Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-06 · Administracinė byla Nr. A-525-1510-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
A-525-1510-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Advokatai
Egidijus Morkūnas
Kategorijos
  • 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1510/2010Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,atsakovo atstovui Mantui Ambrazevičui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dariui Vilimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. skundu (t. I, b.l. 3–6), kurį patikslino (t. V, b.l. 49–52), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 28 d. sprendimus (informacinius laiškus);

2) įpareigoti Agentūrą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui A. S. pagal jo 2006 m. gruodžio 29 d. pateiktą mokėjimo prašymą (registracijos Nr. (SFMIS):BPD2004-EZUF-4.4.0-02-04/0015-MP01-1044) (toliau – ir Mokėjimo prašymas).

Nurodė, kad Agentūros 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 27 d. informaciniai laiškai (toliau – ir Sprendimai), kuriuose Agentūra nurodė, jog, išnagrinėjusi pareiškėjo Mokėjimo prašymą paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, priėmė sprendimą skirti dalinę paramą projekto „Kaimo turizmo sodybos „Kibirkštukas“ steigimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Sprendimuose Agentūra nurodė tik konkrečias teisės normas, dėl kurių pažeidimo atsisakė skirti prašomo dydžio paramą, tačiau nenurodė faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti Sprendimuose minimas teisės normas, todėl Agentūros Sprendimų priėmimo motyvai pareiškėjui nėra žinomi. Teigė, jog jo preziumuojamas Agentūros atsisakymo skirti jam paramą visa apimtimi motyvas, kad konkurse statybos ir rekonstrukcijos darbams vykdyti, kurį jis rengė, dalyvavo UAB „Aitra“, kurio akcininkas konkurso metu buvo pats pareiškėjas (jam priklausė 39,8 proc. UAB „Aitra“ akcijų), yra nepagrįstas ir atmestinas. Vertinant jo ir UAB „Aitra“ tarpusavio ryšį, svarbu yra tai, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminavus UAB „Aitra“ iš konkurso proceso, A. S. būtų privalėjęs organizuoti apklausą, kurioje privalomai turi dalyvauti ir pasiūlymus pateikti ne mažiau nei trys dalyviai, todėl, vadovaujantis logika ir protingumo principu, galima konstatuoti, kad konkursą ar apklausą vis tiek būtų laimėjusi mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Šiaulių ranga“. Taip pat nurodė, kad jam UAB „Aitra“ akcijos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kartu su sutuoktine), todėl jam tenkanti akcijų dalis (39,8 proc./2) neviršija ¼ valdomų bendrovės akcijų, o Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos nėra pažeidžiamos. Be to, bylos nagrinėjimo metu Agentūros pateikta pozicija iš esmės prieštarauja Agentūros pozicijai iki administracinės bylos iškėlimo, nes, pareiškėjui įvykdžius konkursą (2005-06-09 – 2005-06-29), Agentūros 2005 m. lapkričio 3 d. informaciniu laišku ir 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SD-(12.190-Š)-2453 buvo patvirtinta, kad pareiškėjo organizuotas konkursas planuojamai ūkininko sodybos rekonstrukcijai į kaimo turizmo sodybą atitinka Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, prekių, paslaugų ar darbų prikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-543 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus, nors Agentūra jau žinojo apie A. S. ryšius su UAB „Aitra“. Pažymėjo, jog jei tuo metu Agentūra būtų informavusi pareiškėją apie galimai padarytus prikimo procedūrų ir teisės normų pažeidimus, kurie buvo pagrindas atsisakyti suteikti visą paramą, pareiškėjas nebūtų pradėjęs vykdyti darbų ir nebūtų prisiėmęs didžiulių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigose, o būtų paskelbęs dar vieną konkursą.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 45–46, t. IV, b.l. 128–132, t. V, b.l. 61–66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad „Ūkininko sodybos rekonstrukcijos į kaimo turizmo sodybą Kelmės rajone Tarpausių kaime“ pirkimą konkurso būdu A. S. pradėjo vykdyti 2005 m. birželio 9 d., t. y. dar iki 2005 m. gruodžio 1 d. Paramos sutarties Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/6/0005 (toliau – ir Paramos sutartis) dėl projekto „Kaimo turizmo sodybos „Kibirkštukas“ steigimas“ pasirašymo, o tai reiškia, kad pareigą pirkimus vykdyti laikantis tam tikros tvarkos nustatė Gairės pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusiško ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ (toliau – ir Priemonė). Pažymėjo, kad A. S., vykdydamas pirkimą, neužtikrino Taisyklių 13.3 ir 4 punktuose įtvirtintų principų įgyvendinimo, nes jo vykdytame konkurse be kitų įmonių (UAB „Šiaulių ranga“, kuri laimėjo konkursą, ir UAB „Įžvalga“) dalyvavo su A. S. susijusi įmonė UAB „Aitra“, kurios 39,8 procentus akcijų konkurso vykdymo metu turėjo pareiškėjas. Teigė, jog esant situacijai, kai UAB „Šiaulių ranga“ būtų atsisakiusi sudaryti sutartį, pareiškėjas būtų galėjęs pasirašyti sutartį su antrąją vietą užėmusia įmone – UAB „Aitra“. Be to, jei UAB „Aitra“ pasiūlymas būtų buvęs atmestas, konkursas būtų laikomas neįvykusiu, kadangi pasiūlymus pateikė mažiau kaip trys tiekėjai. Tokiu atveju, tinkamai įforminus konkurso neįvykimą, galėjo būti organizuojama apklausa, kurios metu turi būti apklausiami ne mažiau kaip trys tiekėjai. Šiuo atveju būtų laikoma, kad apklausti tik du tiekėjai (UAB „Šiaulių ranga“ ir UAB „Įžvalga“), nes UAB „Aitra“ apklausimas dėl jos sąsajų su pareiškėju būtų buvęs negalimas. Apklausus tik du, o ne tris tiekėjus, apklausa būtų atlikta netinkamai. A. S. apklausus ir trečią tiekėją, šis galėjo pasiūlyti dar mažesnę nei UAB „Šiaulių ranga“ kainą, todėl teigė, jog yra nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad, vykdant apklausą, UAB „Šiaulių ranga“ būtų laimėjusi. Nesutiko su teiginiu, kad UAB „Aitra“ akcijos pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kartu su sutuoktine) ir dėl to jo valdomų akcijų dalis neviršija ¼ įstatinio kapitalo, nes bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalys nėra nustatytos (turtas yra bendras). Atkreipė dėmesį į tai, kad, atlikus UAB „Aitra“ ir UAB „Šiaulių ranga“ pasiūlymų lyginamąją analizę, buvo nustatyta, jog lokalinės sąmatos yra identiškos, nors dėl didelės lokalinių sąmatų apimties praktiškai neįmanoma parengti identiškas sąmatas. Padarė išvadą, kad minėtos įmonės, su kuriomis pareiškėjas buvo/yra susijęs, keitėsi su kaina susijusia informacija, todėl pareiškėjas, teikdamas informaciją konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, pažeidė Taisyklėse įtvirtintus principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 42–43, t. V, b.l. 68–71) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas konkursą vykdė pažeisdamas teisės aktų nuostatas, todėl Agentūros sprendimas neskirti A. S. paramos už statybos ir rekonstrukcijos darbus yra teisėtas. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimui skirti dalinę paramą neturėjo įtakos tai, kad konkurse statybos ir rekonstrukcijos darbams vykdyti dalyvavo UAB „Aitra“, kurio akcininkas konkurso vykdymo metu jis buvo. Pabrėžė, kad pareiškėjo organizuotame konkurse dalyvaujant UAB „Aitra“ buvo pažeistos Taisyklių 13.3 punkto, Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo finansavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 211.3 punkto bei Paramos sutarties 2.1.5, 2.2.4 ir 4.2.6 punktų nuostatos, o Agentūros kontrolės departamento Šiaulių skyrius, aplaidžiai atlikdamas projekto administravimo procedūras ir klaidingai 2008 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SD-(12.190-Š)-2453 informuodamas pareiškėją apie jo organizuoto konkurso atitikimą Taisyklių reikalavimams, pažeidė gero administravimo principą ir administracines procedūras reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei savo veiksmais iš esmės sukėlė paramos gavėjui teisėtus lūkesčius, leidusius pagrįstai tikėtis įgyti teisę į visą šiai Priemonei Europos Sąjungos skiriamą paramą, t. y. teisę į žalos atlyginimą, jei tokį sprendimą priimtų teismas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu (t. V, b.l. 111–118) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad A. S. 2004 m. gruodžio 10 d. Agentūrai pateikė paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ dėl projekto „Kaimo turizmo sodybos „Kibirkštukas“ steigimo“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas 2005 m. birželio 9 d. pradėjo vykdyti ūkininko sodybos rekonstrukcijos į kaimo turizmo sodybą darbų pirkimą konkurso būdu. 2005 m. birželio 10 d. A. S. išsiuntė kvietimus UAB „Šiaulių ranga“ ir UAB „Aitra“ teikti pasiūlymus konkursui „Ūkininko sodybos rekonstrukcija į kaimo turizmo sodybą, Kelmės raj., (duomenys neskelbtini)“, bei 2005 m. birželio 12 d. kvietimą UAB „Įžvalga“. 2005 m. birželio 23 d. pareiškėjui UAB „Šiaulių ranga“ pateikė pasiūlymą su visa konkursine medžiaga, kuriame patvirtino, kad su projekto vykdytoju nėra susiję pavaldumo, giminystės ar šeimos ryšiais, t. y. jokiais Taisyklių 13.3 punkte minimais ryšiais. 2005 m. birželio 23 d. projekto vykdytojui pareiškėjui UAB „Aitra“ pateikė pasiūlymą su visa konkursine medžiaga, kuriame pažymėjo, kad projekto vykdytojas A. S. yra UAB „Aitra“ akcininkas. UAB „Įžvalga“ A. S. pasiūlymą su visa konkursine medžiaga pateikė 2005 m. birželio 23 d. 2005 m. birželio 27 d. sprendimų protokolu Nr. 3 „Dėl konkurso „Ūkininko sodybos rekonstrukcija į kaimo turizmo sodybą Kelmės raj., (duomenys neskelbtini)“ nugalėtojo paskelbimo“ nutarta konkurso nugalėtoju paskelbti UAB „Šiaulių ranga“. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrius 2005 m. lapkričio 23 d. raštu „Dėl konkurso organizavimo dokumentų įvertinimo“ Nr. SD-(12.190-Š)-2453 informavo A. S., kad jo organizuotas konkursas planuojamai ūkininko sodybos rekonstrukcijai į kaimo sodybą, naujiems baldams bei virtuvės įrangai įsigyti, atitinka Taisyklių reikalavimus. 2005 m. gruodžio 1 d. A. S. su Agentūra sudarė Paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo sodybos „Kibirkštukas“ steigimas“, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu. Pareiškėjas 2006 m. gruodžio 29 d. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyriui pateikė Mokėjimo prašymą, kuriame prašė kompensuoti jo patirtas statybos ir rekonstrukcijos išlaidas už suteiktas paslaugas, atliekant ūkininko sodybos rekonstrukciją į kaimo sodybą. Agentūros finansų ir apskaitos departamento Mokėjimo prašymų skyrius 2007 m. liepos 24 d. A. S. pateikė paklausimą, kuriame nustatė terminą Mokėjimo prašymo trūkumams pašalinti ir trūkstamai informacijai pateikti, t. y. prašė pateikti informaciją apie konkurso metu turėtų UAB „Aitra“ akcijų skaičių bei nurodyti pareigas šioje bendrovėje, prašė paaiškinti dėl to, ar pareiškėjas yra UAB „Šiaulių ranga“ valdybos narys ir kita. Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame informavo, kad jis dirba UAB „Aitra“ prezidento pavaduotoju ir turi 4 100 vienetų UAB „Aitra“ akcijų, akcentavo, kad ši informacija buvo nurodyta, pateikiant projektą „Kaimo turizmo sodybos „Kibirkštukas“ steigimas“; taip pat paaiškino, kad UAB „Šiaulių ranga“ su juo nėra susijusi pavaldumo, giminystės ar šeimos ryšiais ir nurodė, kad 2005 m. balandžio 15 d. įvykusiame UAB „Šiaulių ranga“ visuotiniame akcininkų susirinkime jis buvo atleistas iš valdybos nario pareigų. Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 4 d. paaiškinime papildė 2007 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimą, informuodamas, kad konkurso vykdymo metu UAB „Šiaulių ranga“ akcijų jis neturėjo ir šiuo metu neturi. Pareiškėjas 2008 m. sausio 25 d. su pretenzija kreipėsi į Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Mokėjimo prašymų skyrių ir paprašė sumokėti paramą pagal Mokėjimo prašymą arba pateikti motyvuotą atsakymą paramos nemokėjimo atveju. 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 28 d. informaciniais laiškais (Sprendimais) Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Mokėjimo prašymų skyrius A. S. informavo, kad Agentūra, pagal patvirtintas procedūras išnagrinėjusi Mokėjimo prašymą gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, priėmė sprendimą skirti dalinę paramą projekto „Kaimo sodybos „Kibirkštukas“ steigimas“ įgyvendinimui. Sprendimuose nurodyta, kad statybos rekonstrukcijos išlaidos pripažintos netinkamomis, nes pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 punkto reikalavimus, Taisyklių 13.3 ir 33.12 punktų bei Paramos sutarties 2.1.5., 2.2.4. ir 4.2.6. punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį (byla Nr. A143-638/2009), padarė išvadą, kad ginčas dėl Sprendimų (2008-10-28 sprendimas turiniu yra identiškas 2008-02-07 sprendimui) teisėtumo ir pagrįstumo turi būti išspręstas iš esmės. Remdamasis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalimi, Taisyklių 2, 13.3, 33.12 punktais, nurodė, jog bylos šalių pateikti argumentai ir šiems argumentams pagrįsti šalių pateikti įrodymai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog nurodytas teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė dėl to, kad jo vykdytame konkurse „Ūkininko sodybos rekonstrukcija į kaimo turizmo sodybą Kelmės raj., (duomenys neskelbtini)” be kitų įmonių (UAB „Šiaulių ranga”, kuri laimėjo konkursą, ir UAB „Įžvalga”) dalyvavo ir su projekto vykdytoju A. S. susijusi įmonė UAB „Aitra”. Pabrėžė, jog pareiškėjas laikytinas susijusiu su UAB „Aitra”, nes konkurso vykdymo metu turėjo 39,8 procentus šios bendrovės akcijų, t. y. valdė daugiau nei ¼ minėtos bendrovės akcijų kapitalo. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, ar konkurso vykdymo metu A. S. turėjo 39,8 procentus UAB „Aitra” akcijų. Teisiniai santykiai dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suteikimo tarp pareiškėjo ir Agentūros atsirado nuo Paraiškos įregistravimo Agentūroje momento, t. y. nuo 2004 m. gruodžio 10 d., todėl nuo šios dienos projekto vykdytojas A. S. turėjo pareigą laikytis Taisyklių nuostatų dėl konkurso organizavimo tvarkos. Pažymėjo, jog Taisyklės konkursą organizuojančiam pirkimo organizatoriui numatė pareigą užtikrinti, kad konkurse dalyvautų Taisyklių reikalavimus atitinkantys tiekėjai, kitaip tariant, Agentūros sprendimui skirti visą prašomą, dalinę paramą ar jos neskirti įtaką daro projekto vykdytojo veiksmai nuo Paraiškos įregistravimo momento (įskaitant ir konkurso organizavimą), bet ne nuo Paramos sutarties pasirašymo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsniu, aplinkybe, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas yra padalintas ar kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitokiu būdu, padarė išvadą, jog A. S. (kartu su sutuoktine) valdo 39,8 procentus UAB „Aitra“ akcijų, o tai sudaro daugiau nei ¼ visų valdomų bendrovės akcijų. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į Ministerijos 2007 m. spalio 10 d. pateiktą Taisyklių 13.3 punkto išaiškinimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą konkurso būdu, nesilaikė Taisyklių 13.3 ir 33.12 punktuose įtvirtintų reikalavimų ir juos pažeidė, nes neužtikrino, kad jo organizuotame pirkimų konkurse dalyvautų tik tie tiekėjai, kurie nėra susiję su projekto vykdytoju (A. S.) pavaldumo (turintys teisę kontroliuoti vienas kitą, daryti įtaką priimant sprendimus ūkinėje-komercinėje veikloje, renkant valdymo organų narius, administracijos vadovą ir pan.) ryšiais. Atsižvelgdamas į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, konstatavo, kad Agentūra, priimdama ginčijamus Sprendimus, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Pabrėžė, jog A. S., organizuodamas konkursą, vykdė pirkimus, o pirkimai yra neatsiejamai susiję su konkurencija. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Taisyklėse, tiek ir Konkurencijos įstatyme (3 str. 12 d.) susijusių ūkio subjektų grupės išaiškinimas yra vienodas, Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad A. S. pažeidė ne tik Taisyklėse (13.3 ir 33.12 punktuose), bet ir Konkurencijos įstatyme (3 str. 12 d.) įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartyje (byla Nr. A143-638/2009) išdėstytą poziciją, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kokius konkurso dokumentus A. S. pateikė Agentūrai, t. y. ar Agentūra dar iki 2005 m. lapkričio 23 d. rašto priėmimo galėjo žinoti, kad pareiškėjas yra UAB „Aitra“ akcininkas ir kad jo turimų šios bendrovės akcijų kiekis sudaro daugiau kaip ¼ visų bendrovės valdomų akcijų, taip pat reikšminga, ar po 2005 m. lapkričio 23 d. rašto priėmimo Agentūra gavo informacijos, kurios nebuvo gavusi iki šio rašto priėmimo ir, jei gavo, ar ta informacija galėjo iš esmės pakeisti tokiame rašte pateiktą nuomonę. Nustatė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Paraiškoje A. S. buvo nurodęs, jog UAB „Aitra“ dirba prezidento pavaduotoju, o UAB „Aitra“ 2005 m. birželio 23 d. pasiūlyme konkursui buvo pažymėta, kad A. S. yra UAB „Aitra“ akcininkas. Padarė išvadą, kad iki 2005 m. lapkričio 23 d. rašto priėmimo, Agentūra žinojo, kad projekto vykdytojas A. S. yra UAB „Aitra“ akcininkas, tačiau nežinojo, kokią dalį UAB „Aitra“ akcijų jis valdo. Todėl konstatavo, kad Agentūra, nežinodama, kokią tiksliai UAB „Aitra“ akcijų dalį valdo A. S., 2005 m. lapkričio 23 d. raštu informuodama A. S., kad jo organizuotas konkursas atitinka Taisyklių reikalavimus, veikė teisėtai ir pagrįstai, nes, nežinodama konkrečios pareiškėjo UAB „Aitra“ valdomų akcijų dalies, negalėjo konstatuoti Taisyklių 13.3 punkte bei Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (neturėti daugiau kaip ¼ visų bendrovės, kuri konkurse dalyvauja kaip tiekėjas, valdomų akcijų) nesilaikymo. Pabrėžė, kad Agentūra, 2005 m. lapkričio 23 d. raštu informavusi pareiškėją, jog pagal jo pateiktus konkurso dokumentus konkursas atitinka Taisykles, o vėliau Sprendimais informavusi pareiškėją, kad jam neskiriama visa prašoma parama, nes jis pažeidė Konkurencijos įstatymo, Taisyklių bei Paramos sutarties reikalavimus, turėjo pagrindą iš esmės pakeisti nuomonę, nes tik iš 2007 m. liepos 26 d. pažymos sužinojo, kiek UAB „Aitra“ akcijų A. S. turi. Faktas, kad A. S. turi 39,8 procentus UAB „Aitra“ akcijų iš esmės pakeitė Agentūros sprendimą, nes naujos faktinės aplinkybės patvirtinto, kad A. S. nesilaikė Taisyklių 13.3 punkte ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje keliamų reikalavimų. Konstatavo, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. V, b.l. 122–125), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog akcijų priklausomybė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepaneigia kiekvieno iš sutuoktinių dalies tokioje bendrojoje nuosavybėje. Todėl išvada apie jo sąsajas su konkurso dalyviu galėtų būti padaryta tik nustačius, kokia bendrojoje nuosavybėje esančių akcijų dalis priklauso pareiškėjui. Remiasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, 3.123 straipsniu ir teigia, jog nė viena iš nurodytų normų nepaneigia, kad jam kartu sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios akcijos priklauso lygiomis dalimis – po 19,9 % akcijų kiekvienam sutuoktiniui.

