- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- eI-654-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03517-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Pagėgių komunalinis ūkis“ (toliau – Bendrovė, Projekto vykdytojas) skunde, kurį patikslino 2018 m. birželio 25 d., teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (24.16)-5K-1717477-5K-1717674)-6K-1705728 įformintą sprendimą (toliau – Raštas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066/IT04 (toliau – ir Išvada), kaip neatitinkančius proporcingumo kriterijų. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes juos priimant nebuvo vadovautasi proporcingumo principu, taip pat nebuvo taikomas protingumo kriterijus. Pareiškėjos teigimu, taikytas finansinės korekcijos dydis pažeidžia proporcingumo principą.
Pareiškėja pripažino, kad iki nustatyto termino – 2016 m. gruodžio 31 d. projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pagėgių savivaldybėje (Vilkyškiuose, Šilgaliuose)“ (toliau – Projektas) rodiklių ji nepasiekė visa apimtimi, t. y. prie naujai pastatytų nuotekų tinklų prisijungė 483 gyventojai, o turėjo prisijungti 659 gyventojai. Teigia, kad APVA neanalizavo ir nevertino duomenų nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Nurodo, kad 2017 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais pažeidimas iš esmės buvo pašalintas, t. y. prie nuotekų tinklo prisijungė dar 59 gyventojai. Pasak pareiškėjos, priimti ginčijami sprendimai neištyrus visų faktinių aplinkybių bei nesivadovavus teikiama informacija. Pareiškėjos vertinimu, už formalų pažeidimą pritaikyta neproporcingo dydžio sankcija.
Skunde pažymi, kad pateikus galutinę ataskaitą po Projekto užbaigimo APVA neinicijavo pažeidimo tyrimo, tačiau suteikė galimybę pasiekti rodiklius ir po 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau pastarosios pozicija po 2017 m. liepos 27 d. pasikeitė ir ji informavo, jog anksčiau pateikti dokumentai nepakankami bei prašė pateikti papildomus dokumentus, kuriuos pateikus APVA konstatavo, jog pateikti dokumentai nepaneigia pažeidimo fakto. Išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekiamumas sudaro 16,54 procentų ir pritaikė 5 procentų finansinės korekcijos dydį bei netinkamomis finansuoti pripažino 191 325,86 Eur ir pasiūlė Aplinkos ministerijai priimti sprendimą susigrąžinti minėtą sumą. Aplinkos ministras 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu patvirtino finansinę korekciją. Pareiškėja pateikė skundą Ministerijai dėl Išvados panaikinimo, kuri Raštu jos dydį paliko nepakeistą.
Akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjas panaudojo lėšas ir nutiesė tinklus pagal Projektą, bet gyventojai prie tinklų prisijungė keliais mėnesiais vėliau nei nurodyta 2010 m. gruodžio 17 d. tarp APVA ir projekto vykdytojo UAB ,,Pagėgių komunalinis ūkis“ buvo pasirašytoje „Projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pagėgių savivaldybėje (Vilkyškiuose, Šilgaliuose)“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066, finansavimo ir administravimo sutartis“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066 (toliau – Sutartis), negali būti vertinama, jog projekto lėšos buvo panaudotos netinkamai ar Projekto tikslai nebuvo pasiekti.
Nurodo, kad APVA ir Ministerija vadovavosi tik informacija, buvusia iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos tyčios ir jokių neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, nėra pažeidimo sunkumo sąlygojusio griežčiausios sankcijos taikymą. Teigia, kad pažeidimo tyrimo metu pažeidimų iš esmės nebebuvo ir visi rodikliai buvo pasiekti.
Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija; toliau – Rekomendacijos) Rekomendacijų nuostatos nėra imperatyvios ir neturi būti griežtai taikomos, jose nustatyti dydžiai yra rekomendaciniai.
