- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-1173-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11430-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ 2023 m. kovo 14 d. sudarytą sandorį, kuris yra remtinas 2023 m. kovo 14 d. išrašyta sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) bei atliktu mokėjimu, taikyti restituciją natūra, uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ grąžinant atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 47 583,25 Eur, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ turtą ieškinio sumai, tai yra 47 583,25 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 47 583,25 Eur sumai. Nurodyto turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Jeigu būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, atsakovei leidžiama mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį įmonės darbuotojams, atsiskaityti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį arba prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, be to, ieškovė neįrodė teiginių, jog atsakovė yra nesąžininga. Teigia, jog ieškovės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti, mano, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą, apšmeižti atsakovę, jog ji nesuteikė paslaugų, kurios buvo suteiktos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ turto areštą 47 583,25 Eur sumai. Pagrindiniai nutarties motyvai:
5. Teismas nurodė, kad išanalizavęs atskirojo skundo argumentus sutinka, jog miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos nepagrįstai. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai preliminariai nepagrindžia, jog atsakovė gali siekti vengti įmonei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė iš esmės tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ glaudžiai veikė su buvusia bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratore uždarąja akcine bendrove „Lideres“ ir dalyvavo mėginant pasisavinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą.
6. Nurodė, kad ieškovė preliminariai nepagrindė, kad atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ginvista“ sietų kokie nors objektyvūs ryšiai su uždarąja akcine bendrove „Lideres“ ar (ir) bendrovės vadovu, dalyviais. Sprendžiant dėl to, ar atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ preliminariai yra sąžininga, atsižvelgtina ir į atsakovės išskirtą aplinkybę, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, nesikreipė į įmonę su prašymu patikslinti, kaip ir kokiu pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai yra aiškiai suformuluoti, grindžiami tiek faktiniais duomenimis, tiek rašytiniais įrodymais, dėl ko ieškinys prima facie yra pagrįstas. Teigia, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, patvirtinančios realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl kurios yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ veiksmai rodo sistemingą ir kryptingą nesąžiningumą, kurio tikslas – neteisėtai pasisavinti bankrutuojančios bendrovės lėšas. Atsakovė, veikianti glaudžiai susijusiuose ryšiuose su buvusiu nemokumo administratoriumi, gavo daugiau kaip 47 000 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais.
5.2. Nurodo, kad AVNT neplaninio patikrinimo metu jau nustatė bylai aktualius administratoriaus padarytus pažeidimus. Net ir po poveikio priemonės paskyrimo, administratorius toliau išvedinėjo lėšas iš bendrovės banko sąskaitų, įskaitant ir atliktus mokėjimus atsakovei, net neturint tam įgaliojimų. Mano, kad atsakovė galimai nėra galutinė naudos gavėja, o grandinis lėšų pervedimas sustiprinę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi iš esmės apsunkina ar net eliminuoja galimybę efektyviai realizuoti priteistą sumą iš atsakovės. Nurodo, kad nepaisant to, kad administratorius buvo atstatydintas, mokėjimai buvo atliekami, taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5.3. Nurodo, kad administratoriaus veiksmai sukuria papildomą riziką, kad esminiai įrodymai gali būti sunaikinti ar paslėpti, o neteisėtai pervestos lėšos – paslėptos ar išskirstytos tretiesiems asmenims, kas objektyviai lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol ginčas nėra išnagrinėtas teisme. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrįsta grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Mano, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į teismų praktiką, o klausimą išsprendė formaliai. Pažymi, kad teismas neįvertino ir to, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, neatsižvelgta ir į viešojo intereso elementą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista‘ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodo, kad didžioji dalis ieškovės atskirojo skundo argumentų nėra susiję su atsakove uždarąja akcine bendrove „Ginvista“. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, tyrimai, procesai yra su atsakove uždarąją akcine bendrove „Ginvista“ nesusiję, atsakovė nei viename iš nurodytų tyrimų/procesų nėra dalyvavusi ir ar gavusi pranešimą apie šiuos tyrimus/procesus ir jų eigą/rezultatus. Teigia, jog ieškovė atskirąjį skundą ir ieškinį grindžia argumentais/aplinkybėmis, apie kurias atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ nieko nežino ir negali žinoti, nes nebuvo informuota apie atliekamus tyrimus/procesus.
