Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, anksčiau teisto (teistumas išnykęs),

gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo pratęstas N. A. paskirtos kardomosios priemonės terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam N. A. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

N. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 1 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio nenustatytos dienos iki 2011 m. sausio 18 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S. ir S. K., pasinaudojus nukentėjusiosios O. G. pažeidžiamumu (sunkia materialine padėtimi ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimu), melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, verbavo ją vykti į Vokietiją ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 sausio 15 d. laikė ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko perdavė ją D. S., kuriam nugabenus į (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji buvo laikoma užrakinta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. sausio 18 d. 16.30 val., kuomet ji buvo išlaisvinta.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje, priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, yra duomenų – tai nukentėjusiosios parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kiti duomenys, iš kurių matyti, kad N. A. asmeniškai ir betarpiškai galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, nurodytoje įtarime, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą jam pareikšti byloje esantį įtarimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimo taikymas gali būti pratęstas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, asmens vaidmenį jam inkriminuojamame nusikaltime ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, suimtojo gynėjas teisus skunde tvirtindamas, jog nuolatinė gyvenamoji vieta yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Tačiau tai negali būti vienintelė aplinkybė, lemianti šio klausimo sprendimą suimtojo naudai. N. A. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Nors teistumas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką N. A. išnyko, negalima nepastebėti to, kad jis buvo teistas už savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam šioje byloje inkriminuojamas nusikaltimas savo pobūdžiu taip pat yra savanaudiškas, nes nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis kur nors dirbtų ar mokytųsi ir turėtų oficialų nuolatinį pakankamą pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės iš esmės leidžia teigti, jog N. A. pragyventi gali ne tik gaudamas bedarbio pašalpą, bet ir iš savo nusikalstamos veiklos, todėl būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi toliau užsiims ja. Suimtajam inkriminuojama nusikalstama veika betarpiškai susijusi su asmens gabenimu į užsienį, kas rodo, jog įtariamasis ten turi tvirtų ryšių. Be to, įtariama, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamame nusikaltime nebuvo antraeilis, nes jis įtariamas dalyvavęs jame tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir bausmės už N. A. inkriminuojamą nusikaltimą griežtumas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog N. A. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima, todėl įvertinęs visas aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.

Gynėjas visiškai teisus teigdamas, kad sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. bei Senato nutarimo 4 p. reikalavimais, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ši nuostata dėl duomenų pakankamumo yra laikoma retrospektyviniu pagrindu. Tai reiškia, kad byloje turi būti duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. Tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai, o vykdydamas minėtų teisės normų reikalavimus apylinkės teismas konstatavo tokių duomenų buvimą ir iš dalies skundžiamoje nutartyje įvardijo juos. Taigi, apylinkės teismas teisingai nutartyje iš esmės nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog N. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl įtariamojo gynėjo skundo argumentai apie duomenų, patvirtinančių N. A. dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nepakankamumą atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog apylinkės teismas įvertino visas, kartu ir suimtojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant N. A. suėmimo terminą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo N. A. gynėjo advokato Žygimanto Rukausko skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.