- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-284-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01652-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pareiškėjas
- V. M., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. M. ir A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. J. M., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjų bei pareiškėjų atstovės teismo posėdžio metu: 1975 m. liepos 28 d. mirė E. J. sutuoktinis bei pareiškėjo V. M. tėvas P. M.. Po P. M. mirties, įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Po palikėjo P. M. mirties pareiškėjų V. M. ir A. T. motina – mirusiojo sutuoktinė, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti – prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, mokėjo visus priklausančius mokesčius, tvarkė aplinką, sodino daržus, t. y. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu sutuoktinio turtu, su palikėjo turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Pareiškėjų motina E. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) Mirus E. J. M., jos palikimą priėmė abu jos sūnūs – pareiškėjai A. T. ir V. M..
Teismo posėdžio metu pareiškėjai V. M. ir A. T. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinio mirties ji kartu su vaikais liko gyventi gyvenamajame name ir jame gyveno iki pat mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. J. M. paveldimo turto priėmimą valdyti, ir tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad E. J. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonės Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų V. M., A. T., jų atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad P. M. ir E. J. M. – buvę sutuoktiniai (b. l. 6, 8, 9). P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). P. M. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 11).
P. M. mirė (duomenys neskelbtini) todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl E. J. M. įgijo teisę paveldėti po P. M. atsiradusį palikimą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Po P. M. mirties dėl jo vardu likusio turto paveldėjimo nei vienas iš įpėdinių į notarą nesikreipė, tačiau visus jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus pasiėmė pareiškėjų V. M. ir A. T. motina, mirusiojo sutuoktinė E. J. M., kuri taip pat kartu su tuomet nepilnamečiais vaikais V. M. ir A. T. liko gyventi šeimos namuose, prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, mokėjo visus priklausančius mokesčius, tvarkė aplinką, sodino daržus, t. y. su palikėjo turto elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. A. B., nurodžiusi, jog po P. M. mirties jo sutuoktinė E. J. M. kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, šiame name iki šiol gyvena pareiškėjai - V. M. ir A. T.. P. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). E. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po E. J. M. mirties, jos palikimą priėmė sūnūs V. M. ir A. T. (b. l. 5).
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. J. M. mirusio sutuoktinio P. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. M. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.