Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 8 valandą Šiauliuose, Dubijos gatvėje, ties 1 C namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, tai yra, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu pro degalinę LUKOIL, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nedavė kelio pagrindine Dubijos gatve nuo P. Višinskio gatvės link Gumbinės gatvės dviračiu važiavusiai L. Z. ir dėl to su dviratininke susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. Z. buvo padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda su odos nubrozdinimu nosies srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje blauzdoje, o dėl nosies kaulų lūžio L. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

D. J. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. ryte jis važiavo į darbą Dubijos gatve savo automobiliu VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų mašinų nebuvo. Jis stabtelėjo prie sankryžos ir važiavo toliau. Toje vietoje yra trys betoniniai stulpai, kurie užstojo matomumą. Nepastebėjo pagrindine gatve važiuojančios dviratininkės ir su ja susidūrė. Jis važiavo šalutine gatve. Jis apie įvykį pranešė policijai ir pats nuvežė nukentėjusiąją į priėmimo skyrių. Jis pats tuo metu buvo streso būsenoje. Jam tai buvo pirmas toks eismo įvykis. Įvykio metu buvo blaivus. Savo kaltę pripažįsta ir atsiprašo nukentėjusiosios už patirtą fizinį skausmą ir padarytą moralinę žalą. Ankščiau jis buvo baustas administracine tvarka, paskutinį kartą prieš du metus. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1994 m. Jis dirba vadybininku. Jei netektų teisės vairuoti transporto priemonę, netektų ir darbo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Kaltinamasis D. J. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), būdamas teistu už baudžiamojo nusižengimo padarymą (1 t., 108, 111-113 b. l.), praeityje administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 93-101 b. l.), yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (1 t., 91 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės numatytas vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad šioje byloje nenustatyta kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad kaip D. J. nurodė, kad automobiliu važiuoja kiekvieną rytą į darbą į Radviliškį ir veža kartu su savimi kitus darbuotojus, kad praradęs vairuotojo pažymėjimą jis netektų darbo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, kad šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina tai, kad panašios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (ŠAT baudžiamoji byla Nr. 1A-505-332/2014).

D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 120-121 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktiniai įrodymai - automobilis VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gražintas savininkui D. J., dviratis, gražintas savininkei L. Z. nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini nurodytų savininkų neribotai nuosavybei.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1239,57 Eur (4280 Lt) turtinę žalą ir 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinę žalą (1 t., 32-33 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. Z. pateikė patikslintą civilinį (1t.,165-166 b.l.) ieškinį prašydama iš avarijos kaltininko ar jo draudėjo priteisti turtinę žalą 911,51 Eur (3157,61 Lt) ir 4054,72 Eur (14000 Lt) neturtinę žalą, po to ne kartą tikslino civilinį ieškinį (2 t., 1-4 b.l.). Šiame patikslintame ieškinyje (2t., 1- 4 b.l.) nukentėjusioji nurodė, jog neturtinė žala yra 2317 Eur, o turtinė žala 815,62 Eur ir ją sudaro:

537,86 Eur negautos pajamos dėl patirtų sužalojimų;

85,34 Eur patalpų nuomos mokestis už siuvyklos patalpas tuo metu, kai ji buvo nedarbinga;

58,30 Eur išlaidos dėl reabilitacijos;

44,82 Eur už vaistus;

89,30 Eur už kurą.

Galutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė jos patirtą likusią neatlygintą turtinę 497,47 eurų žalą ir neturtinę 2317 eurų žalą priteisti subsidiariai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei kaltinamojo D. J. (2t., 49 b.l.). Teikdama paaiškinimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, L. Z. teismo posėdžio metu pažymėjo ir patikslino, kad jai draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino dalį pajamų už patalpų nuomą – 58,28 Eur ir liko neatlyginta 27,06 Eur, taip pat atlygino dalį negautų pajamų, t.y. 241, 69 Eur, todėl liko neatlyginta 296,17 Eur; už vaistus jai atlyginta iš viso 18.18 Eur (už kaulažolės tepalą, pleistrą, purškalą nosiai), nurodė, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 1737,72 Eur (6000 Lt) neturtinės žalos.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. prašė nukentėjusiosios L. Z. patikslinto civilinio ieškinio netenkinti. Posėdžio metu paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra pateikęs gydytojo eksperto išvadas, iš kurių matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs 6000 Lt draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos. Šiuo atveju sumokėti 6000 Lt atitinka nukentėjusiosios patirtą sužalojimą ir pagal teismų praktiką priteisiamas sumas. Dėl turtinės žalos priteisimo - ši žala susideda iš daugelio pozicijų. 2015-02-04 pateikė detalų paaiškinimą, kuriame yra pridėta ekspertės išvada, kurioje yra detaliai išanalizuota kodėl nekompensuojama tam tikri medikamentai, paslaugos ir panašiai. Nukentėjusioji nuo 2014-10-20 iki 2014-11-07 turėjo jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Šis pažymėjimas buvo išduotas dėl ligos, kuri nėra sietina su trauma gauta per eismo įvykį. Todėl dėl šios ligos ir su ja susijusios reabilitacijos patirtos išlaidos neturi tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir jos nekompensuojamos. Dėl to paties nėra kompensuojamos patirtos nuomos išlaidos ir negautos pajamos minimu laikotarpiu. Bendrovė nekompensavo išlaidų už tam tikrus medikamentus ir apie tai išsamiai pasisakė pateiktoje eksperto išvadoje. Kuras važinėjimui į gydymo įstaigas yra kompensuotas. To kuro, kuris jau kompensuotas, pakaktų 205 kartams nuvažiuoti į polikliniką ir atgal. Draudikas pilnai atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pilna apimtimi, todėl nėra pagrindo tenkinti patikslinto civilinio ieškinio. Dėl reikalavimo subsidiariai atlyginti žalą, tai nuo 2002 metų Lietuvoje yra privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, todėl yra numatyta, kad draudimo sumos ribose, draudikas yra pagrindinis skolininkas, o subsidiarus skolininkas yra žalą sukėlęs asmuo. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos neviršija 5000 Eur, kaip numatyta įstatyme, todėl D. J. yra netinkamas atsakovas. Neturtinė žala 6000 Lt sumokėta per du kartus. Pirmą kartą sumokėjo 4000 Lt, vėliau 2000 Lt. Turtinė žala sumokėta per du kartus. Pirmą kartą 230,49 Lt gydymo ir kelionės išlaidos, antrą kartą 834,50 Lt dėl negautų pajamų, papildomai 40,25 Lt už gydymo išlaidas ir 58,28 Eur už laikotarpį kai nukentėjusioji negalėjo dirbti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis D. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas automobilį „VOLVO XC90 Nr.(duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., 23-25 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant tai, kad L. Z. nei turtinės nei neturtinės žalos dydžiai neviršija įstatyme nustatytų sumų limito, tinkamu atsakovu byloje laikytina draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamasis D. J..

AB „Lietuvos draudimas“ dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, nukentėjusiajai L. Z. išmokėjo 6 000 Lt (1737, 72Eur) - neturtinės žalos atlyginimui bei atlygino 1306,47 Lt (378,38 Eur) turtinės žalos atlyginimui, iš kurių 270, 74 Lt (78,41. Eur) (230,49 Lt+40,25Lt) už gydymo ir kelionės išlaidas, 834,50 Lt (241,69 Eur) negautų pajamų bei 58, 28 Eur papildomai dėl nuomos išlaidų už laikotarpį, kai ji negalėjo dirbti (1 t., 157 b. l.). Pateiktoje gydytojo eksperto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiosios nurodytos išlaidos medikamentams bei gydymo priemonėms patirtos išlaidos už Ketonus, Milgama, švirkštą, „Xefo rapid“ , skirti 2014-12-22 VšĮ Šiaulių ligoninės gydytojo neurologo dėl stiprių skausmų krūtinėje ir juosmeninėje stuburo dalyje bei krūtinkaulio srityje nuo eismo įvykio praėjus 4 mėnesiams ir nustačius diagnozes, VšĮ Šiaulių reabilitacijos centro poliklinikos šeimos gydytojui nustačius diagnozę cervikalgiją su cervikobrachialgija ir dėl to jos patirtos išlaidos su atliktomis paslaugomis praėjus 2 mėnesiams nuo eismo įvykio – kaklo srities masažas, parafino aplikacija bei teiktos kineziterapijos paslaugos, kariozinių dantų gydymas ir plombų uždėjimas remiantis byloje esančia eksperto išvada dėl nustatytų sužalojimų L. Z. nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Taip pat nurodyta, jog pirktos natūralios ašaros, makadamijos riešutų aliejus, Jordan dantų šepetėlis, vaistai Magne B6, Hjertemagnyl, Ibumetin, įsigyti nesant pagrįstam gydančio gydytojo nurodytam būtinumui ir nėra susiję su eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu; taip pat atsisakyta kompensuoti kuro išlaidas pagal pateiktus kvitus – 208,32 Lt ir 100 Lt sumai nurodant, kad už šias sumas atitinkamai galima nuvažiuoti nuo 660 km iki 924 km, bei nuo 343 km iki 480 km, kai L. Z. nuo namų iki poliklinikos gyvena 1.5 km atstumu, iš viso dėl kelionės ir gydymo išlaidų atsisakyta kompensuoti 174,98 Eur (604, 25 Lt) (1t., 158-159 b.l.). Dėl negautų pajamų draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje eksperto išvadoje nurodyta, jog dėl patirtos traumos L. Z. buvo nedarbinga nuo 2014-08-29 iki 2014-10-17, už šį laikotarpį jai priklauso kompensuoti 834,50 Lt (241, 69 Eur) negautų pajamų ir ši suma nukentėjusiajai buvo išmokėta 2014-12-10; L. Z. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2014-10-20 iki 2014-11-07 nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl kompensacija už šį laikotarpį nepriklauso; pagal pateiktą nuomos sutartį ir mokėjimo nurodymą L. Z. mokėjo nuomos mokestį po 130 Lt už laikotarpį kai ji buvo nedarbinga, tai yra nuo 2014-09-01 iki 2014-10-17, kas sudaro 58,28 Eur (201,23 Lt) ir ši suma buvo atlyginta 2015-02-04 (1t., 163 b.l.).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotos ir atlygintos L. Z. patirtos turtinės žalos 1306,47 Lt (378,38 Eur) atlyginimu. Tai yra, bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu L. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jai, remiantis teismo medicinos specialisto išvada, buvo nustatyti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizdas su odos nubrozdinimu nosies srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje blauzdoje (1 t., 67 b.l.); L. Z. dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2014-08-29 iki 2014-10-17. Bylos nagrinėjimo metu L. Z. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų AB „Lietuvos draudimas“ 2015-02-04 gydytojos ekspertės A. B. išvadoje (1t., 158-159 b.l.) konstatuotų faktų dėl L. Z. nurodomų piniginių sumų nekompensavimo, nurodant, jog minėtos sumos nėra susijusios su patirtais sužalojimais eismo įvykio metu. Taip pat L. Z. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių 2015-02-04 ekspertės R. M. išvadoje konstatuotus faktus su piniginių sumų nekompensavimu dėl negautų pajamų sumos, nurodant, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2014-10-20 iki 2014-11-07 nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (1t., 162 b.l.). Visi nukentėjusiosios L. Z. ieškinio prieduose pateikti kvitai, gautos pajamos bei išrašai iš medicininių dokumentų buvo įvertinti minėtų eksperčių pateiktose išvadose, su kuriomis teismas sutinka visiškai, nes jos pagrįstos objektyviais duomenimis, ir dėl jų nesikartoja. Todėl, teismas daro išvadą, jog L. Z. patirta turtinė žala dėl eismo įvykio yra atlyginta visiškai ir ieškinys dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisme L. Z. ieškinį palaikė paaiškindama, kad dėl autoįvykio patyrė didelį skausmą, daug sužalojimų veido srityje, lūžo nosies kaulas ir iškrypo pertvara, buvo smarkiai sužalota lūpa, reikėjo ją siūti, sumušti dantys, smarkiai sumuštas ir nubrozdintas veidas, visi šie sužalojimai sukėlė labai daug nepatogumų ir išlaidų. Ir šiai dienai jaučia didelį fizinį skausmą valgant, kalbant, nejaučia priekinių dantų, vakarais svaigsta galva, pradėjo tirpti pečių juosta, sumuštas kojos raumuo pasidarė labai skausmingas, veidas iki šiol yra ištinęs ir nusėtas mėlynių. Po avarijos negalėjo dirbti, dirba pagal verslo liudijimą siuvėja, todėl dalį užsakymų teko grąžinti, nes jų negalėjo įvykdyti, pradėtus darbus teko perduoti kitoms siuvėjoms, tokiu būdu prarado dalį klientūros, privalėjo mokėti nuomą nors ir nedirbo. Jai draudimo bendrovė atlygino ne visas išlaidas, todėl prašo tenkinti jos ieškinį visiškai ir iš kaltinamojo bei draudimo bendrovės priteisti likusią neatlygintą turtinę bei neturtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. Z. sveikata, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl įvykio nukentėjusioji patyrė nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu nosies srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide ir dešinėje blauzdoje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytus L. Z. sužalojimus (nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu nosies srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas veide ir dešinėje blauzdoje), bei jų padarymo aplinkybes - sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, teko tęsti gydymą ambulatoriškai), į sužalojimų pasekmes, t. y. kad šiai dienai nėra sunkių liekamųjų reiškinių, nukentėjusioji ir toliau dirba, į tai, kad nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios jos nurodomus kitus sužalojimus ir nurodomas pasekmes, jog jie būtų susiję su eismo įvykiu, į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, yra dirbantis, išlaiko vaiką ir jo pajamos nėra didelės – iš viso atskaičius visus mokėjimus jam išmokama kiek daugiau nei 500 lt darbo užmokesčio per mėnesį (1t., 42 b.l.). Visą tai įvertinęs, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė bei siekdamas jos bei kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai L. Z. padarytą neturtinę žalą įvertina 7000 (septyniais tūkstančiais) litų (2027, 34 Eur), kuri priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi minėta draudimo bendrovė L. Z. yra sumokėjusi 6000 Lt (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, priteistina nukentėjusiajai L. Z. likusi nesumokėta 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinė žala.

Nukentėjusiajai L. Z. 2015-02-23 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-23 sprendimu Nr. SP-656 (7.0561) nukentėjusiosios prašymu jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kompensuojant 100 proc. išlaidų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2015-03-02 Nr.VI-368 (7.0561) pažymoje nurodyta, jog pagal advokatės J. B. prašymą baudžiamojoje byloje apskaičiuota, jog L. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 69,48 Eur, ir kuri priteistina valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai L. Z. minėtos išlaidos buvo kompensuotos, jį išlaidų nepatyrė, kaltinamojo D. J. pajamos nėra didelės, o duomenų apie jo kitą turtinę padėtį byloje nėra, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL (1129,80 Eur - vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų, 80 ct) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 (dvidešimties) MGL (753,20 Eur – septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 20 ct) baudą.

D. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiosios L. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 2027, 34 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų, 34 ct (7000 lt) sumai ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ likusią nesumokėtą 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 62 ct (1000 Lt) sumą neturtinės žalos nukentėjusiosios L. Z. naudai.

L. Z. suteiktos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gražintą savininkui D. J., dviratį - gražintą savininkei L. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nurodytų savininkų neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.