Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-1631-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
2-1631-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17550-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. I. V., Vincentos I
Suinteresuotas asmuo
A. T., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Laura Daumantaitė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1631-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17550-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai V. I. V., jos atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, suinteresuotam asmeniui A. T., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vincentos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir A. T., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mirusio brolio A. M. palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad S. M. buvo susituokusi su jos broliu A. M.. Sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Vienintelis turtas, kurį nuosavybės teise turėjo S. M. buvo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais daiktais. Kadangi nesant vaikų bei testamento vienintelis įstatyminis paveldėtojas buvo S. M. sutuoktinis A. M., jis ir toliau gyveno bendrame jų bute, jį prižiūrėjo, remontavo, išlaikė bei pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus Kauno miesto 21 - jame notarų biure. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dėl A. M. silpnos sveikatos, piniginių lėšų trūkumų nebuvo išduotas. Tačiau A. M. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, ką patvirtina užklausimo notarų biurui kopija bei elektroniniu paštu gauto atsakymo išrašas. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju A. M. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl turi būti pripažįstama, kad palikimas buvo priimtas laiku. (duomenys neskelbtini) A. M.. A. M. nebuvo sudaręs testamento, o vienintele jo įstatymine įpėdine liko sesuo - pareiškėja. Daugiau brolių ar seserų, kurie galėtų pretenduoti į palikimą nėra. Pareiškėja po savo brolio A. M. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti, kadangi visą laiką tvarkė ir prižiūrėjo butą bei jame esančius daiktus, mokėjo elektros mokesčius, nuolat atvažiuodavo į butą bei prižiūrėdavo, kad jis būtų tvarkingas ir saugomas, šaltuoju metų laiku pasinaudodama autonominiu šildymu pašildydavo butą, kad jis nesudrėktų ir nebūtų sugadinti jame esantys daiktai. Šiai dienai pareiškėjai turint tikslą įsiregistruoti nuosavybės teises į po brolio mirties likusį turtą yra būtina nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio A. M. mirties turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, priėmė pareiškėja V. I. V. pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjos atstovė advokatė Laura Daumantaitė prašė teismo pareiškėjos pareiškimą pilnai patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjai būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašo civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 73).

A. M. ir S. T. susituokė (duomenys neskelbtini) (sant.l. b.l.6).S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (mirt.l. b.l.7). 2013-10-17 Neki9lnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotas S. M. vardu, šis butas įgytas 1992-05-22 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (b.l.8,9).Notaro informacijoje nurodyta, kad po S. M. mirties palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis A. M.. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo (b.l.10-12).A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (mirt.l. b.l.13). A. M. ir pareiškėja V. I. V. yra sesuo ir brolis, tai patvirtina jų duomenys gimimo dokumentuose, kur jų tėvais nurodyti J. M. ir E. M., bei santuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad M. V.- I., J. susituokė su Č. V., ir jos pavardė po santuokos V. (b.l.14-16).Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad po S. M. mirties A. M. mokėjo mokesčius už buto (duomenys neskelbtini), elektros energiją (b.l. 23-45). Pareiškėja pateikė byloje buto (duomenys neskelbtini) 2013-12-05 apmokėjimą Šilainių būstas už šio buto administravimą ir namo techninę priežiūrą 762, 05 lt. apmokėjimo dokumentą už šio buto elektros energiją 10,98 lt. (b.l. 78-79). Liudytojai A. M., G. M., J. M. paliudijo, kad pareiškėja V.I. V. iš karto po A. M. mirties rūpinosi jo turtu, prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi iki mirties ir jį palaidojo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant jos palikimo priėmimo klausimus turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK; sprendžiant A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimus – 2000 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai paduoda palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šio str. 5 d. nustatyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Jau ištirtoje notaro informacijoje nurodyta, kad po S. M. mirties palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis A. M., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusiosios turtą A. M. nebuvo išduotas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis priėmė palikimą į konkretų mirusiosios turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė savo mirusio brolio A. M. palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) - atliko 2013-12-05 apmokėjimą Šilainių būstas už šio buto administravimą ir namo techninę priežiūrą 762, 05 lt., apmokėjo už šio buto elektros energiją 10,98 lt.; liudytojai paliudijo, kad pareiškėja rūpinosi brolio A. M. palaidojimu, iš karo po jo mirties tvarkė jo daiktus, prižiūrėjo butą, kuriame jis gyveno (duomenys neskelbtini), užkalė langus, kad į butą nepatektų pašaliniai asmenys.Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėja V.I. V. priėmė palikimą po savo brolio A. M. mirties(CPK 176, 185 str.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. M. po S. M. mirties būtų paveldėjęs butą ar jo dalį (duomenys neskelbtini), todėl teismas nustatydamas palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą negali nustatyti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio brolio konkretų palikimą, t.y. minėtą butą ar jo dalį, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą. nekonkretizuojant paveldimo turto sudėties (CPK 178 str.).

Iš pareiškėjos Vincentos I. V. valstybei priteistina teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 13, -lt.(CPK 88 str. 1 d.3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja V. I. V. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Likusioje dalyje pareiškino netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos Vincentos I. V. valstybei 13,-(trylika) litų už procesinių dokumentų byloje įteikimą proceso dalyviams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.