Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-71-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
II-71-369/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Admin. byla Nr. II-71-369/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2012-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas S. P. skundas, kuriame nurodytais motyvais ir argumentais prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-03-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu S. P. nurodė, kad su priimtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-03-22 nutarimu jis nesutinka, mano kad nuobauda skirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti panaikinta bei administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta. Paaiškino, kad jis gyvena daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame daugiabutyje yra apie 30 butų, o rūsio patalpos randasi po namu. Jo buto byloje parašyta, kad jo butas yra su rūsiu, tačiau jis jokio rūsio neturėjo. Jis ir N. L. gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji yra privatizavusi vienas rūsio patalpas bei kelia pretenzijas dėl kitų patalpų, t. y. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šis rūsys priklauso jai nuosavybės teise. Tačiau išraše iš Registrų centro matyti, kad ginčijama rūsio patalpa nėra N. L. nuosavybė. Kadangi jis tuo metu neturėjo rūsio, o rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) buvo apleistos, su neužrakintomis durimis, jis nusprendė jas sutvarkyti. Dėl šių patalpų jis atsiklausė apie 70-80 procentų šio namo gyventojų ir jiems neprieštaraujant šias patalpas sutvarkė. Pačios N. L. jis nebuvo klausęs dėl minėtų patalpų. Kiek jam žinoma, N. L. yra sakiusi, kad ji tik pretenduoja į šias patalpas. Pati N. L. teigia, kad šios rūsio patalpos priklauso jai, tačiau išrašas iš Registrų centro patvirtina, kad minėta patalpa nėra jos nuosavybė ir tai yra bendra nuosavybė. Pagal bendrasavininkių teises N. L. išpuola iš bendrasavininkių sąrašo, nes ji yra dalį rūsio privatizavusi. Jis pats nėra privatizavęs sandeliuko. Toje vietoje jis jį turi kaip bendrasavininkas. N. L. nuosavybės teise priklausančios patalpos yra kitoje rūsio vietoje. Dabar jis pats ir kitas kaimynas naudojasi minėta patalpa. Kad privatizuoti šią patalpą reikia padaryti planą, išdalyti dalimis, tai didelis darbas, todėl kiti kaimynai dėl šventos ramybės pasirašė sutikimą dėl šių patalpų naudojimo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. L. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). S. P. yra jos kaimynas. Su. S. P. santykius įtemptais ji nelaikė iki tol, kol jis taip pasielgė. Dėl patalpų, tai S. P. turi šitame name sandėliuką lauke ir visi kaimynai turi. S. P. užimtos rūsio patalpos buvo paskirtos jai jau nuo senų laikų. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ji gyvena minėtame name, kai privatizavo buta, tai kartu su pagalbinėm patalpom, kurios yra jos buto dalis. Ji turi raštą, kad patalpos yra privatizuotos ir turinčios funkcinį ryšį su butu. Ji pirko 97 kvadratų ir 47 kvadratų pagalbines patalas. Ar ji turi dokumentus patvirtinančius, kad ginčijama patalpa priklauso jai ir yra tinkamai įforminta, tai ji rinko parašus, kurie buvo rinkti ne tik po įvykio bet ir 1998 m. Ji turi buto knygelėje, kurioje yra duomenys apie butą, rūsį, jog patalpa privatizuota su butu. Šioje knygelėje yra rūsio planas, kad jai priklauso patalpa (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jai buvo paskirtas kitas rūsys, bet kadangi ten buvo visi įvadai, vandens, kanalizacijos, sklendės, tada seniūnija jai pakeitė į šį rūsį. Gal ji įstatymų nesupranta, tačiau šios patalpos buvo privatizuotos kartu su butu. Kovo mėnesį rinko parašus dėl leidimo privatizuoti, tačiau gal antrą kartą nereikės jų privatizuoti. S. P. išlaužė jai priklausančių patalpų duris, išmetė visus jos daiktus. Šios patalpos nebuvo apleistos, kaip teigia S. P.. Jos buvo nuomotos ir policijos komisariatui, jose buvo vedamos paskaitos. Taip pat šiame rūsyje, ji laikė daug daiktų, kurių dalis buvo sudėta į maišus, laikė ir buitinę techniką: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, seną televizorių. Jame laikydavo ir naudojamus daiktus. Šiame rūsyje buvo padarytas remontas, durys perdarytos kitoje vietoje, jos buvo rakinamos su spyna.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos administracinė komisija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

S. P. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savavaldžiavimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Nustatyta, jog S. P. paskirta administracinė nuobauda, 100 Lt bauda, už šio straipsnio pažeidimą dėl to, kad jis, 2012-02-10 apie 11 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo turimą teisę, ginčijamą kito asmens (šiuo atveju N. L.) savavališkai išlaužė ir pakeitė rūsio durų spyną, nuosavybės teise priklausančią N. L.. Tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. 1 d. reikalavimus.

Pažymėtina, kad ATPK 188 str. analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsakomybei pagal ATPK 188 str. nėra reikšminga, ar asmuo, traukiamas atsakomybėn, įgyvendina savo tikrąją, ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai.

Pagal CK 1.137 str. 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskirta nuobauda buvo neteisėtai, nes jis nepažeidė N. L. nuosavybės teisių, kadangi rūsio patalpa nėra N. L. nuosavybė. Jis sutvarkė ginčijamos rūsio patalpos duris bei įstatė naują spyną ir visą tai jis darė atsiklausęs daugumos namo gyventojų. Nors S. P. ginčiją N. L. nuosavybės teisę į rūsio patalpas (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pats pareiškėjas nepateikė teismui dokumentų įrodančių jo teisę naudotis šiomis patalpomis. Priešingai nei nurodo pareiškėjas byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog ši patalpa buvo priskirta N. L. prie jai nuosavybės teise priklausančio buto. Be to, iš byloje esančio 1998-06-11 rašto kopijos matyti, kad SP UAB „Naujamiesčio būstas“ neprieštaravo, kad sandėlis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) būtų įteisintas N. L. (R.) vardu. Todėl teismo vertinimu pažeidimo faktas yra įrodytas surinktos bylos medžiaga. Teismui susipažinus ir išnagrinėjus visą pateiktą medžiagą darytina išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija priimdama S. P. atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi ATPK normomis, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, bei tinkamai įvertino visas aplinkybes ir teisingai kvalifikavo jo veiksmus. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo S. P. kaltus veiksmus bei paskyrė nuobaudą (jos dydį) proporcingą padarytam administracinio teisės pažeidimo veikai. Todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-03-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti ar panaikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-03-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir S. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas