomūs. Jis daug bendravo su tėčiu, t. y. kiekvieną dieną skambindavosi. Tame tėvo nuomojamame bute buvo gal tik kelis kartus, nes tėtis pas jį atvažiuodavo, nakvodavo, bendraudavo su anūkais. Tėtis pats mėgdavo jam skambinti. Paskutinį kartą gyvai tėvą matė 3 dienas iki įvykio. Kiek pamena, lyg dieną prieš, jis kalbėjo su tėvu. Jis su tėčiu turėjo kelis susitarimus – šis negalėjo jam skambinti išgėręs. Tėtis buvo žmogus, kuris turėjo periodiškai išgerti, tai jeigu šis neskambina – galvodavo, kad išgėrinėja. Tėvas gyveno nelabai tvarkingai, tačiau nebuvo taip, kad vestų asocialų gyvenimą. Jo tėvas, 70 metų nugyvenęs žmogus tikrai žinojo, ko nori, turėjo savo rutiną ir joje puikiai gyveno, sportavo sporte klube.

Prašo priteisti 25 000 eurų neturtinės žalos. Tiek įvertino pasitaręs su advokatu, ir jo bendravimas su tėčiu buvo tikrai didesnis, nei jo sesers. Sesuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Pinigais neįvertinsi, tai tiesiog pasakė sumą natūraliai. Dvasinis dalykas gali ateiti ir po 10 metų. Jis įsirenginėjo namus, buvo tėvą atsivežęs, name tėvui įrengė kambarį, kad galėtų prižiūrėti šį senatvėje, nes matė kokiomis sąlygomis tėvas gyveno. Visa tai iš jo atėmė – nei mamos, nei tėvo negalės prižiūrėti, jie yra nužudyti – tai koks pavyzdys jo patiems vaikams, kaip jie jį prižiūrės.

Nukentėjusysis A. N. 2024 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Pirmadienį L. jam paskambino iš tėčio mobilaus telefono ir pasakė, kad sekmadienio naktį, ten kur tėtis gyveno, įvyko konfliktas, dėl ko tėtis buvo sužalotas ir išvežtas greitosios. <...>. (1 t., b. l. 148). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis A. N. nurodė, kad neatsimena dabar gal ir iš tėčio telefono jam paskambino, tada buvo nedaug laiko praėję ir geriau prisiminė pati įvykį.

Nukentėjusioji J. Š. teisme parodė, kad jos tėtis yra mirusysis. Lyg buvo pirmadienis, jai apie 11 val. paskambino brolis A. N. ir pasakė, kad jų tėtis yra sumuštas ir Kauno klinikų ligoninėje. Klinikose išgirdo sužalojimų pobūdį, kokia būklė, nesąmoningas, bei lyg tą dieną ar kitą pranešė, kad tėtis mirė. Jų tėvai ją ir brolį auklėjo, kad yra savarankiški žmonės. Su tėvu jos santykiai buvo normalūs, nebuvo labai šilti, į savaitę ar į dvi savaites kartą su tėvu skambindavo, žinojo kaip šis gyvena, ką veikia, sveikindavosi per šventes, per šeimos susibūrimus. Paskutinį kartą gyvai savo tėvą matė gal rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Vasarą dažniau matydavosi. Jos tėtis dažniau bendravo su jos vaikais (anūkais), atvažiuodavo pas ją į namus. Jos tėtis pagal savo amžių (72 metai) buvo fiziškai stiprus, praėjo sveikatos patikrą dėl to gali dirbti (duomenys neskelbtini) biure. Žinojo, kad tėtis po budėjimo visada sportuodavo, bėgiodavo, gyveno tokį laisvo žmogaus gyvenimą, nuomojosi kambarį (duomenys neskelbtini), koks tiksliai adresas – nežino. Pas tėvą, kur šis nuomojosi kambarį niekada nėra buvusi. Žino, kad tėvas laikas nuo laiko vartodavo alkoholį, tačiau labai vertino turimą tą darbą. Gal 3–4 savaitės, prieš mirtį paskutinį kartą skambino tėčiui. Jos tėvas turėjo katiną, kuriuo labai džiaugėsi. Jos tėtis buvo cholerikas, t. y. greita reakcija, bet tai nereiškia agresyvi reakcija, turėjo aiškią nuomonę, ją aštriai išsakydavo. Negali atsakyti, koks tėvas buvo išgėręs, nes ji nebendravo ir nebūdavo su juo, kai šis būdavo išgėręs, tai buvo jos sąlyga bendravimui, ir šis ją labai gerai žinojo. Apie patį įvykį kalbėjo su broliu A. N., klausė, kaip tėvą taip sumušė. Jai brolis pasakė, kad jo žiniomis naktį tėvas atsikėlė ir koridoriuje buvo sumuštas, ir kažkas iškvietė greitąją. Kad buvo vartotas alkoholis tą dieną – nieko nežino. Jos brolio su tėvu santykiai buvo žymiai artimesni, daugiau jie bendravo.

Prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Jai niekada jokie pinigai nekompensuos tų dvasinių dalykų, t. y. tiesiog nori pasakyti, kad nėra tokių pinigų, kuriuos ar N., ar teismas, ar Lietuva jai sumokės ir kurie pakeis jos patirtis. Prašo priteisti 2409 eurus turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro duobės kasimas, laidojimo paslaugos, kurias suteikė laidojimo paslaugų įmonė. Pilnai palaiko civilinį ieškinį bei jame išdėstytus pagrindus.

Liudytojas L. I. teisme parodė, kad vieną kambarį buvo išnuomojęs tiems dviem asmenims, kitą Č., trečią V. J., o ketvirtą H.. Kaltinamąjį N. J. yra matęs įvykio dieną, nes tvarkėsi, dar paklausė pas ką eina, pasakė, kad pas tuos vaikinus, kuriam išnuomojo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), o antrą kartą matė, kai įvyko tas įvykis. Tą kambarį išnuomojo dviem asmenims, bei davė tik vieną raktą nuo lauko durų. Draugo vardo ir pavardės, pas kurį ateidavo N. J. neatsimena. Taip pat tą įvykio dieną pas tuos du vaikinukus buvo atėjusi dar ir mergaitė. Po to įvykio tie du vaikinukai iš karto išsikraustė, trečioje ar antroje dienoje po įvykio. Jis juos priėmė kaip iš vaikų namų, neturėjo kur gyventi, nepastebėjo, kad jie būtų konfliktiški. Tuo metu tame name, kai nuomojo kambarį tiems dviem vaikinukams, dar gyveno nuomininkas Č., kuris pas jį nuomojosi kambarį 5-6 metus. Problemų su Č. neturėjo, tačiau šis buvo išgeriantis, namo pareina girtas ir girtas, bet susimoka, dirbo apsaugoje. Č. patriukšmaudavo, toks neramus buvo, nebuvo šventas, visur teisybės ieškojo, reikia nereikia šis visur kišosi, priekabus buvo. Pas Č. nebuvo, kad eitų kažkokie nežinomi asmenys. Č. sūnų per 5 metus, kiek gyveno Č. yra gal matęs vieną kartą. Kaimynui V. paskambinus ir pasakius, kad vyksta muštynės, jis atvažiavo į vietą, kur jau buvo greitoji, policija, kiek pamena lyg Č. buvo koridoriuje, buvo daug žmonių, jis nesikišo. Iš jo nuomininkų niekas daugiau nieko nematė, nieko negirdėjo. V. J., jam sakė, kad jis nieko nematė, nieko nežino, nes tą vakarą ir naktį jis buvo girtas. Dėl durų užrakinimo, tai visi raktus turėjo, bendras raktas įėjimo. Jis buvo išreiškęs reikalavimą, kad visą laiką būtų užrakintos lauko durys. Č. sūnus absoliučiai juo nesirūpino. Č. apie sūnų mažai kalbėjo, kiek suprato, ryšio tarp jų, iš vis nebuvo. Sūnus tik laikė savo tėvą darbe, t. y. sūnaus firmoje dirbo saugodavo tam tikrus objektus. Jis klausė Č., kodėl vaikai jo nepriima, sakė, kad nebendrauja. Č. gaudavo pensiją 500-600, dar ir darbe gaudavo atlyginimą tai jam užtekdavo, mašiną išlaikė. Č. buvo agresyvus žodžiais, tačiau buvo silpnas, jau „griuvena“, iš jo ten nieko nėra, tik vaidino ereliu, buvęs karatistas, milicininkas, tai jis dar gyveno jaunystės euforija, kad viską galintis. Po įvykio apklaustas policijoje geriau prisiminė aplinkybes.

Liudytojas L. I. 2024 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats šiuo adresu negyvena, tačiau šiame name nuomoja atskirus kambarius. Iš viso tame name gyveno trys nuomininkai. Vienas iš jų buvo Č. N., antras V. J., o trečią kambarį nuo 2024 m. lapkričio 21 d. buvo išnuomojęs dviem vaikinams, jų vardų nepamena, nes jie ten gyveno vos tris dienas. Žino, kad jie prieš tai gyveno nakvynės namuose. Jam šių berniukų pagailo, todėl juos priėmė. Vaikinai jam pasirodė labai tvarkingi, mandagūs, kiek žino, turintys neįgalumą. Tiek Č., tiek V. buvo mėgėjai „padaryti“ taurelę. Ar 2024 m. lapkričio 23 d. vakarą Č. su V. vartojo alkoholį, jis nežino. Nakties metu iš šeštadienio į sekmadienį, kiek pamena, jam paskambino V. ir pasakė, kad girdi kažkokį triukšmą. Jis atvyko turbūt per 20 minučių. Atvykęs rado greitąją pagalbą, kuri koridoriuje teikė pirmąją pagalbą Č.. Iš jam nepažįstamų asmenų, buvo du vyrukai, kaip vėliau išsiaiškino, tai vienas iš jų buvo vaikinas, kuris ir sukėlė tas muštynes, o kitas vaikinas buvo merginos, kuri buvo svečiuose pas tuos berniukus, brolis. Tie abu berniukai, kuriems nuomojo kambarį, buvo užsirakinę kambaryje, tik vėliau jau juos įsileido, sakė, kad nieko nematė. Pats V. jam taip pat daugiau nieko nepasakojo, matėsi, kad tą vakarą V. buvo išgėręs. Č. buvo be sąmonės, jį gaivino, išvežė į gydymo įstaigą. Kitą dieną, kiek pamena, iš Č. telefono jis paskambino Č. sūnui ir pranešė, kad Č. gydymo įstaigoje. Kiek žino Č. nei su dukra, nei su sūnumi labai artimų santykių nepalaikė. Kiek žino sūnus pas Č. buvo atvažiavęs tik vieną kartą. Jam pats Č. yra sakęs, kad nei su dukra, nei su sūnumi nebendrauja. Po nelaimės kai jis tvarkė Č. kambarį, tai pranešė Č. sūnui, kad atvyktų pasiimti tėvo daiktus, tačiau jis pasiėmė tik 3 planšetinius kompiuterius ir automobilio dokumentus, kitus daiktus atsisakė imti ( 2 t., b. l. 5-6 ). Pagarsinus parodymus liudytojas L. I. parodė, kad parodymai teisingi, bei papildomai paaiškino, kad nežino, ar tą dieną Č. su V. vartojo alkoholį. Taip ir buvo, kad nakties metu jam paskambino V. ir pasakė, kad girdi kažkokį triukšmą, jis atvažiavo praėjus 20 min. V. pačią pradžią matė, užsirakino ir viskas. Kai nuvyko buvo tas vaikinukas, kuris sukėlė muštynes, ir dar vienos merginos brolis, t. y. jam taip pasakė. Jis rado telefoną ir paskambino Č. sūnui. Č. sūnus pas jį per tiek metų nesikreipė, kaip tėvas ar pagalba reikalinga, jokios žinios. Jam Č. sakė, kad nei su sūnumi, nei su dukra nebendrauja. Č. bendravo tik su motina, ištisai važiuodavo pas motiną. Apie Č. N. asmeninį gyvenimą, jo santykius su vaikais žino tik iš šio žodžių. Č. laikė katę ir keldavo triukšmą, kad katė nepabėgtų, bet ta katė pabėga, vėl atbėga.

Nepilnametė liudytoja E. S. teisme parodė, kad 2024 m. lapkričio 23 d. apie 15.00 val. ji atvažiavo pas A. A. į namus, kurie randasi (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nepamena). A. A. jau apie savaitę, ten gyveno su M.. Su A. A. susipažino prieš tris metus, o su M. prieš du metus. A. A. prieš tai gyveno nakvynės namuose, kur atėjo gyventi ir N. J., ir taip susipažino. Jai atvažiavus pas A. A., jau buvo M. ir N. J.. Visi planavo važiuoti į eglutės įžiebimą. Būnant pas A. A. visi iš pradžių gėrė „miksiuką“. Ji išgėrė tris „miksiukus“, po to visi išvažiavo į eglutės įžiebimą. Prieš važiuojant į eglutės įžiebimą A. A. nupirko „Bajorai“ 0,5 litro degtinės. Apie 20.00 val. atvažiavo į Kauno centrą, bei einant link eglutės visi gėrė alkoholį. Ji jautėsi padauginusi alkoholio, nes jai buvo sunku eiti. Po to visi keturi ėjo link PC „Akropolis“, ir nuo jo važiavo į A. A. namus. Apie 22.00 val. buvo A. A. namuose, bei kažkas užsakė alkoholio. Ji jau nenorėjo gerti alkoholio, bet A. A. ją per prievartą privertė gerti, t. y. šis rėkė ant jos, sakė: “gerk“. A. A. neleido jai išeiti iš namų, bandė ja apsvaigusia pasinaudoti, priekabiavo, t. y. šis lindo prie jos, bandė numauti kelnes. Ji tyliai A. A. sakė baik, nustok. Ji girdėjo kaip N. J. kalba su policija dėl kažkokio savo draugo. Po to, jai A. A. liepė gerti kažkokią tabletę, tačiau ji tos tabletės negėrė. N. J. ėjo pro šalį, bei A. A. kažką pasakė, ir tarp N. J. ir A. A. dėl jos prasidėjo žodinis konfliktas. N. J. vieną kartą kumščiu į veido sritį trenkė A. A.. Po smūgio N. J. išėjo iš namų. A. A. nuo smūgio nukrito ir krisdamas prasiskėlė galvą į dujinės kampą. N. J. vėl grįžo po kelių minučių ir pasakė A. A. nusiplauti veidą. N. J. padėjo A. apsiplauti galvą. Ji pradėjo ieškoti raktų nuo lauko durų, kurios buvo užrakintos A. A., kai jie grįžo iš eglutės įžiebimo, tačiau rakto niekur nerado. Iki to laiko kol ieškojo raktų iš kambario kas nors su kaimynais pabendrauti nebuvo išėję. N. J. irgi norėjo išeiti iš namų, bet nerado raktų, klausė kur yra raktai, ji pasakė, kad nežino. Kai nerado raktų buvo planuojama eiti pas kaimynus paimti tų raktų. Ji ir M., ieškodami raktų, apieškojo visus namus, koridorių. Ėjo pas kaimyną, kad šis atrakintų lauko duris. To kaimyno durys yra šalia A. A. buto durų. Tas kaimynas pradėjo koliotis, sakė „Eikite iš čia“. Kaimynas buvo išgėręs. N. J. nebuvo iki to kaimyno nuėjęs. Kaimynas prieš išvažiuojant į eglutės įžiebimą, buvo bendravęs su A. A.. Grįžo į kambarį ieškoti raktų. Kai minutei N. buvo išėjęs, negirdėjo jokių garsų, balsų. Tas N. J. išėjimas truko kelias sekundes. Praėjus pusvalandžiu, nuo smūgio sudavimo A. A., ji rado raktus. A. A. ir M. liko kambaryje. Apie 1.30 val. nakties ji išėjo su N. J., tačiau prie lauko durų išsiskirstė. Raktai liko duryse. Kai išėjo iš buto į lauką, koridoriuje buvo tamsu, ant žemės nieko nebuvo. Ji pabėgo iš to namo, pasislėpė už mašinos, paskambino broliui ir paprašė, kad atvažiuotų. N. J. grįžo atgal į namus. Ji Girdėjo A. A. ir M. balsą, šie ją šaukė, ieškojo. Po to, atvažiavo jos brolis, norėjo kviesti „Bolt“, bet ji pasakė, kad paliko savo daiktus tame name. Brolis nuėjo paimti jos daiktų. N. J. sakė jos broliui, kad šis jai neleistų bendrauti su A. A. ir M.. Brolis paėmė jos daiktus, iškvietė „Bolt“ ir jie išvažiavo. Iš tų namų brolis paėmė jos šaliką, telefono pakrovėją, rankinuką. Tą vakarą buvo vartojamas alkoholis, o kitos medžiagos, t. y. narkotinės, psichotropinės medžiagos nebuvo vartojamos. A. A. vienu metu kai buvo išėjęs paimti alkoholį, grįžo į namus apsirūkęs žolės, nes smirdėjo specifiniu kvapu. Iki išėjimo prie eglutės, N. J. buvo nusiminęs, nes buvo su kažkuo susipykęs, bet prieš pat išeinant į eglutės įžiebimą, jau šis buvo geros nuotaikos. Po konflikto ji bijojo N. J. ir A. A.. Kai brolis atvažiavo, jau greitoji buvo atvažiavusi, išvežė A. A. kaimyną. Dėl ko tą žmogų greitoji išvežė tą vakarą tiksliai nežino. Greitąją iškvietė N. J., nes kai išlipo iš „Bolt“, N. J. pasakė, kad jis iškvietė greitąją. N. J. daugiau nieko, dėl ko iškvietė greitąją nepasakojo, nes jos brolis sakė „eik nuo jos“. Tą pirmą dieną, kai ją parvežė, kalbėjo telefonu su N. J., kuris jai sakė, kad iškvietė greitąją, kad išgelbėjo žmogų ir, kad pas jį atvažiuoja policija. Po šio įvykio, su N. J. dar toliau šiek tiek bendravo, bet apie tai, kas įvyko tą vakarą nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, sakė teisybę.