2. Pažymi, jog teismo sprendime nemotyvuotai Taisyklėse nurodyta konkurso dalyvio ir pareiškėjo pavaldumo, giminystės ir šeimos ryšių sąvoka atskleidžiama, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo normomis. Pabrėžia, jog tiek jo ir atsakovo, tiek ir konkurso dalyvių tarpusavio santykiai nepatenka į Konkurencijos įstatymo reglamentavimo sritį. Teigia, jog jis suprato, kad ši sąvoka turėtų būti aiškinama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, numatančio, kad susijęs asmuo – asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką, kontekste. Tokiu atveju net ir 39,8 procentus akcijų turintis bendrovės akcininkas ne tik neturi, bet ir negali turėti įtakos šio juridinio asmens priimamiems sprendimams. Be to, remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, sutartis turi būti aiškinama jo naudai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 134–136) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginio, jog pusė jo turėtų akcijų priklausė sutuoktinei. Be to, netgi darant prielaidą, kad A. S. UAB „Aitra“ turimi 4 100 vienetai akcijų yra valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš tokio turto kylančios prievolės yra vykdomos solidariai ir atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles yra solidari. Todėl, taikant įstatymo analogiją, pareiškėjas ir jo sutuoktinė, vykdydami konkursą, turėjo užtikrinti, kad konkurse dalyvautų tik tie asmenys, kurie nėra susiję jokiais pavaldumo ryšiais. Pabrėžia, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas, sudarydamas Paramos sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus, veikė prieš savo šeimos interesus.

