Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2013-11-08 · Byla Nr. ATP-486-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-08
Bylos Nr.
ATP-486-193/2013
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00646-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-486-193/2013
Proceso Nr. 4-15-3-00646-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėjas Dainius StrautininkasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino T. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 5 d. ir nubaudė jį 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams už tai, kad jis 2013-08-30 d., 17.45 val., Biržuose, J. Basanavičiaus g., vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto apie savo šeiminę padėtį, darbinę veiklą, poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir teigia, kad jis narkotines medžiagas vartojo prieš kelias dienas iki įvykio, todėl įvykio metu apsvaigęs nuo jų nebuvo, jautėsi gerai ir puikiai sugebėjo vairuoti. Nei jo išvaizda ir elgesys, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad įvykio metu jis būtų apsvaigęs. Atsižvelgęs į tai, T. M. mano, kad apylinkės teismas skubotai ir paviršutiniškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas – prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija teigia, jog byloje surinkti įrodymai (tarnybiniai pranešimai, teigiamas testas marichuanai ir kt.) paneigia T. M. teiginius, jog jis vartojo narkotines medžiagas prieš kelias dienas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo (byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05) konstatuojamosios dalies I skyriaus 16.5 punkte pažymėjo, kad oficialiai skelbiant teismo procesinį sprendimą (nepriklausomai nuo to, kokioje teisenoje jis priimtas) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas. Jeigu oficialiai paskelbiamas procesinis sprendimas, kuris negrindžiamas teisiniais argumentais arba grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, teisingumas lieka neįvykdytas. Iš esmės taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (byla Nr. 35/03-11/06).

ATPK 126 str. 5 d. numato atsakomybę asmenims, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 p. nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Pagal Metodikos 4 p., atliekant asmens medicininę apžiūrą, bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Pagal Metodikos 6 p., atliekant asmens medicininę apžiūrą, pildomas nustatytos formos medicininės apžiūros aktas, kurio skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“, pagal Metodikos 11 p., gydytojas užpildo tik po to, kai gaunamas atsakymas iš toksikologijos laboratorijos. Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ – nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas iš esmės tik pacitavo T. M. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, išdėstė byloje esančius įrodymus ir visiškai formaliai bei deklaratyviai konstatavo esant T. M. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių apylinkės teismo poziciją dėl Pažeidėjo kaltės įrodytumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, todėl jis neatitinka jam keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises bei laisves ir vien tik dėl to skundžiamas nutarimas negali būti paliktas galioti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. nuo pat tyrimo pradžios neigė transporto priemonę vairavęs apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (4, 5 b.l.). Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pirminę T. M. medicininę apžiūrą atliko VŠĮ „Biržų ligoninė“ gydytoja R. V., kuri išvadoje nurodė „teigiamas narkotikų testas marichuanai“. Tačiau ši gydytoja nepadarė išvados, kad T. M. būtų apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų ir dėl to jis negalėtų vairuoti transporto priemonių (7 b. l.). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iš T. M. paimto šlapimo tyrimą būtų atlikęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertas, kaip to reikalauja Metodikos 4 p., todėl šiuo konkrečiu atveju užpildžiusi medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ nesant atsakymo iš toksikologijos laboratorijos apie T. M. šlapimo tyrimo rezultatus, gydytoja R. V. pažeidė nustatytą apsvaigimo nustatymo tvarką. Būtina pažymėti, kad iš medicininės apžiūros akte aprašytos T. M. fiziologinės būsenos galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad T. M. nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (7 b.l.) atitinkamoje eilutėje įrašo „negali vairuoti“ nėra. Todėl remiantis vien tik byloje esančiu medicininės apžiūros aktu, kuris buvo surašytas pažeidžiant nustatytą tvarką, negalima daryti kategoriškos išvados dėl to, jog T. M. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi byloje esantys ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstyti duomenys patvirtina tik tai, kad T. M. iki jo sulaikymo vartojo narkotines medžiagas (to neneigė ir pats T. M.), tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog įvykio metu T. M. transporto priemonę vairavo apsvaigęs.

Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais. Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai pripažino T. M. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotą veiką. Šioje byloje visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, neįmanoma. Todėl įvertinus visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama T. M. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas

NUTARĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Gilys