Pažymi, kad skyrus pareiškėjai neadekvačią piniginę sankciją, ji negalės vykdyti ūkinės veiklos ir negalės tenkinti viešojo intereso, bankrutuos. Palikus skirtą piniginę sankciją, pareiškėjos teigimu, jos teisė į ūkinės veiklos vykdymą ir pareiga užtikrinti viešąjį interesą būtų itin apribota ir sudėtinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nesiekia išvengti atsakomybės, tačiau skirtina finansinė korekcija turi būti proporcinga padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsakovė APVA atsiliepime į patikslintą skundą prašė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti APVA Išvadą nutraukti, bei dėl bylos esmės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
APVA vertinimu, Išvada negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes ji nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Išvada buvo tarpinis administracinės procedūros dokumentas, kurio pagrindu buvo priimtas galutinis sprendimas – 2017 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-753 (toliau – ir Įsakymas). Atsakovės vertinimu, būtent Įsakymas sukelia teisines pasekmes, kurį pareiškėja yra apskundusi teismui.
Atsiliepimas
APVA atsiliepime pateikė argumentus ir dėl skundo esmės. Teigė, kad APVA darbuotojai (projektų vadovai), tikrindami Ataskaitą po projekto užbaigimo nustatė, jog Projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. rodiklis nebuvo pasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 %, buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.
Nuodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. APVA, atlikdama pažeidimo tyrimų atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino kiekvieną nurodytą aplinkybę.
APVA nurodo, kad Sutarties pasirašymo metu Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų. APVA vertinimu, veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai (jokie teisės aktai neįpareigoja gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, gyventojai neturi lėšų jungtis prie tinklų) pareiškėjai buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu arba vėliausiai Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.
Dėl pareiškėjos argumento, kad APVA nevertino faktinių aplinkybių, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pasiekti rodikliai, nurodo, jog APVA įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Aprašo nustatytą terminą. Joks teisės aktas nenustato galimybės APVA vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 m. ar vėliau.
Akcentuoja, kad Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai.
Pažymi, kad APVA Išvadoje konstatuota, jog Projekto stebėsenos rodiklio gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 16,54 proc.
Pažymi, kad Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, todėl, atsakovės vertinimu, pareiškėjai nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų Projektų vykdytojas pagal Sutartį neįvykdė. Teigia, kad nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostoliai yra atsiradę.
Nurodo, kad Projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m, liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunkčio ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos, todėl Sprendimas dėl pažeidimo, t. y. nepasiekus Projekto stebėsenos rodiklių bei įpareigojimo grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų yra teisingas ir pagrįstas.
APVA teigia, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio reikalavimų bei proporcingumo principo. Akcentuoja, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra16,54 proc., tai pagrįstai, remiantis Rekomendacijomis, pareiškėjai taikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija. Akcentuoja, kad APVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turi vadovautis Rekomendacijose nustatytais kriterijais.
APVA nurodo, kad, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose nustatyta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydami pritaikyti Aplinkos ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija nepateikė atsiliepimo į skundą, teismo nutartis buvo išsiųsta 2018 m. birželio 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina.
Byloje kilo ginčas dėl Išvados bei Rašto pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-965 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-099 pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ Projekto įgyvendinimui pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ buvo skirtas 4 591 845,97 Eur dydžio finansavimas.
Pareiškėja su APVA sudarė Sutartį, kuria įtvirtinti stebėsenos rodikliai, į kurią kaip stebėsenos rodiklis buvo įtrauktas 2015 m. lapkričio 4 d. pasirašytas susitarimas Nr. 13, įtvirtinantis tokius projekto stebėsenos rodiklius: ,,gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 691; ,,gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 26. Taip pat buvo pakeista Sutarties priedo 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“, kurioje nurodyta, kad planuojama suteikti galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų 370 būstų, prie vandentiekio tinklų – 14 būstų.
Pareiškėja APVA pateikė 2017 m. sausio 25 d. Ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2, kurioje buvo nurodyti pasiekti stebėsenos rodikliai.
APVA 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo.
Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsiuntė raštą Nr. S-17-105 „Dėl rodiklių pasiekimo papildomos informacijos pateikimo“, kuriuo pateikė duomenis apie veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui UAB ,,Pagėgių komunalinis ūkis“ negalėjo sumažinti.