Liudytoja E. S. 2024 m. gruodžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad pažįsta A. A., M. ir N.. Geriausiai iš jų pažįsta A.. Pamena, kad 2024 m. lapkričio pabaigoje, tą dieną, kai Kaune buvo įžiebta eglutė, berods apie 13.00 val., ji susitiko su M. ir A. ir jie visi važiavo iki A. ir M. namų. Kai jie atvyko, ten jau buvo atvykęs N., jį anksčiau ji yra mačiusi nakvynės namuose. Ji būdama pas juos visą laiką prabuvo su telefonu, A. su M. taip pat, o N. kažką rašė į kažkokį sąsiuvinį. Kiek pamena, N. gėrė alų, kiti alkoholio negėrė. N. visą laiką buvo kažkoks susimąstęs ir visą laiką kažką rašė į sąsiuvinį. Visi jie draugiškai sėdėjo, buvo susitarę, kad važiuos į eglutės įžiebimo šventę. A. su M. dar prieš tai išėjo iki parduotuvės, ten pirko „Bajorų“ degtinės butelį ir šaltos arbatos. Tuo metu, kai A. su M. buvo išėjęs, N. vienu metu buvo dėl kažko supykęs, nes su kažkuo susipyko telefonu. Jis visas nervuotas vaikščiojo po kambarį pirmyn atgal, ant žemės numetė savo telefoną. Kažkur apie 18.30 val. jie visi autobusu išvažiavo į miesto centrą prie eglutės. Visi gražiai ir draugiškai leido laiką. Visi vaikinai išgėrė alkoholį ( tą degtinę), ji nieko negėrė, po eglutės įžiebimo visi vėl grįžo pas A. ir M.. Kai grįžo, ji ėjo valgyti, o N. iš kažkur užsakė alaus ir degtinės. Ji jokio alkoholio negėrė, o iš vaikinų gėrė visi trys, tik M. gėrė nedaug. Kiek pamena, ji išėjo į tualetą, ir kaip grįžo iš tualeto, A. buvo kažkoks piktas, šaukė ant N., ji paklausė, kas nutiko, tai A. pasakė, kad N. dėl kažko iškvietė policiją, o N. sakė, kad skambino į policiją, nes norėjo dėl kažko pasiteirauti, dėl kažkokio draugo. A. su N. susipyko, A. N. vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, tada N. trenkė A. į veidą. A. nuo smūgio nukrito, kažkur atsitrenkė ir prasiskėlė galvą. Ji pradėjo rėkti ir prašė M. padėti, jis padėjo A. atsistoti, ji su pledu uždengė A. galvą, kad neužtaškytų krauju, nes jam iš galvos bėgo kraujas, o N. išėjo iš kambario. Netrukus N. grįžo atgal ir paklausė, kur raktai nuo lauko durų, ji jų visur ieškojo, ieškojo ir koridoriuje, tačiau tuo metu kai ieškojo raktų, daugiau jokių pašalinių žmonių nematė, kai rado raktus, ji su N. išėjo į lauką. Kai jie išėjo, N. jai liepė jo palaukti už kampo, o jis grįžo atgal į tą namą. Kadangi jai pasidarė baisu, todėl ji paskambino broliui, paprašė, kad jis atvažiuotų. Ji realiai bijojo N., nes jis buvo labai agresyvus. Ji brolio laukė apie kokį pusvalandį. Girdėjo kaip A. su N. šaukė „E.“, bet ji niekur nėjo, pabėgo dar toliau. Po to atvyko jos brolis, jis atvažiavo su „Bolt“ automobiliu ir tas „Bolt“ išvažiavo. Tada ji jau su broliu ėjo prie to namo, kuriame ir buvo, o šalia namo stovėjo kitas „Bolt“ automobilis, iš kurio išlipo N. ir tada jos brolis nuėjo pasikalbėti su N.. Kada tas „Bolt“ automobilis atvažiavo ir kada ten N. įsėdo, ji nematė. Ateidama prie namo ji pamatė stovinčią greitąją ir pamatė, kaip iš to namo išveža su ratukais kažkokį vyrą. Kas tam vyrui galėjo nutikti ji nežino, vakare to vyro ji nematė. Tik N. pasakė, kad iškvietė greitąją ir išgelbėjo tam vyrui gyvybę. Jos brolis dar nuėjo į tą butą, kur ji buvo, paimti jos daiktų (2 t., b. l. 20-22). Pagarsinus parodymus liudytoja E. S. parodė, kad parodymai teisingi dalyje, bei papildomai parodė, kad ne taip nurodyta kai kas ikiteisminio tyrimo apklausoje. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo tyrėjai pasakė, kad susitiko stotelėje. Tyrėjai sakė, kad ne visi gėrė alkoholį, tuo norėjo pasakyti, kad ne visi gėrė sidrą, nes kiti gėrė alų. Neteisingai nurodyta, kad grįžus iš eglutės įžiebimo ji negėrė alkoholio. Papildomai parodė, kad buvo taip, kad N. J. ir A. A. pykosi, ir N. J. stojosi eiti, o A. A. jam už rankos paėmė. Tą vakarą ji N. J. nebijojo. Tą vyrą, kurį išvežė greitoji ji matė prieš eglutės įžiebimą, nes vyras bendravo su A. A..

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad jis su A. mėnesiui, ar dviem išsinuomojo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad 2024 m. buvo šaltą (tą dieną vyko Kaune eglutės įžiebimas), N. paskambino A., nes norėjo kartu vykti į eglutės įžiebimą. Apie 11.00 val. pas juos atvažiavo N.. Susitikę, kalbėjosi, sėdėjo, laukė, kol atvažiuos E., alkoholio nevartojo. Apie 16.00 val. atvažiavo E.. Iki eglutės įžiebimo, iki alkoholio vartojimo, mano, kad N. vartojo narkotikų. Taip pat įtartinas buvo ir A. jam buvo įtartinas, nes užuodė žolės kvapą. Nei A., nei N. nesakė, kad jie turi tų medžiagų. Apie 17-18 val. keturiese iš namų išėjo į tą šventę. Šventės metu visi keturi iš butelio gėrė „Bajorų“ degtinę. Jis gėrė mažiausiai, o E. daugiausiai. Apie 22.00 val. jie grįžo į tą išnuomotą namą. Dar buvo pasilikę pusę butelio tos „Bajorų“ degtinės. N. užsakė dar „Bajorų“ 0,5 litro degtinės. E. jau nebegėrė, nes jai jau buvo pakankamai. Visi trys toliau gėrė degtinę. Jis mažai gėrė. Prasidėjo N. psichozės nuo narkotinių medžiagų. Jis suprato, kad tos psichozės jam ne nuo alkoholio, o nuo narkotinių medžiagų, nes nuo alkoholio taip stipriai nebūna. N. iš kumščio daužė šaldytuvą. A. sakė, kad neliestų jo draugės E., nes E. norėjo A. palikti dėl N.. A. pykosi su E., šiek tiek su N.. A. norėjo trenkti E., bet netrenkė, t. y. A. ranka buvo pakilusi link E. veido. E. buvo labai išsigandusi. N. atsistojo ir trenkė iš kumščio A. į veido sritį. Po smūgio sudavimo, A. blogai jautėsi, šiam buvo praskelta galva, nes nuo smūgio griuvo ir trenkėsi į stalo kampą, buvo trumpam praradęs sąmonę. A. buvo suduotas tik vienas smūgis, po kurio šis nugriuvo. Jis A. padėjo atsistoti, šis ant jo rėkė, kad jis nieko nedaro, tik stovi. N. bandė išeiti iš namų, t. y. N. pavyko išeiti iš kambario, bet negalėjo išeiti iš paties namo, nes buvo užrakintos durys. Apie 24.00 val. jie keturiese pradėjo ieškoti rakto nuo lauko durų, neradus rako jis nuėjo pas kaimyną, kad šis atrakintų duris. Kaimynas kažką rėkė. Paskui E. nuėjo pas tą patį kaimyną, kaimynas kelis kartus paklausė „ko norite?“, sakė rakto reikia, neranda rakto. Kaimynas jiems sakė „ne mano reikalas“. Paskui apie 0.30 val. N. nuėjo pas tą patį kaimyną ir girdėjosi smurtinis elgesys, bet paties įvykio nematė. Kad yra smurtinis elgesys jis suprato iš visokių garsų, nes yra plona siena tarp kambario, kuriame jis buvo ir tarp koridoriaus, kuriame buvo mušama. Jis girdėjo, kaip N. beldėsi į kaimyno duris. Kaimynas sakė „ko nori? Ko reikia?“. N. sakė „Daryk duris, nes išlaušiu“. Tos muštynės, kai N. išėjo, vyko apie 15-20 minučių. Suprato, kad daug smūgių buvo ir į sieną, ir į žemę. Tie garsai buvo lyg į sieną, ar į veidą, kažkas kažkam trenktų. Jis iš garsų suprato, kad nukentėjusysis (kaimynas) į sieną atsitrenkia, gal šis bandė gintis, bet jam neišėjo. Smūgis buvo ne vienas, girdėjo septynis - aštuonis smūgius. Tas kaimynas nieko nesakė. Jis suprato, kad N. muša kaimyną, o ne atvirkščiai. Jis, A. ir E. nėjo į koridorių iš kambario, kol vyko tos muštynės. Jis buvo išsigandęs. Girdėjo, kad viskas nutilo. N. iš kaimyno, kurį sumušė, turbūt, ištraukė raktą, nes lauko durys jau buvo atrakintos. Pirma išbėgo E. sakydama važiuoja namo, ji čia tikrai nebus, paskui po 2 minučių išėjo A., sakydamas eina ieškoti E.. Paskui jis išėjo, nes N. jam sakė „gausi į snukį, kad neini pažiūrėti, kur E.“ Kai išėjo iš kambario į lauką, peržengė gulintį nukentėjusį, šis dar kažkiek kvėpavo, kaip miegojo, kaip knarkė tokie garsai buvo, kraujas buvo ant jo veido. Lauke jis, A. ir N. ieškojo E.. Tik grįžus į namus, jau po muštynių jie rado raktą. Į kambarį jis su A. sugrįžo, kai greitoji, policija dar nebuvo atvažiavusi, o N. liko lauke laukti greitosios. Apie 1.00 val. atvažiavo greitoji, paskui pareigūnai. Kai pareigūnai atvažiavo, jis su A. jau gulėjo lovoje. N. iškvietė greitąją, bei atvažiavus greitajai N. dar buvo, paskui šis dingo. Kai atvažiavo greitoji N. greitajai aiškino, kad rado žmogų. Po to atvažiavo namo šeimininkas, klausinėjo, kas čia įvyko. Pareigūnai patikrino jų krumplius ir pamatė, kad ant jų sužalojimų nėra. Su N. po to įvykio neteko bendrauti, nesusirašinėjo. Tik žino, kad N. A. kažką rašė. Tą dieną iki ėjimo į eglės įžiebimą kaimyno Č. N. nebuvo matęs. E. brolis po visko, kai jau buvo atvažiavusi greitoji buvo atėjęs paimti E. daiktų. Kai jam policija nustatinėjo girtumą, buvo nustatyta nulis promilių girtumas. Jis jokių narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Iki policijai nustatinėjant girtumą labiausiai apsvaigęs buvo N., buvo apsvaigę ir A. su E.. Pas nukentėjusįjį buvo katinas, todėl šeimininkas jiems buvo sakęs, kad reikia laikyti duris uždarytas, nes kaimyno katinas išeina į koridorių pasivaikščioti. Tą dieną jie neklausė muzikos. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, šiuo metu sunkiau viską prisimena.

Liudytojas M. P. 2024 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2024 m. lapkričio 23 d., apie 8 ar 9 val., pas jį ir A. A. į kambarį atėjo N. J.. Susitarė, kad eis pažiūrėti į aikštę Kaune, kur bus Kalėdinės eglės įžiebimas. Kol buvo namie, jis tiesiog sėdėjo ant sofos, o N. J. nuėjo į tualetą ir įsileido narkotikų. Jis pats nematė kaip jis leidosi, bet matė, kad į tualetą N. J. nešėsi švirkštą. N. J. būdamas pas juos kambaryje gyrėsi, kad turi narkotikų, siūlė pavartoti ir A. A., bet jis atsisakė. N. J. sakė, kad švirkšte yra „amfa“. N. J. šiuos narkotikus susileido į rankos veną. Apie 19.00 val. išėjo iš namų į Vienybės aikštę prie Kalėdinės eglės. Iki ėjimo prie eglės, alkoholio nevartojo. Ėjo keturiese, t. y. jis, N. J., A. A. ir A. A. draugė E. S.. Eidami link Kalėdų eglutės gėrė degtinę „Lithuanica“. Keturiese išgėrė vieną 0,5 l talpos degtinės butelį. Prie Kalėdų eglutės pabuvo iki renginio pabaigos, t. y. iki įžiebimo programos pabaigos ir grįžo namo apie 21 val. ar 22 val. Grįžus namo, N. J. nupirko dar vieną butelį degtinės, kurį gėrė namuose, savo kambaryje. Begeriant degtinę, N. J. kažkas pasidarė, t. y. jam pradėjo vaidentis nebūti dalykai, pradėjo priekaištauti, kad jie ant jo „varo“, nors niekas jam nieko nesakė. Kai N. J. pradėjo priekaištauti, tuo pat metu susipyko A. A. su savo drauge, jie pradėjo ginčytis, tada ir N. J. susipyko su A. A., nes N. J. labai žiūrėjo į E. S., norėjo su ja susidraugauti. Dėl to N. J. dar labiau susinervino ir pradėjo daužyti duris, šaldytuvą, bei sudavė kumščiu A. A. į veidą. Po smūgio A. A. krito ir atsitrenkė į spintelės kampą bei trumpam prarado sąmonę. N. J. pradėjo vaikščioti į koridorių ir atgal į kambarį, ketino išbėgti iš namo, bet lauko durys buvo užrakintos ir jis negalėjo išeiti, todėl pradėjo daužyti kaimyno kambario duris. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, bet girdėjo, kad kaimynas Č. N., kurio duris daužė N. J., rėkė „ko tau reikia, aš miegu“, o N. J. šaukė „išleisk aš noriu išeiti“. Girdėjo, kad kaimynas Č. N. atidarė duris ir išgirdo koridoriuje didelį triukšmą. Triukšmas truko gana ilgai, garsai buvo lyg vyrai muštųsi. Nei jis, nei A. A. ar E. S., į koridorių neišėjo, kas ten vyko nežiūrėjo. Buvo išsigandęs, sėdėjo kambaryje ir užsidarė duris, kad į kambarį negrįžtų N. J.. Triukšmas truko apie 15 minučių. Kai triukšmas nutilo, E. S. išbėgo namo. Jis išjungė šviesas, užsirakino duris, kad N. J. galvotų, jog jie miega. Būdamas kambaryje dar girdėjo, kad N. J. su kažkuo kalbasi telefonu, kiek suprato, jis kvietė greitąją medicinos pagalbą. Duris atsidarė, kai atvyko greitoji med. pagalba ir policija. Apie tai, kad sumuštas Č. N., jam pasakė namo šeimininkas, klausė, kas jį sumušė. Kitą dieną, ar lapkričio 25 dieną, tiksliai neprisimena, per Mesenger N. J. rašė jam ir prašė, kad jis „neprileistų“ A. A. prie E. S., o jis jam atrašė, kad A. A. namuose nėra, jį uždarė. Dar tuo metu, kai jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, pas juos buvo atėjęs E. S. brolis M.. M. surinko E. S. daiktus, kuriuos ji buvo palikusi, nes ji išsigandusi N. J., kuris viską daužė, pabėgo. N. J. po to, kai išėjo į koridorių ir daužė kaimyno duris, bei kėlė triukšmą, pas juos į kambarį nebegrįžo. (2 t., b. l. 2-3). Pagarsinus parodymus liudytojas M. P. nurodė, kad parodymai teisingi, jis labiau prisiminė aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas, negu šiuo metu teisme. Papildomai parodė, kad kai buvo išėję iš kambario į lauką ieškoti E., lauke matė, kad N. J. bėgioja. Po to įvykio buvo dar vienas susirašymas su N. J., kurį buvo pamiršęs, bet paskui N. J. jį užblokavo.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad jis pirminiuose parodymuose nurodė, kad girdėjo triukšmą ir daugiau nieko apie tą žmogžudystę nežino. Iš vakaro gėrė „čerką“ su tuo kaimynu Č., paskui iš ryto (po 10.00 val.) su tuo pačiu kaimynu Č. padarė „pachmielą“, t. y. pusę litro degtinės per valandą laiko išgėrė, ir išsiskirstė. Jo ir kaimyno Č. kambarių durys yra gretimai. Ten be jo ir Č. butų, yra dar trys butai. Kituose trijuose kambariuose gyveno H. ir tie kurie „užbombino“ Č.. Tų asmenų, kiek tame bute, gyveno nežino. Tą vakarą, jis jau miegojo, pabudo, kai išgirdo koridoriuje triukšmą, adresu (duomenys neskelbtini). Kai triukšmą išgirdo nelindo, nes nenorėjo lįsdamas gauti pats. Triukšmas buvo toks, kad kažkas dundėjo, kažkas rėkė. Tai įprastas žmonių triukšmas. Du, ar trys žmonės vienas ant kito rėkė, kažkas vyko tarp jų. Tas triukšmas tęsėsi 5-10 minutes ir po to nurimo. Po kiek laiko atvažiavo greitoji pagalba, policijos ekipažas. Jis paskambino namo savininkui, kai atvažiavo policija, greitoji. Kitos dienos rytą namo savininkas pasakė, kad Č. numirė. Č. pažinojo daugiau nei du metus. Č. turėjo dukrą ir sūnų, bet jie nebendraudavo. Kaip jam sakė namo savininkas sūnus iš pradžių buvo atsisakęs tėvą laidoti, bet paskui persigalvojo. Dukra gal buvo užsienyje. Jis su Č. apie šio šeimą nekalbėdavo. Niekada Č. vaikai nebuvo atvažiavę šio aplankyti. Jis negirdėjo, kad Č. vaikai kada skambintų, ar būtų matęs, kad atvažiavę pas Č. į svečius, arba būtų kvietę Č. pas save į svečius. Gal su sūnumi susiskambindavo Č.. Č. niekada nesigyrė, kad važiuoja su sūnumi, ar su anūkais susitikti. Č. kažką buvo užsiminęs, kad sūnus statosi, perka, ir lyg minėjo, kad jį priims gyventi, bet ne rimtai. Nei sūnus, nei dukra neatvažiavo į Č. butą susirinkti kažkokių daiktų, tik Č. sūnui perdavė piniginėje rastus pinigus, du telefonus, planšetę. Č. nebuvo konfliktiškas, jam buvo virš 70 metų, vaikščiodavo. Tvarkos dėl durų užrakinimo Č. neaiškino. Policijoje buvo apklaustas, tuo meru geriau prisiminė aplinkybes.