6.2. Nurodo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė pateikto ieškinio ir jo reikalavimų. Teigia, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek skunde visiškai nepagrįstai ir klaidinant teismą teigia, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ jokių darbų ir paslaugų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesuteikė, dėl ko bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ 47 583,25 Eur sumą. Pažymi, jog atsakovė pateikė teismui duomenis apie suteiktų paslaugų realumą, kas taip pat paneigia ir ieškinio argumentus, jog 47 583,25 Eur suma buvo gauta ne už realiai suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
6.3. Nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ nesąžiningumą. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga, tačiau visiškai nepagrindžia savo teiginių, kurie yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ginvesta“ neturi jokiu sąsaju su bankroto administratore uždaraja akcine bendrove „Linderas“, todėl ieškovė siekia dirbtinai suklaidinti teismą, apšmeižti atsakovę, kuri realiai suteikė paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas panaikinto taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tinkamai motyvuotas, ieškovės ieškinys atitiko prima facie sąlygą, o ir ieškovė taip pat tinkamai įrodė realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga, veikia glaudžiai su nemokumo administratoriumi iš kurio gavo daugiau kaip 47 000 Eur iš bendrovės už paslaugas, kurių teikimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Nurodo, kad AVNT neplaninio patikrinimo metu jau nustatė bylai aktualius administratoriaus padarytus pažeidimus, buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Mano, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į teismų praktiką, o klausimą išsprendė formaliai.
10. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ 2023 m. kovo 14 d. sudarytą sandorį, kuris yra remtinas 2023 m. kovo 14 d. išrašyta sąskaita faktūra GINS Nr. 23-0102 bei atliktu mokėjimu, taikyti restituciją natūra, uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ grąžinant atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervestas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 47 583,25 Eur, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ turtą ieškinio sumai, tai yra 47 583,25 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo tenkintas, tačiau atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginvista“ pateikus atskirąjį skundą, teismas skundžiama nutartimi nutarė taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Įvertinus ieškovės ieškinio argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, jog ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas. Nors atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodo, kad šiuo atveju prima facie sąlygos nėra, kadangi darbai faktiškai buvo suteikti, tačiau dėl minėtų aplinkybių (ne) egzistavimo šioje proceso stadijoje nėra galimybės pasisakyti, kadangi minėtos aplinkybės sudaro ginčo dalyką, dėl kurių teismas gali pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne preliminariai vertinant byloje esančius įrodymus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
12. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
13. Lietuvos apeliacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingai, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).
14. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų nuspręsti, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ veikia nesąžiningai ir ar kelią grėsmę ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, kuriame nurodyta, jog nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Linderes“ skirtos poveikio priemonės po atlikto veiklos patikrinimo už įvairius administravimo pažeidimus. Preliminariai vertinant šį raštą, jame nėra jokių tiesioginių sąsajų su atsakove uždarąja akcine bendrove „Ginvista“, šiame rašte nurodyta, jog būtent nemokumo administratorius, o konkrečiai uždaroji akcinė bendrovė Linderes“ netinkamai vykdė nemokumo administratoriaus pareigas, tai yra jokių faktinių aplinkybių, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ginvista“ galbūt atliko bet kokius veiksmus, kuriuos būtų galima laikyti nesąžiningais, minėtas raštas nepatvirtina. Duomenų apie nurodomą, bet faktiškai pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovė nepateikė, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, koks uždarosios akcinės bendrovės „Ginvesta“ statusas yra ikiteisminiame tyrime ir kaip šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas tikėtinai pagrindžia uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ nesąžiningumą. Pažymėtina, jog minėtas aplinkybes įrodyti yra ieškovės procesinė pareiga, o pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į galiojančią sąžiningumo prezumpciją savaime nesuponuoja tikėtino asmens nesąžiningumo (nutarties 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog jokių objektyvių įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginvista“ galimą nesąžiningumą ieškovė nepateikė, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria naikinti ir ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama neapkeista, o ieškovės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.