APVA 2017 m. rugpjūčio 16 d. užregistravo pranešimą apie įtariamą pažeidimą. APVA Išvadoje nustatė, kad projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, prie nuotekų tinklų prijungė 483 gyventojų, stebėsenos rodiklio „gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 26,70 procesas. Konstatavo, kad 67 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti ir tai įvertinusi APVA padarė išvadą, kad nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, yra 16,54 procentų. APVA konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 191 325,88 Eur Projekto išlaidų. Kadangi šios išlaidos yra išmokėtos, siūlė aplinkos ministerija priimti sprendimą susigrąžinti lėšas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. D1-753 ,,Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pagėgių komunalinis ūkis”, grąžinimo”, kurio 1.1 papunktyje nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 180 577,18 Eur (šioje sumoje neįskaityta projekto vykdytojo įnašo dalis – 10 748,68 Eur).
Pareiškėja pateikė skundą Finansų ministerijai dėl APVA Išvados.
Finansų ministerija Rašte konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ji neginčijo, jog stebėsenos rodiklis iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasiektas. Nustatė, kad Išvadoje yra pateikti faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas nustatytas pažeidimas ir apskaičiuota finansinė korekcija.
Dėl APVA išvados
Vadovaujantis PAFT 191¹ punktu, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija (APVA), įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, PAFT ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-465-561/2018, kurioje pareiškėja skundžia teismui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. D1-753 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Pagėgių komunalinis ūkis“ grąžinimo“. Minėta byla teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi yra sustabdyta iki ši byla bus išnagrinėta.
Teismas sutinka su APVA pozicija, kad būtent Įsakymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, o Išvada negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, konstatavo, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).
APVA, vadovaudamasi PAFT 197.2 papunkčiu informavo Aplinkos ministeriją ir pasiūlė priimti sprendimą susigrąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas Projekto lėšas. Pagal PAFT 198 straipsnį, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima sprendimą. Šiuo atveju būtent aplinkos ministro Įsakymu netinkamomis finansuoti pripažintos Projekto lėšas. Taigi, APVA savarankiško administracinio sprendimo, kuriuo užbaigtų procedūrą, nebuvo priėmusi. APVA teikė siūlymą aplinkos ministrui PAFT nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad pareiškėja APVA išvadą skundė ir Finansų ministerijai PAFT 211 punkte nustatyta tvarka, savaime nekeičia ginčo esmės ir neturi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis PAFT nuostatomis, LVAT praktika bei įvertinus visą su ginču susijusią medžiagą, darytina išvada, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti APVA Išvadą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, konstatavus, jog Išvada yra tarpinis procedūrinis aktas, kurio teisėtumas, kaip administracinės procedūros dalis, bus patikrinta, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-465-561/2018, kurioje pareiškėja skundžia teismui Įsakymą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja, be kita ko, skundžia ir Finansų ministerijos Raštą, kuriuo ministerija netenkino pareiškėjos skundo dėl APVA Išvados.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 2 punktu Finansų ministerijai pavesta atlikti veiksmų programų vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir mokėjimo institucijų funkcijas.
PAFT 211 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja VAĮ nustatyta tvarka.
Taigi, šiuo atveju teismas tikrina, ar skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus ir, ar Finansų ministerija išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytus argumentus.
Pareiškėjos skunde nurodyta esminė aplinkybė, kad nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės po 2016 m. gruodžio 31 d. ir skirta neproporcingo dydžio sankcija. Įvertinus Rašto turinį matyti, kad Finansų ministerija įvertino pažeidimo tyrimo metu surinktą medžiagą ir APVA Išvadą, nustatytą pažeidimą bei nustatė, jog APVA pasisakė dėl lengvinančių aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. Finansų ministerijai nėra suteikta teisė taikyti kitokio dydžio sankciją.
Teismas sutinka su Rašte nurodytu Finansų ministerijos argumentu, kad APVA įvertino lengvinančias aplinkybes ir iš esmės pareiškėja šių aplinkybių neginčijo. Finansų ministerija vertino pareiškėjos skundą kaip visumą ir, teismo vertinimu, skundžiamas Raštas VAĮ taikymo prasme yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, nenustatė teisinių pagrindų, sudarančių pagrindą naikinti Raštą.
Minėta, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia būtent aplinkos ministro priimtas Įsakymas, kuris nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, kurioje ir bus vertinama visa procedūra bei atitinkamai ir pareiškėjos skundo esminis argumentas dėl taikytos finansinės korekcijos neproporcingumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagėgių komunalinis ūkis“ patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-066/IT04 nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.