Liudytojas V. J. 2024 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi kambarį. Šalia jo kambario (už sienos), kitame kambaryje gyveno Č.. Jis ten taip pat nuomojosi kambarį. Su Č. sutardavo gerai, per laisvas dienas ir išgerdavo, tačiau niekada nesipykdavo, visada bendraudavo draugiškai. Kiek jis pažinojo Č., tai jis konfliktiškas nebūdavo. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), jis dar ir sportuodavo. 2024 m. lapkričio 23 d. ryte, galimai apie 11.00 val., nuėjo pas Č. į kambarį, abu išgėrė po kelis stikliukus degtinės. Pas Č. jis užsibuvo gal kokią valandą. Kai jis iš Č. išėjo, tai jam dar paliko pusė butelio degtinės. Ar Č. tą degtinę baigė gerti, jis nežino, nes Č. daugiau nematė. Pats išėjo į miestą, buvo kavinėje. Kai grįžo į namus, galėjo būti apie 16.00 val. Namo savininkas neseniai buvo išnuomojęs dar vieną kambarį, bet kas tame kambaryje gyveno, jis tiksliai nežino, bet kiek jam sakė namo savininkas tai kažkoks jaunas vaikinas. Kai 2024 m. lapkričio 23 d., apie 16.00 val. grįžo į namus, jokio triukšmo ir jokių barnių niekur negirdėjo. Parėjęs užsirakino, pasidarė valgyti, žiūrėjo filmą, po to nuėjo miegoti. Kažkuriuo metu jį iš miegų pažadino koridoriuje esantis triukšmas (kiek tuo metu buvo valandų nepasakys, bet jau buvo vėlu). Jis girdėjo, kad koridoriuje kažkas laksto, trankosi. Kadangi jis buvo ganėtai nemažai išgėręs alkoholio, detaliau to triukšmo negali įvardinti. Po kurio laiko triukšmas aprimo. Pats, kol girdėjosi triukšmas, į koridorių nėjo. Jau po kurio laiko jis išėjo į koridorių, gal buvo užsimanęs į tualetą, ir koridoriuje visai netoli tualeto durų ant žemės pamatė gulintį Č., kuris buvo be sąmonės. Daugiau šalia jo jokių žmonių nebuvo. Kiek pamena, lauko durys lyg buvo pravirtos. Jis paskambino buto savininkui, paprašė, kad jis atvažiuotų, nes yra problemų. Kiek pamena, netrukus atvyko ir greitoji, tačiau kas ją iškvietė nežino. Kiek pamena, šalia Č. nematė jokių pašalinių asmenų. Kol atvyko greitoji buvo tik jis ir Č. (2 t., b. l. 8-9). Pagarsinus parodymus liudytojas V. J. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina bei papildomai nurodė, kad lauko durų raktus turi visi. Kiekvienas po savęs lauko duris užsirakindavo, tokia tvarka būdavo.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad 2024 m. jam būnant namuose, gal jau buvo po 24.00 val. nakties, paskambino sesuo E. S. ir pasakė, kad bijo, prašė atvažiuoti pasiimti ją, buvo išsigandusi, apsiverkusi. Sesuo jam įmetė savo lokaciją ir jis pamatė, kad ši kažkur (duomenys neskelbtini). Su „Bolt“ automobiliu per 12 min. atvažiavo į sesers nurodytą vieką, kur rado sesę pasislėpusią už tvoros. Tuo metu jokių kitų žmonių lauke nepastebėjo. Prie jų priėjo N., ir jam padavė sesės šaliką. Jis kieme sutiko N., kai jis su sese atėjo, bei N. norėjo E. kažką pasakyti, paklausė ar viskas gerai, bet E. sako, „eik nuo manęs, aš bijau tavęs“. N. buvo pasimetęs, išsigandęs, gal išgėręs. Tada pradėjo kalbėti ir pasakė, kad čia buvo muštynės, ar kažkas tokio. Kai N. atnešė šaliką, jau norėjo jis su sese išvažiuoti, tačiau sesuo pasakė, kad tame kambaryje yra likęs pakrovėjas, raktai. Jis į tą kambarį, kuris randasi antrame aukšte, nuėjo paimi sesės daiktų, kur A. jam padavė sesers pakrovėją. Kai nuėjo į tą kambarį paimti pakrovėjo, pačiame kambaryje buvo gal trys žmonės. Nėjus į antrą aukštą ir ten buvo šurmulys, kaimynai rėkavo, kažkokie senukai išėjo ir pasakė, kad policija tuojau atvažiuos, o tie vaikinai sėdėjo kambaryje, iš kurio jis paėmė sesers daiktus. Buvo atvažiavusi greitoji, kuri jau „pas save buvo pasiėmusi“ žmogų. Paėmęs sesers daiktus išėjo į lauką kur laukė atvažiuojančio „Bolt“ automobilio. Atvažiavo „Bolt“ automobilis į kurį įlipo N. ir išvažiavo. Jis liko su sese, nes laukė savo „Bolt“ automobilio. Paklausus sesės E. kas įvyko, ši pasakė, kad N. žmogui trenkė į galvą, sakė ir dėl ko tik jis nepamena. Jis ir jo sesuo pažysta A.. E. buvo blaivi, kai jis atvažiavo, nebuvo taip, kad E. nepaeitų nuo girtumo. Jam N. dar sakė neleisti E. bendrauti su A.. Kad būtų kilę muštynės su kitu žmogumi nieko apie tai N. nekalbėjo. Policijoje buvo apklaustas, teisingai davė parodymus.

