- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- A20.-575-675/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00097-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Regina Nenortienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl H. A. J. A. D. dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą dėl Irako Respublikos piliečio H. A. J. A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.
Teikime nurodyta, kad VSAT pareigūnų jis buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kai Vilniaus raj., Kalvelių seniūnijos, Kiemėnų kaimo prieigose trijų asmenų grupėje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Teisėtą buvimą Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų jis neturėjo. Užsienietis pateikė jo asmenį patvirtinantį dokumentą – asmens pasą ir prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. jis atsisakė dalyvauti pirminėje apklausoje, o apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai iš jos pasišalino bet tą pačią dieną buvo sulaikytas. 2021 m. gruodžio 14 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 str. 4 d. bei 114 str. 1 d. nuostatomis, priėmė sprendimą šį užsienietį sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2022 m. kovo 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus tai, kad užsienietis prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje neteikė, į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą o bendrininkų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.
Įvertinus tai, kad šis jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje manytina, 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai pasišalino bet tą pačią dieną buvo sulaikytas, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams - tam, kad šis asmuo, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą, todėl kol Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl jo teisinės padėties, šios valstybės institucijos sprendimo įvykdymas įmanomas tik šį užsienietį sulaikius.
Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovas teikimo reikalavimą pakeitė ir prašo taikyti Irako Respublikos piliečiui H. A. J. A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) teritorijoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-06-17, t.y. tris mėnesius.
Teismo posėdžio metu užsienietis H. J. A. D. nurodė, kad jo draugas gavo prieglobstį, o jis negavo, jo visi įrodymai buvo telefone, bet telefoną jis prarado. Į Lietuvą pateko per Baltarusiją, neturėjo dokumentų. 2022-01-06 priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies, sprendimą apskundė. Gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, turi tik draugą, su kuriuo gyvena stovykloje. Jis jau tris mėnesius gyvena patalpoje, nori pajudėti, prisipažįsta, kad bandė bėgti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu advokatas P. Vinkleris su patikslintu teikimu sutiko, tačiau prašė leisti užsieniečiui laisvai judėti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
H. A. J. A. D. buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kai Vilniaus raj., Kalvelių seniūnijos, Kiemėnų kaimo prieigose trijų asmenų grupėje neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Teisėtą buvimą Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų jis neturėjo. Užsienietis pateikė jo asmenį patvirtinantį dokumentą – asmens pasą ir prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. jis atsisakė dalyvauti pirminėje apklausoje, o apgyvendintas VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, 2021 m. gruodžio 14 d. savavališkai iš jos pasišalino bet tą pačią dieną buvo sulaikytas. 2021 m. gruodžio 14 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 str. 4 d. bei 114 str. 1 d. nuostatomis, priėmė sprendimą šį užsienietį sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2022 m. kovo 17 d.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant užsieniečio sulaikymo klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
Vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio nėra įsiteisėjęs šiuo metu taikyti griežtesnes, priemones ir pratęsti sulaikymą užsieniečiui nėra būtina, nes byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai arba būtų pažeidęs jam taikomos priemonės sąlygas. Tuo tarpu pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę egzistuoja, nes turi būti užtikrintas galutinio sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties įvykdymas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir bendrininkaudamas su kitais asmenimis, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl kyla reali grėsmė, kad judėdamas laisvai užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžti bei išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą ES šalį, kaip jau yra bandęs 2021 m. gruodžio 14 d, savavališkai pasišalinus. Duomenų, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje ir jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis, byloje nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietis galėtų būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgdamas į tai, teismas pateiktą teikimą tenkina visiškai ir skiria Irako Respublikos piliečiui H. A. J. A. D. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022-06-17, bet ne ilgiau nei kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,
Nutaria:
Patikslintą teikimą patenkinti.
Skirti Irako Respublikos piliečiui H A. J. A. D., gim. (duomenys neskelbtini)., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022-06-17, bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.