2. Pažymi, jog pareiškėjas, organizuodamas konkursą, vykdė pirkimus, o pirkimai yra neatsiejamai susiję su konkurencija, todėl Konkurencijos įstatymas, reguliuojant konkurso dalyvių ir konkurso organizatoriaus (pareiškėjo) santykius bei atskleidžiant jų pavaldumo santykius, yra taikomas teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 138–140) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Atsižvelgia į CK 3.87 bei 4.73 straipsnius ir nurodo, jog pareiškėjo kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų 39,8 procentų UAB „Aitra“ akcijų dalys nėra ir negali būti žinomos, kol šis turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Kadangi duomenų, jog turtas yra padalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitokiu būdu, nėra, turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

2. Nurodo, kad CK 3.117 straipsnis yra VIII skyriuje „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“, reglamentuojančiame bendrosios jungtinės nuosavybės, priklausančios sutuoktiniams, dalybos klausimus, todėl akivaizdu, kad jis negali ir neturi būti taikomas, nustatant turto dalis ir toliau turtą valdant bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat teigia, jog ginčo esmė nebuvo turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalybos klausimas, dėl ko teismas neturėjo ir negalėjo turėti pareigos nustatyti turto dalių. Be to, turto dalių klausimas, t. y. kokiomis dalimis sutuoktiniai valdo 39,8 procentus UAB „Aitra“ akcijų, buvo aktualus tik pirkimo, kuris prasideda apie jį paskelbus, o pasibaigia sudarius rangos sutartį, bet ne ginčo nagrinėjimo metu. Todėl, net ir padalinus turtą ir nustačius konkrečias jo dalis ginčo nagrinėjimo metu, situacija nebūtų pasikeitusi.