Liudytojas M. S. 2025 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2024 metais, berods lapkričio mėn., kokia buvo diena nepamena, tik pamena, kad tą dieną Kaune buvo įžiebta eglutė, jau buvo vėlu, jam paskambino sesuo ir pasakė, kad N. susimušė su A. ir, kad jai yra baisu, paprašė, kad jis atvažiuotų ją pasiimti. Sesė jam į susirašinėjimo programėlę įkėlė vietą, kur ji randasi. Jis išsikvietė „Bolt“ automobilį ir ten nuvažiavo. Kai nuvažiavo, sesuo buvo lauke. Ji buvo atokiau nuo tos vietos, kur įvyko muštynės. Kai jis atvažiavo, sesuo jam pasakė, kad namo viduje pamiršo šaliką. Tada jis nuėjo į tą butą ar kambarį, kur gyveno A., ir paėmė sesers šaliką. Kai ėjo to šaliko, tame bute buvo A. ir dar kažkoks kitas A. draugas. Jis greitai paėmė šaliką ir išėjo. Koridoriuje dar buvo daugiau žmonių, bet kas tokie, jis nežino. Lauke buvo greitoji pagalba ir iš to namo išvežė kažkokį žmogų. Kas tam žmogui buvo nutikę, jis nežino. Dar prieš jam įeinant į butą paimti šaliko, lauke kitame berods taksi automobilyje sėdėjo N.. Jis priėjo prie jo pakalbėti, tai N. jam pasakė, kad jis neitų ten, nes ten buvo muštynės ir kad gali atvažiuoti policija <…>. (2 t., b. l. 27-28). Pagarsinus parodymus liudytojas M. S. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina bei papildomai nurodė, kad neatsimena kiek kambaryje buvo žmonių. Pamena, kad buvo A., prie A. buvo žmogus ir dar prie lovos lyg buvo žmogus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Č. N. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu; poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, kairės akies išoriniame kampe, pereinantis į kairius skruostą ir žandą, minkštųjų audinių kraujosruvos akių vokuose, kaktoje, smilkinių ir pakaušio srityse, kraujosruvos žandų, smilkininiuose, juosmens - kryžmens srities, dešiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse, kairių VI-VII šonkaulių lūžiai, dešinio inksto sumušimas, juosmens III-o slankstelio kompresinis lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, kurių ne mažiau kaip 11 teko į galvos sritį, keleto valandų iki patekimo į stacionarą bėgyje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju, prisidėjus anksčiau minėtoms komplikacijoms, tapo mirties priežastimi. Č. N. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, abipuse bronchopneumonija, metaboline acidoze, ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku. Duomenų apie galimai buvusį autoįvykį nepateikta. Č. N. lavono kraujas alkoholio nustatymui bei toksikologiniam tyrimui neimtas, kadangi jis dvi paras gydytas stacionare, todėl šitie tyrimai buvo netikslingi. (1 t., b. l. 67-74 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Č. N. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, abipuse bronchopneumonija, metaboline acidoze, ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku. Č. N. mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini) ( LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijos duomenys). Č. N. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimu; poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, kairės akies išoriniame kampe, pereinantis į kairius skruostą ir žandą, minkštųjų audinių kraujosruvos akių vokuose, kaktoje, smilkinių ir pakaušio srityse, kraujosruvos žandų, smilkininiuose, juosmens - kryžmens srities, dešiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse, kairių VI-VII šonkaulių lūžiai, dešinio inksto sumušimas, juosmens III-o slankstelio kompresinis lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, kurių ne mažiau kaip 11 teko į galvos sritį, keleto valandų iki patekimo į stacionarą bėgyje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju, prisidėjus anksčiau minėtoms komplikacijoms, tapo mirties priežastimi. Č. N. mirė dėl sunkios galvos smegenų traumos bei jos sukeltų komplikacijų. Sveikatos būklės pablogėjimui įtakos turėjo ir kiti patirti sužalojimai ( šonkaulių bei juosmens III-o slankstelio lūžiai, dešinio inksto sumušimas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių identifikuoti negalima. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, kojomis. Minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje, juosmens III-o slankstelio lūžis galėjo išsivystyti ir griuvimo nuo smūgio į galvos sritį metu, tačiau sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Č. N. sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Ar po patirtų sužalojimų Č. N. galėjo atlikti kokius nors veiksmus, apsprendžia jo sąmonės būklė, apie kurią tuoj po patirtų sužalojimų duomenų nėra. Sužalojimų padarymo jėgos skaitinės išraiškos nustatyti negalima. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima (1 t., b. l. 79-81).

Specialistė M. K. parodė, kad tvirtina jos atliktas ir surašytas dvi specialisto išvadas, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į klausimą „Ar sužalojimai, kurie yra nustatyti juosmens - kryžmens srities, dešiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse, kairių VI-VII šonkaulių lūžius, dešinio inksto sumušimą, juosmens III-o slankstelio kompresinį lūžį, galėjo būti padaryti žmogui griūnant, ar medikams atliekant dirbtinį kvėpavimą?“ specialistė paaiškino, kadangi šonkaulių lūžių rasta nemažai, tai diferencijavo tuos smūgius, kurie galėjo būti padaryti mušimo metu, o kurie nuo gaivinimo. Ji paliko prie traumų tiktai kairių 6-7 šonkaulių lūžius, kurie yra netipinėse vietose, kurie nepadaromi reanimuojant. Visi kiti, kurių ji nėra išvardinusi, jie liko tiktai aprašomojoje dalyje. Kairių VI-VII šonkaulių lūžiai, jų lokalizacija būtų pažastinė linija, kuri nėra tipinė gaivinimo metu padaromiems lūžiams. Inkstų sumušimai griuvimui yra nebūdingi. tai labiau būdinga, kai suduodami smūgiai iš pašalinės jėgos. Papildomoje specialisto išvadoje yra nurodžiusi, kad juosmens III-o slankstelio lūžis galėjo išsivystyti ir griuvimo metu nuo smūgio į galvos sritį. Turint galvoje, kad mirusysis nebuvo labai jaunas yra tikėtina, kad griuvimo metu galėjo lūžti juosmens slankstelis. Slankstelio lūžis yra kompresinis, jis atsiranda žmogų mušant, jei nėra kritimas iš aukštai, išilgai stuburo ašies. Apie kryptį čia nieko negalima pasakyti, t. y. galėjo būti smūgis einant iš šono, ar griūnant, galėjo būti smogiant tiesiai į slankstelį, į nugarą, galėjo būti ir kažkiek iš šono darant smūgį, galėjo būti ir griūnant. Yra šonkauliai pažastinėje linijoje, inkstas ir trečias slankstelis yra juosmeninė dalis. Tai ne tas pats trauminis poveikis, arba jų artima grupė. Čia nebus taip, kad nuo to paties veiksmo ir slankstelis lūžo, ir inksto sumušimas atsirado. Laikas juosmens slankstelio pažeidimui pagal morfologinius vaizdus, pagal aprašymus rengenologinių vaizdų medicininiuose dokumentuose, visi sužalojimai buvo padaryti artimi vienas kitam laiku. Galima daryti išvadas, kad smūgių sudavimas galėjo būti viso kūno srityje, t. y. tiek galvos srityje, tiek ir likusioje kūno srityje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus N. J. apžiūrą 2024 m. lapkričio 27 d., nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje ( su odos nubrozdinimu) N. J. susidarė esant minėtų sričių kontaktui su kietais bukais daiktais ar paviršiais metu. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumštimi. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo atsirasti ir suduodant smūgį koja. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 24 d. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje „Įvykio aplinkybės” nurodyta, kad tiriamasis paaiškino, kad prieš tris dienas, t. y. 2024 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. sudavė žmogui su dešiniu kumščiu vieną kartą, pataikė į dešinę veido pusę (3 t., b. l. 28-29).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių (tyrėjos G. D.) nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju L. M. bei Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju M. S., apie 02.25 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog GMP į LSMUL Kauno klinikų SPS atvežė pil. Č. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris 01.04 val. buvo rastas sumuštas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Galvos bei pilvo sužalojimai, nesąmoningas, apžiūrimas medikų. <...>.

Aiškinantis įvykio aplinkybes gauta informacija, jog GMP skambutį gavo iš telefono numerio: (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu numeriu, paaiškėjo, jog tai N. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, jog ėjo (duomenys neskelbtini) gatve iš draugo (kurio duomenų nenurodė) ir kadangi labai sušalo, pamatė namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pravertas duris, kur nusprendė sustoti ir šiek tiek susišildyti. Įėjęs į koridorių pastebėjo ant žemės gulintį vyrą. Šis buvo pamėlęs, todėl N. J. paaiškino, jog bijodamas dėl asmens sveikatos, iškvietė medikus, bei medikams nurodžius, kokius veiksmus atlikti iki atvyks GMP brigada, šis asmenį gaivino. Asmuo paaiškino, jog šiuo metu yra neblaivus, todėl siekiant nusistatyti asmens neblaivumą bei jam įteikti šaukimą atvykti į apklausą, buvo nuvykta į N. J. gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu bei toliau bendraujant su N. J., šis savo paaiškinimų nekeitė. Paprašius asmens parodyti rankas, asmuo ištiesė dešinę bei kairę plaštaką. Dešinės rankos krumpliai buvo gerokai ištinę, todėl pasiteiravus asmens, kas nutiko jo rankai ir kodėl ji tokia patinusi, šis paaiškino, jog buvo eglutės įžiebime, kur krito ir susižeidė ranką. Taip pat asmuo išreiškė nepasitenkinimą gautu šaukimu, sakydamas, jog „aš tik norėjau suteikti žmogui pagalbą, o dabar vėl reikalai su policija“. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0252, patikros sertifikato Nr. 2194635, nustatytas 1,29 prom. neblaivumas. <...>.

Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Vaikštant aplink namą bei bandant išsiaiškinti, per kurias duris N. J. galėjo patekti į namo vidų bei kurioje tiksliai vietoje galėjo gulėti sužeistas asmuo, kaip paaiškėjo Č. N., gim. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko namo savininkai, kaip paaiškėjo L. I., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) bei E. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie nurodė, jog šis namas nuosavybės teise priklauso jiems, o jame esančius Č. N. apie 01.00 val. buvo išvežtas medikų, tačiau aplinkybių teigė nežinantys, nieko nematė bei negirdėjo. Jie palydėjo mus iki Č. N. gyvenamosios vietos, esančios namo antrajame aukšte, į kurį įėjimas per vidinį pastato kiemą. Apžiūrėjus gyvenamąją patalpą, matėsi, jog asmuo veda asocialų gyvenimo būdą, matėsi girtavimo pėdsakai, tačiau kraujo ar kitų požymių, nurodančių buvusias grumtynes, nepastebėta. Taip pat L. I. nurodė, jog šalia Č. N. gyvenamojo kambario šalia yra įsikūręs kitas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo Č. N. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Pasibeldus į V. J. kambario duris, šis jas atidarė būdamas akivaizdžiai neblaivus. Paaiškino, jog būdamas savo kambaryje, girdėjo konfliktą tarp Č. N. ir šalia gyvenusių asmenų, nurodė, jog buvo vienas jaunuolis, tačiau jo duomenų nežino. Apie kelintą valandą viskas vyko taip pat nurodyti nesugebėjo. Pasiteiravus namo savininkų kas gyvena kitame, šalia esančiame kambaryje, paaiškėjo, jog tai neseniai įsikėlę jaunuoliai: M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), (blaivus) bei A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinus neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0252, patikros sertifikato Nr. 2194635, nustatytas 0,73 prom. neblaivumas. Pasibeldus į minėtų asmenų duris bei užėjus pro jas į kambario vidų, buvo bendrauta su šiais dviem minėtais asmenimis. Jie nurodė, jog šiandien pas juos į svečius buvo užsukęs A. A. geras draugas N. J. (jį vadina „broliu“), su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Staiga N. J. išėjus iš kambario į koridorių, pasigirdo konflikto garsai. Apie kelintą valandą visą tai vyko, tiksliai nenurodė - M. P. teigė, jog apie 23.00 val., A. A. nurodė, jog apie 21.00 val. Taip pat paaiškino, jog po to, kai išėjo iš kambario, N. J. daugiau ir negrįžo.

Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, A. A. bei M. P. paaiškino, jog gulintį ant žemės kaimyną pamatė iš karto po konflikto, tačiau pagalbos nesikreipė nesuprasdami, jog sužalojimai yra, bei kad sužalojimai rimti. Kaip teigė asmenys, pagal tai, jog N. J. bendruoju pagalbos telefonu paskambino tik apie 01.00 val., galima spręsti, jog šis porą valandų vaikštinėjo kažkur aplinkui pastatą, kadangi šie patikino, kad konfliktas įvyko tikrai gerokai ankščiau. <...>. (1 t., b. l. 27-30).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas ir antrame aukšte esanti laiptinė ( 1 t., b. l. 36-45)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno (body) kamerų vaizdo įrašai. Atidarius kompaktinį diską jame matome 4 failus: l."PSS-20241124- 031358UTC+0200.mp4"; 2. "PSS-20241124-033702UTC+0200.mp4"; 3. PSS-20241124- 033815UTC+0200.mp4"; 4. "PSS-20241124-035700UTC+0200.mp4" Atidarius video failą ""PSS-20241124-031358UTC+0200.mp4"" matoma data ir laikas: 2024-11-24 03:13:58, vaizdo įrašas trunka 9 min 7 sek. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnai kalbasi su asmeniu ( vyru), klausia ar daug gėręs, alkotesteriu patikrina blaivumą, nustatytas 1,29 promilių. Šalia esanti pareigūnė paklausia asmens anketinių duomenų, jis prisistato kaip N. J.. Kitas pareigūnas asmens paklausia ką jis veikė „(duomenys neskelbtini)“, jis atsako, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini), ėjo pro šalį ir užėjo pasišildyti rankų ir pamatė žmogų gulintį ant žemės, pareigūnas paklausia, ar jis nemušė to dieduko, asmuo atsako, kad ne, iškvietė greitąją. Pareigūnas paklausia apie kelintą valandą? asmuo atsako, kad apie 10 ( 22) valandą. Pareigūnė paklausia, kodėl pranešimas buvo gautas 01.04 val. tada asmuo atsako, kad tuoj pasitikslins kada kvietė, nes be klaidų gali pasakyti ir pasako, kad 1-ą valandą skambino 119, bet neatsiliepė tai 112 skambino. Vėliau asmuo dar patikslina, kad 01.01 val. skambino. Toliau asmuo pasakoja, kad apie 01.00 val. užeina į vidų, užsidega šviesą, žiūri žmogus ant žemės guli, visas pamėlęs, čia mėlyna ausis dešinėje pusėje, mėlynas smakras, visas veidas mėlynas, teigia, kad tas vyras iš pradžių sunkiai kvėpavo, ir jis paskambino greitajai pagalbai, teigia, kad vyras gulėjo ant žemės be sąmonės. Teigia, kad vyras gulėjo ant šono, greitoji pagalba jam vyrą liepė paguldyti ant nugaros, padaryti 3 paspaudimus į krūtinės ląstą ir įpūtimą į burną, jis taip padarė, tada tas vyras pradėjo knarkti. Jis medikams pasakė, kad tas vyras knarkia, kad yra gyvas, jam liepė laukti gydytojų, kurie po poros minučių atvažiavo. Pareigūnai asmens klausia kontaktinių duomenų, juos užsirašo. Po to pareigūnai dar kartą paklausia tų pačių aplinkybių, jis jas trumpai pakartoja, pareigūnai paklausia ar nuo to vyro sklido alkoholio kvapas, jis atsako, kad sklido, acetono. Klausia ar daugiau kitų asmenų nebuvo, asmuo atsako, kad nebuvo, sako, kad sulaukęs medikų jis išėjo. Pareigūnas paprašo asmens parodyti kumščius ar neapdaužyti ir paklausia kodėl kumščiai apdaužyti. Asmuo atsako, kad buvo eglutės įžiebime ir krito ant žemės, nuskrido (pasakoja kaip jis krito). Pareigūnai asmeniui įteikia šaukimą į apklausą ir asmenį išleidžia.

