Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-495-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
1-495-606/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
R. T.
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Miranda Kunickienė
Baudžiamoji byla Nr.1-495-606/2014Teisminio proceso Nr.:(1-31-1-01194-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.2.1.;1.1.7.2.7.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,nukentėjusiajam R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbanti, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, teistas:

1. 2004-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 187 str. 1 d., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2005-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str., 178 str. 2 d. (2 epzodai), 180 str. 1 d. paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2006-02-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d. Vadovaujantis LR BK 64 str. l, 3 d., paskirta galutinė bausmė 7 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. 2006-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 180 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str., paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2006-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 9 mėnesiai lasivės atėmimo;

5. 2006-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 64 str. 1, 4 d., galutinė bausmė paskirta 1 metai laisvės atėmimo. 2006-08-11 nutartimi bausmė subendrinta su 2006-02-27, 2006-05-17 ir 2006-06-21 nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė – l metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. ši bausmė subendrinta su 2005-04-07 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo;

6. 2008-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 3 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,2 d., galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai 29 dienos laisvės atėmimo.

7. 2008-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2008-06-20 nutartimi subendrinta su 2008-04-30, 2006-06-21 nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. 2009-11-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str.1 d., 215 str. 1 d.,182 str.1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d.,4 d., 5 d. 1 p., paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pagal LR BK 63 str. subendrinta su 2008-05-21 nuosprendžiu ir 2008-06-20 nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. 2012-05-28 paleistas atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T. atvirai pagrobė svetimą turtą.

2013 m. liepos 25 d., apie 12.00 val., Klaipėdoje, Ryšininkų g. 8-27, kaltinamasis R. T. atvirai, tai yra R. T. matant, pagrobė nukentėjusiajam R. T. priklausantį turtą - 2940 eurų, 10 143 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis R. T. atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 10 143 Lt.

Kaltinamasis R. T. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir nurodė, jog iš tiesų iš namų – Ryšininkų g. 8-27, Klaipėdos m., jis paėmė už lovos, rudoje senovinėje piniginėje buvusius pinigus – 2800 eurų, tačiau paaiškino, jog tai buvę močiutės kaip palikimas bendrai šeimai palikti pinigai, pinigai buvę bendras šeimos, taigi ir jam priklausantis, turtas. Kaltinamasis nurodė, jog močiutė kažkada vasarą jam sakiusi, jog palikimas priklauso ir jam, ir kad pinigus paliks ir jam.

Nukentėjusysis R. T. parodė, jog iš tiesų pablogėjus sveikatai ir gulint Klaipėdos ligoninėje, močiutė pakvietusi šeimos narius – jį – R. T., jo mamą – R. T., du dėdes ir pusseserę, ir jie visi kartu savarankiškai ligoninės palatoje surašę testamentą, kuriuo močiutė padalinusi ir palikusi jiems jai priklausantį turtą – žemes ir kitą turtą. Tačiau 2940 eurai į minėtą palikimą nebuvo įtraukti. Nukentėjusysis paaiškino, jog jau po testamento surašymo ligoninėje, būnant su mama pas močiutę palatoje, močiutė paprašiusi mamos - R. T. išeiti, ir jiems palatoje likus dviese, ji pasakiusi, jog jos namuose, kaime yra dar ir kiti pinigai, apie kuriuos niekas nežino. Jis nuvykęs į kaimą, ir pinigus močiutės nurodytoje vietoje iš tiesų radęs, jų buvę - 2940 eurų, pinigų sumą žinantis tiksliai, kadangi radus pinigus, jis juos perskaičiavęs. Nukentėjusysis nurodė, jog močiutė buvo paskirta jo globėja, jis pas močiutę augo, todėl šiuos pinigus ji jam ir patikėjo, padovanojo asmeniškai jam, ir jie buvo skirti jo mokslams.

Šalies argumentai

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad į Klaipėdos AVPK 1 PK su pareiškimu kreipėsi nukentėjusysis R. T., kuris nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d., apie 12.00 val., Klaipėdoje, Ryšininkų g. 8-27, pagrobti jam priklausantys pinigai – 3000 eurų (b.l. 1).

2013-10-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad vieno kambario su holu bute, esančiame Ryšininkų g. 8-27, Klaipėdoje, hole prie dešinės sienos stovi lova, už kurios buvo paslėpti pavogti pinigai (b.l. 7-12).

Kaltinamasis R. T., savo kaltę pripažindamas iš dalies, ir fakto, jog pinigus – 2940 eurų paėmė, neneigdamas, ginčija pinigų priklausomybę nukentėjusiajam R. T. ir teigia, jog pinigai, kaip močiutės palikimas, priklauso ir jam. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestini kaip neatitinkantys nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių.