3. Pažymi, jog Ministerija, kuri 2007 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2D-4970 (12.41) „Dėl taisyklių išaiškinimo“ pateikė Taisyklių 13.3 punkto išaiškinimą, vienintelė turi teisę teikti autentišką Taisyklių nuostatų aiškinimą. Tokiame išaiškinime, aiškinant susijusių asmenų sąvoką, vadovautasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis.

4. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, sutartis turi būti aiškinama pareiškėjo naudai. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pabrėžia, jog Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, o tai, kad tada, kai priimamas sprendimas dėl paramos skyrimo, Agentūra su paramos gavėju sudaro sutartį, nereiškia, kad tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, t. y. viešasis administravimas pasibaigia. Pabrėžia, jog tokių sudaromų sutarčių nuostatų negalima aiškinti vien vadovaujantis CK nuostatomis, o jos turi būti aiškinamos sistemiškai kartu su administracinės teisės nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl to, kad Agentūra skundžiamais sprendimais (informaciniais laiškais) nusprendė skirti pareiškėjui dalinę paramą numatyto projekto įgyvendinimui, nes buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 punkto, Taisyklių 13.3 ir 33.12 punktų, Paramos sutarties 2.1.5, 2.2.4 ir 4.2.6 punktų reikalavimai. Todėl pareiškėjui skirta 23 875,75 Lt parama vietoje prašytos 450 353 Lt paramos.

Įvertinus bylos medžiagą bei šalių pateiktus paaiškinimus, matyti, jog tokie sprendimai priimti dėl to, kad pareiškėjo 2005 m. birželio 9 d. paskelbtame konkurse planuojamai ūkininko sodybos rekonstrukcijai į kaimo turizmo sodybą vykdyti (t. IV, b.l. 159) dalyvavo UAB „Aitra“, kurios 39,8 procento akcijų turi pareiškėjas (t. I, b.l. 143).

Apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šį ginčą, 2009 m. birželio 2 d. nutartyje (t. V, b.l. 36–42) nurodė, kad būtina nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu (be Paramos sutarties) pareiškėjui atsirado ir tapo privalomi reikalavimai laikytis Taisyklių nuostatų dėl konkurso organizavimo tvarkos (13.3, 33.12 p.). Remiantis ginčo teisiniams santykiams taikytinos Taisyklių redakcijos 2 punktu, visi projektų vykdytojai ir (arba) partneriai, užregistravę paraišką ar pasirašę paramos sutartį su Agentūra, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus privalėjo organizuoti vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas projekto vykdytoju ir (arba) partneriu yra laikomas ūkininkas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, pretenduojantis gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal BPD „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemones (3 p.). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo paraiška užregistruota iki konkurso paskelbimo ir vykdymo, tokią aplinkybę patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pareiškėjas atitiko Taisyklių 3 punkte įtvirtintą projekto vykdytojo sąvoką, todėl jis atitinkamai privalėjo laikytis Taisyklių nuostatų dėl konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos.

Konkurso skelbimo ir vykdymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 13.3 punktas nustatė, jog konkursą organizuojantis pirkimo organizatorius ar pirkimo komisija privalo užtikrinti, kad konkurse dalyvautų tik prekių, paslaugų ar darbų tiekėjai, kurie turi teisę užsiimti nurodyta veikla ir nėra susiję su konkursą organizuojančiu projekto vykdytoju ir (arba) partneriu pavaldumo (turintys teisę kontroliuoti vienas kitą, daryti įtaką priimant sprendimus ūkinėje-komercinėje veikloje, renkant valdymo organų narius, administracijos vadovą ir pan.), giminystės, šeimos (sutuoktinis, artimas giminaitis ar svainystės) ryšiais. O Taisyklių 33.12 punktas nustatė, kad pasiūlyme turi būti patvirtinimas, kad tiekėjas nėra susijęs su projekto vykdytoju ir (arba) partneriu jokiais šių Taisyklių 13.3 punkte minimais ryšiais.

Taigi Taisyklių 13.3 punkto nuostatos, pareiškėjui organizuojant minėtą konkursą, buvo privalomos taikyti, iš esmės tokią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas, atlikęs konkursą, kreipdamasis į Agentūrą ir prašydamas įvertinti organizuoto konkurso atitikimą Taisyklių reikalavimams (t. II, b.l. 91). Kaip matyti iš Taisyklių 13.3 punkto, nors jame ir nėra konkrečiai apibrėžtas sąvokos „pavaldumo ryšiai“ turinys, tokia sąvoka, inter alia, siejama su tuo, kad subjektas gali daryti kitam subjektui įtaką, priimant sprendimus ūkinėje-komercinėje veikloje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, negali būti ginčo dėl to, kad pareiškėjas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėdamas 39,8 procento bendrovės akcijų, vertintinas kaip susijęs su UAB „Aitra“ ir galintis daryti įtaką, priimant sprendimus bendrovės ūkinėje-komercinėje veikloje. Darytina išvada, jog pareiškėjas, organizuodamas ir vykdymas minėtą konkursą, tinkamai neužtikrino, kad konkurse dalyvautų tik tiekėjai, kurie nėra susiję su konkursą organizuojančiu projekto vykdytoju pavaldumo ryšiais, todėl pažeidė Taisyklių 13.3 punktą.