Atidarius video failą "PSS-20241124-033702UTC+0200.mp4" apatiniame kairiame kampe matoma data ir laikas: 2024 m. lapkričio 24 d. 03:37:02, vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matosi pareigūnai atvyksta (ieško tikslios) įvykio vietos. Pareigūnai eina į butą ( kambarį), asmens teiraujasi ar pažįstą Č., pastarasis parodo kambarį kur Č. gyvena. Einant link Č. kambario juos pasitinka vyras ir moteris (namų savininkai), kurie aprodo butą, kuriame gyveno Č., teigia, kad jis nuolatos vartodavo alkoholį, teigia, kad kažkas matė, kaip jis keturpėsčias užlipo laiptais, apie tai, kas nutiko jie nieko konkrečiai pasakyti negali, nes nežino, ūk spėlioja. Teigia, kad jam paskambino Č. draugas V., kuris gyvena šalia ir pasakė, kad Č. griuvinėja. Prisibeldė į šalia esantį kambarį, kur gyvena V., po kurio laiko duris atidarė vyriškis, kuris kalba nerišliai dėl girtumo. Pareigūnai V. paklausė kas nutiko su Č., klausia ar jis ką matė. V. nerišliai pasakoja, kad matė per duris, kažką sako, kad „iš tų“. Pareigūnė paklausia iš ko iš tų? V. aiškiai ir rišliai pasakyti negali. Jis sako, kad jis išėjo pro duris ir rado, paskambino greitukei (į pokalbį įsiterpia moteris (namų savininkė), kuri paklausia V. ar jis skambino greitajai? Tada pareigūnė pasiteirauja, ar tie žmonės iš kito kambario kažkaip susiję su Č., ar jis su jais buvo? V. nerišliai atsako, kad juos išvijo, girdėjo per duris kaip jie (asmenys iš kito buto) su Č. susibarė. Prie pareigūnų atėjo namų savininkas, pareigūnams padiktavo kontaktinius duomenis asmenis, kuris nuomojasi pas jį kambarį. Tuo pačiu metu pareigūnė V. dar pasiteiravo ar jis girdėjo konfliktą tarp Č. ir tų žmonių, kurie gyvena šalia esančiame bute? V. atsakė, kad taip. Sakė, kad iš to kambario išbėgo dviese ir jie susiginčijo (į pokalbį įsiterpė namų savininkas, kuris pasakė, kad Č. būdamas girtas būna agresyvus, kad Č. buvęs karatistas), toliau V. nerišliai pasakoja, kad Č. juos ... o šitie dviese jį puolė ir... tada pareigūnas V. paklausia ar jis matė, kaip Č. puolė, V. atsakė, kad nematė, tik girdėjo per duris. Visi nueina į šalia esantį kambarį, kurį nurodė V.. Kambaryje matome du asmenis (vyrus), kurie guli lovoje. Iš kalbos matosi, kad abu asmenys neblaivūs, nes kalba nerišliai. Pareigūnai paprašo paaiškini, kas buvo su „Č.“, klausia kas „sulesė“ Č.. Vienas iš vyrų atsako, kad N.. Pareigūnai paklausia už ką, vyras nerišliai atsako, kad N. išėjo, o jie turi tuos raktus nuo lauko durų, jis pasibaladojo ten ir jie išgirdo, kad bum bum bum bum, jie net nelindo ten. Teigia, kad tas N. tada vėl atėjo pas juos į kambarį, pasakė, kad durys atrakintos, tada vėl išėjo. Pareigūnas paklausia ar jie pažįstami. Asmuo atsako, kad taip. Pareigūnai toliau kalbina kitą asmenį, kuris guli užsiklojęs. Asmuo kažką pasakoja, tačiau kalba tyliai ir nesuprantamai. Girdisi, kad pasakoja, jog nuvarė alaus, sako, kad jo brolis buvo nervuotas. Pareigūnas paklausia, ar jis vienas mušė tą žmogų? Ką atsako tiksliai nesigirdi, galimai „nežinau“, tada pareigūnas paklausia dar kažkas su jais buvo be N.? Atsako, kad ne, kad buvo trise. Tada pareigūnas paklausė iš kur pas juos kambaryje kraujai: ant žemės, ant durų. Lovoje sėdintis asmuo atsako, kad N. ir jam (parodo į šalia gulintį draugą) trenkė, praskėlė galvą. Pareigūnas paklausia kada tai buvo. Gulintis asmuo atsako, kad 2 val. prieš to žmogaus sumušimą. Po to jis pasakoja apie galimą jo sumušimą, tačiau kalba nesuprantama, aiškiai girdisi tik kaip jis pasako, kad užsirakino ir nuėjo miegoti. Pareigūnai klausia asmenų anketinių duomenų, gulintis asmuo prisistato kaip A. A., kitas asmuo prisistato kaip M. P.. A. A. pasakoja, kad kai jį sumušė N. skambino į policiją. Tada pareigūno pasitikslina ar N. tai jo brolis, A. atsako, kad ne, pasakoja, kad jis pas juos atėjo, buvo biški išgėręs, buvo ne kondicijoje, kažkoks susinervavęs, klausė kas jam yra, N. atsakė, kad viskas gerai, kad turi savo asmeninių problemų. Tada A. jam pasiūlė eiti pas psichologą. Toliau A. pasako, kad nežino kas N. užėjo, bet jis jį stūmė (fone per raciją kalba kitas policijos pareigūnas, todėl ką tiksliai ką pasakoja A. nesigirdi), girdisi kaip pasako, kad su galva trenkėsi. A. dar kažką pasakoja, bet nesuprantama kalba. Asmenims rašomi šaukimai į apklausą, patikrinamas blaivumas. M. P. nustatytas 0 promilių girtumas, koks girtumas nustatytas A. A. iš vaizdo įrašo nesimato. A. A. dar kažką pasakoja, tačiau kalba neaiškiai (fone girdisi policijos racija). Po to dar A. A. pasakoja, kad dieną apie 17-18 val. pas juos buvo atėjęs Č., kad prašė nelaikyti atidarytų durų, nes jis laiko katiną. Tuo metu Č. buvo sveikas, ne sumuštas. Po to dar pasakoja, kad pas juos į duris beldė namų šeimininkas, jie tuo metu miegojo užsirakinę. A. A. pasakoja, kad N. vaidina savo broliu, nes jie gerai sutaria, pasakoja, kad N. gyvena su močiute. Dar pareigūnas jo paklausia kelintą valandą jis girdėjo konfliktą, A. atsako, kad gal apie 11 ( 23 ) val. Taip pat A. teigia, kad N. iš jų išėjo apie 20.30 val. Po to M. teigia, kad tas N. kokias dvi valandas vaikščiojo pirmyn atgal. Įteikti šaukimai. <...>. (1 t., b. l. 84-86).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad kvietimo gavimo laikas 2024 m. lapkričio 24 d., 01.04 val. Kvietėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo numeriu naudojasi N. J.) (1 t., b. l. 125-128).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. lapkričio 24 d. greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) kvietimo garso įrašas, <...>. GMP - pakartokite įvykio vietos adresą, Vyras (toliau - V) - a, (duomenys neskelbtini), tai čia nuosavas namas, ar kas čia? V- aš net nežinau, pirmam aukšte siuvykla antram aukšte nuosavi namai. Aš užėjau į laiptinę pasišildyt, o matau žmogus guli ir karočia jis visiškai mėlynas, GMP - ar ji sąmoningas? V - sąmoningas, knarkia. Bet aš nežinau ką toliau daryt <..>. V - dėde, dėde? Jisai man neatsako, aš jį judinu, bet...apsimeta negyvu. Dėde, dėde. Jisai apsimeta negyvu karočia. Ką man daryt? <...>. <...>. GMP - taip. Tai dabar paguldykit jį ant žemės ir ištraukit viską kas yra po jo galva. V - aha, man jį reikia atversti iš pradžių GMP - kaip jis dabar guli? V - taip atverčiau. GMP - ant nugaros jis dabar guli, ant nugaros ant žemės? V – taip. <...>. GMP - žiūrėkit knarkimas gali būti nepakankamas kvėpavimas. Dabar reikėtų jam padėt. Pabandykit jam padaryt krūtinės ląstos... <...>. GMP - tai dabar uždekit savo delną tam vyrui ant krūtinkaulio krūtinės ląstos centre tarp spenelių, kitą ranką uždekit ant viršaus. <...>. V- skaičiuoja.... Jisai atsigaivimo, reiškias gyvas. GMP - kaip sakot? <...>. GMP - tai žiūrėkit pabandykit jį pakalbini, ar jisai reaguoja į jus? V - dėde, dėde, ei. Jisai atrodo girtas, bet jisai visas mėlynas, jisai atrodo sumuštas visas. Aš nežinau kas jam darosi, jo viena antra akis... <...>. GMP - o durų kodo nėra? V- nea, aš čia atidaręs duris, karočia laukiu jūsų. Spaust man antrą kartą, jisai knarkia? <...>. V- knarkia, jisai gyvas, jisai gyvas, aš sakau daugiau ( žodis neaiškiai tariamas, galimai „nemušiu“), teta, jisai gyvas. Aš jį ant šono paverčiau, kad jam seilės nebėgtų. <...>. V - atvyko greitoji pagalba. Viskas gera, teta, vsio ačiū jums labai. GMP - bendraukit su medikais (1 t., b. l. 129-133).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad paimti Č. N. rūbai - apatinės kelnaitės, sportinės kelnės (sukarpytos), kojinės, dryžuotas megztinis/ marškinėliai (sukarpyti), juodas megztinis (sukarpytas) (1 t., b. l. 87-88), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (1 t., b. l. 91-97).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad paimti N. J. rūbai - sportiniai bateliai Nike, kelnės Jack & Jones, striukė, bliuzonas (1 t., b. l. 98-99, 100-101), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu bei ant apžiūrėtų rūbų sutepimų nesimato (1 t., b. l. 102-108).

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatyta ir alkotesterių tikrinimų istorijoje nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d. 03.14 val. N. J. nustatytas 1,29 promilių girtumas (1 t., b. l. 56-57 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta ( 3 t., b. l. 23).

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatyta ir alkotesterių tikrinimų istorijoje nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d. 03.58 val. A. A. nustatytas 0,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 56, 58 ).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, o kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nežymaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Kaltinamasis N. J. kaltu prisipažino ir nurodė, kad A. A. kumščiu trenkė vieną kartą į kairę žandikaulio sritį, šis nuo smūgio nugriuvo bei griūdamas atsitrenkė į šalia kriauklės esantį stalo (kaip stalviršis virtuvinis) kampą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. A., liudytojų M. P., E. S. parodymai. Nukentėjusysis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jį konflikto metu sumušė N. J., jam rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį, dėl ko jis nukrito ir krisdamas galva trenkėsi į spintelės kampą, prarado sąmonę. Prabudus pamatė galvoje kirstinę žaizdą. Kaip buvo mušamas A. A., kad jį sumušė N. J., matė liudytojai M. P., E. S., kurie viso proceso metu nurodė, kad įvykus konfliktui N. J. vieną kartą kumščiu sudavė A. A. į veido sritį, po smūgio šis nukrito ir atsitrenkęs į spintelės kampą, prasiskėlė galvą. Tokias kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo, patvirtina ir specialisto išvada (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. A. nustatyti kairio žando ir skruosto sumušimai su muštine žaizda žando gleivinėje ir poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas pakaušyje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo gautis ir griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 193-194).

Viso proceso metu kaltinamasis nuosekliai nurodė, kad nukentėjusiajam A. A. vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, ko pasėkoje šis nuo smūgio nugriuvo. Tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis patvirtino ir liudytojai M. P., E. S., kurie tą vakarą buvo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, ir matė fizinio smurto naudojimą. Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, tačiau pats nukentėjusysis prisimena tik vieno smūgio sudavimą, o dėl suduoto antro smūgio jam pasakė liudytojas M. P.. Tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad jis matė nukentėjusiajam A. A. suduotą tik vieną smūgį, tokius analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo posėdžio metu pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prokurorės prašymą išsakytą baigiamosios kalbos metu, teismas tikslina kaltinime nurodytą smūgių sudavimo skaičių, kaltinime nurodant, kad N. J. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau vieną kartą ranka į veido sritį. Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidžia, padėties neblogina.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl abiejų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje, prisipažįsta pilnai ir labai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).