Šalies argumentai

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog tiek 2013 m. liepos 25 d., taigi jau nusikalstamos veikos padarymo dieną, pateikiant pareiškimą, tiek 2013 m. liepos 31 d. dėl nusikalstamos veikos surašant protokolą – pareiškimą, tiek vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2013 m. rugpjūčio 5 d. atliktos apklausos metu, galiausiai tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kuomet nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėję pakankamai laiko, nukentėjusysis R. T. nurodė, jog būtent šiuos pinigus - 2940 eurų močiutė kaip palikimą paliko būtent jam, ir asmeniškai (b. l. 1, 2, 14-15, 147-150). Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi. R. T. įtikinamai, nuosekliai ir logiškai paaiškino pinigų jam palikimo aplinkybes. Nukentėjusysis nurodė, jog močiutė jį globojo, jis pas ją gyveno, iš esmės močiutė jį ir užaugino. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, kad pinigai buvo palikti būtent R. T.. Atkreiptina, jog nukentėjusysis tiksliai ir visuomet analogiškai nurodė, kokią pinigų sumą močiutė jam palikusi, atkreiptina, jog detaliai ir vėlgi analogiškai įvardijo ir vietą, kur močiutės name kaime tuos pinigus rado, galiausiai nurodė netgi datą, kada tiksliai pinigus nuvykęs į kaimą pasiėmė - 2013-07-21, tai yra po dviejų dienų, kai ligoninėje močiutė jam apie pinigus pasakiusi. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų priklausymo faktą nukentėjusiajam, byloje nėra. Tačiau ši aplinkybė nukentėjusiojo parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, tinkamumo ir leistinumo, savaime neeliminuoja. Atvirkščiai, turint omeny nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą abejoti nukentėjusiojo parodymais teismas pagrįsto pagrindo neturi. Nukentėjusiojo apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis įstatymo normų reikalavimų, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis pareigos sakyti nėra saistomas. Pažymėtina, jog kaltinamasis R. T. negalėjo nei tiksliai nurodyti, kada su močiute kalbėjosi, nei tiksliai apie kokią pinigų sumą, nei, kad iš esmės pokalbis buvęs apie palikimą. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis ligoninėje surašant testamentą, priešingai nei kiti šeimos nariai, nedalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, jog jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad pinigai priklauso jam, kaltinamasis neturėjo. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. T. parodymų nedavė, tačiau įvertinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyta, jog jie paneigia kaltinamojo poziciją ir patvirtina, kad pinigai močiutės valia buvo palikti būtent R. T. (b. l. 19).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. vienas iš nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių yra atvira vagystė. Baudžiamosios teisės teorijoje atvira vagyste traktuojamas svetimo turto pagrobimas kaltininkui veikiant viešai, esant ar matant savininkui, ar kitiems asmenims, suvokiantiems teisėto turto pagrobimo faktą. Pinigus – 2940 eurų, kaip jau nustatyta priklausančius R. T., iš buto esančio Ryšininkų g. 8-27, Klaipėdoje, R. T. pagrobė atvirai – matant kitam asmeniui - R. T.. Kad vagystę matė būtent R. T., patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kuris nurodė, jog mama jam iš karto paskambino ir pasakė apie brolio vagystę, o taip pat ir pačios R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad svetimą turtą pagrobia atvirai – matant mamai, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys dėl 10 143 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 17). Nustačius, kad žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų R. T. veiksmų - pastarajam atvirai pavogus minėta pinigų sumą iš nukentėjusiojo, civilinis ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, atkreiptina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, bet jau teistas net aštuonis kartus. Nors bausmes atlikęs, tačiau teistumai už anksčiau padarytas veikas nėra išnykę. Atkreiptina, jog anksčiau visais atvejais teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo atveju kaltinamasis vėlgi teisiamas už analogišką veiką, nukreiptą prieš vieną esminių konstitucinių asmens teisių į nuosavybę. Konstatuotas kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis požymis – atvirai. Visa tai vienareikšmiai byloja apie kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir paskyrus ją realią. Nustatant artimą minimaliai sankcijai bausmės dydį, imtina domėn nukentėjusiojo pozicija, taipogi siekiant, jog nusikalstama veika padaryta materialinė žala būtų atlyginta kiek įmanoma savalaikiai.

2014 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas kaltinamojo R. T. prašymas – skundas, kuriuo reiškiamas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla išnagrinėta 2014 m. gegužės 9 d. 2014 m. gegužės 16 d. baudžiamojoje byloje skelbiamas nuosprendis. Taigi, kaltinamojo nušalinimas pareikštas nuosprendžio priėmimo metu, baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje jau išnagrinėjus. Pažymėtina ir tai, jog 2014 m. gegužės 9 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam be kitų teisių, buvo išaiškinta ir nušalinimo teisė, kaltinamasis su teismo sudėtimi sutiko ir nušalinimo nereiškė nė vieno proceso dalyvio atžvilgiu. Galiausiai kreiptinas dėmesys, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo ir kaltinamojo teises ginantis bei teisėtus interesus užtikrinantis ginėjas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

R. T. suimti teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. T. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. T. R. T. 10 143 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Edita Lapinskienė