Vertinant argumentus dėl Taisyklių 33.12 punkto pažeidimo, pastebėtina, jog šioje normoje yra nustatyti reikalavimai tiekėjo pateiktam pasiūlymui, o ne vykdytojui ir (arba) partneriui, todėl konstatuoti, jog būtent pareiškėjas pažeidė konkrečias Taisyklių 33.12 punkto nuostatas, nėra. Be to pažymėtina, kad tiekėjas - UAB „Aitra“ - savo pasiūlyme nurodė, jog pareiškėjas yra įmonės akcininkas.

Kaip jau minėta, sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 punktą, kuris įtvirtino susijusių ūkio subjektų grupės apibrėžimą. Kolegija konstatuoja, kad minėta teisės norma neįtvirtina jokios privalomos elgesio taisyklės, nenustato jokių pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl šios normos pareiškėjas iš vis negalėjo pažeisti, nes joje tik pateikiama atitinkamos sąvokos definicija. Be to iš ginčijamų sprendimų ir juose pateiktų teisės aktų nuostatų, nėra aišku, kodėl nagrinėjamu atveju buvo taikomos minėto teisės akto normos.

Sprendimuose taip pat nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties nuostatas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas paskelbė konkursą 2005 m. birželio 9 d. (t. IV, b.l. 159), o sprendimų protokolą, kuriuo konkurso nugalėtoju paskelbė UAB „Šiaulių ranga“, patvirtino 2005 m. birželio 27 (t. IV, b.l. 162). Tuo tarpu Paramos sutartis tarp pareiškėjo ir Agentūros sudaryta 2005 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po minėto konkurso pabaigos. Todėl, įvertinus tai, kad Paramos sutartis konkurso paskelbimo ir vykdymo metu nebuvo pasirašyta, atsižvelgiant į nurodytų tariamai pažeistų Paramos sutarties nuostatų turinį, konstatuotina, jog šiuo atveju pareiškėjas organizuodamas ir vykdydamas konkursą Paramos sutarties nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

Konstatavus, jog pareiškėjas, organizuodamas konkursą, pažeidė Taisyklių 13.3 punkto nuostatas, būtina nustatyti, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta sankcija – skirta dalinė parama.

Atsakovas teikdamas savo paaiškinimus nurodė, kad taikydamas sankciją rėmėsi Administravimo taisyklių 211.3 punkto nuostatomis, pagal kurias, nustačius, jog vykdydamas projektą pareiškėjas pažeidė Europos Sąjungos arba Lietuvos teisės aktų reikalavimus, Agentūra turi taikyti pareiškėjui sankcijas.

Atsakovo nurodytas ginčo teisiniam santykiui aktualios redakcijos Administravimo taisyklių redakcijos 211.3 punktas nustato, jog įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba sutarties nutraukimą ir/arba siūlyti tarpinei institucijai priimti sprendimą dėl projekto vykdytojui suteiktos paramos arba jos dalies grąžinimo, kai projekto vykdytojas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu.

Teleologiškai aiškinant nurodytas Taisyklių 211.3 punkto nuostatas suponuojama išvada, kad Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl sankcijų taikymo, kitaip tariant, Agentūra savo kompetencijos ribose turi teisę apsispręsti taikyti ar netaikyti sankcijas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat jei taikyti, tai kokia apimtimi. Kartu būtina pažymėti, kada Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, tame tarpe ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatos numatančios, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Todėl Agentūra, įgyvendindama savo diskrecijos teisę dėl sankcijų taikymo inter alia taikant Administravimo taisyklių 211.3 punkto nuostatas visais atvejais privalo tinkamai motyvuoti pasirinktą diskrecijos teisės įgyvendinimo variantą.

Nagrinėjamoje byloje ginčijami atsakovo sprendimai akivaizdžiai šių reikalavimų neatitinka. Skundžiamuose sprendimuose apsiribota konstatavimu, jog nuspręsta pareiškėjui skirti dalinę paramą, nurodant pažeistas teisės aktų nuostatas. Tačiau sprendimuose jokie motyvai, sąlygoję sankcijos pareiškėjui paskyrimą, sankcijos dydžio nustatymą, nėra pateikti, nepateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys padaryto pažeidimo faktą, nenurodytas netgi pritaikytos sankcijos juridinis pagrindas (Administravimo taisyklių 211.3 punktas). Pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę atsakovui įgyvendinti jam priskirtas funkcijas administruoti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai taip pat Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlikti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, iš esmės numatė ir pareigą atsakovui motyvuoti savo sprendimus.

Kaip minėta, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Tokia pareiga kyla teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jau vien tokia išvada yra pagrindas juos panaikinti.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi (byla Nr. A143-638/2009), pirmą kartą nagrinėdamas kilusį ginčą, taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo, kas, inter alia, sudarė pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo sprendimas iš esmės neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties (byla Nr. A143-638/2009) išvada, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatytos iš esmės visos bylai išspręsti reikalingos faktinės aplinkybės, tikslinga ne tik konstatuoti, kad individualūs administraciniai aktai neatitinka jiems Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, bet ir išnagrinėti ginčą iš esmės.

Taigi, byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 13.3 punktą, nes leido konkurse dalyvauti UAB „Aitra“, su kuria yra pats susijęs. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Aitra“ konkurso nelaimėjo, kad konkursą laimėjo su pareiškėju nesusijusi įmonė. Taip pat nustatyta, kad po pareiškėjo rengto konkurso rezultatų paskelbimo atsakovas 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SD-(12.190-Š)-2453 (t. II, b.l. 91), informavo pareiškėją, jog jo organizuotas konkursas atitiko Taisyklių reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas savo sąsajų su konkurse dalyvavusia UAB „Aitra“ neslėpė ir apie šią sąsają deklaravo atsakovui teikdamas paraišką 2004m. gruodžio 10d.. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nėra nustatęs jokių realių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjo padarytos Taisyklių 13.3 punkto reikalavimų pažaidos (galimos pasekmės grindžiamos tik prielaidomis apie teoriškai galimą kitą konkurso dalyvį, kuris vėl gi hipotetiškai konkursui galėtų pasiūlyti mažesnę kaimą).

Teisėjų kolegija įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo esminis, sukeliantis kokias nors neigiamas pasekmes ar iškreipiantis paramos projekto įgyvendinimui esmę, nesudarė sąlygų pareiškėjui ar kitiems asmenims piktnaudžiauti galima parama, todėl nesudaro pagrindo taikyti Administravimo taisyklių 211.3 punkte numatytą sankciją – skirti dalinę paramą.

Kartu kolegija, įvertinusi Administravimo taisykles bei šių taisyklių 211.3 punkto nuostatas, pažymi, minėtas taisyklių punktas yra įtvirtintas Administravimo taisyklių ketvirtajame skirsnyje, reglamentuojančiame klausimus, susijusius su netinkamai įgyvendinamais projektais. Pats taisyklių 211.3 punkto tekstas tvirtina, kad šioje normoje nustatytos sankcijos yra tiesiogiai siejamos su netinkamu (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) projekto vykdymu, t.y. pagal šį punktą sankcijos gali būti taikomos tik už pažeidimus, kurie padaryti vykdant projektą.

Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kolegija vertina, jog projekto vykdymas pradedamas tik pasirašius Paramos sutartį, nes tik sutartimi pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą (nagrinėjamoje byloje 2005 m. gruodžio 1 d. Paramos sutarties 1.1.1 punktas, t. 1 b.l. 12). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Taisyklių 13.3 punkto pažeidimą padarė iki sudarant 2005m. gruodžio 1d. Paramos sutartį, t.y. iki projekto įgyvendinimo pradžios, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma Administravimo taisyklių 211.3 punkte numatyta sankcija. Kolegijos vertinimu iki projekto įgyvendinimo pradžios padarytus pažeidimus atsakovas gali įvertinti priimdamas sprendimą sudaryti ar nesudaryti paramos sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad byloje ginčijami atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat savo turinių prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Vertinant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Ministerijai mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui A. S. pagal jo Mokėjimo prašymą, kolegija pažymi, jog tokio teismo įpareigojimo priėmimui būtina konstatuoti, kad atsakovas vilkina atlikti savo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus. Tačiau toks vilkinimas byloje nenustatytas. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas ne vilkimo atlikti viešojo administravimo veiksmus, o šioje byloje ginčijamais sprendimas iš esmės atsisakė vykdyti pareiškėjo pageidaujamus viešojo administravimo veiksmus. Neigiamų pareiškėjo atžvilgiu sprendimų priėmimas negali būti sutapatinamas su vilkinimu atlikti veiksmus, todėl konstatuotina, kad byloje nenustatytas įstatyminis pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus viešojo administravimo veiksmus. Kita vertus teismo kolegija neabejoja, jog teismo sprendimu panaikinus atsakovo 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 28 d. sprendimus, kurie buvo kliūtis pateikti mokėjimo paraišką, atsakovas vykdys savo pareigas bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiks Žemės ūkio ministerijai mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui A. S. pagal jo 2006 m. gruodžio 29 d. pateiktą mokėjimo prašymą (registracijos Nr. (SFMIS):BPD2004-EZUF-4.4.0-02-04/0015-MP01-1044).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, tačiau iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas, o likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 28 d. sprendimų (informacinių laiškų) panaikinimo, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. spalio 28 d. sprendimus (informacinius laiškus).

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasVirgilijus Valančius