Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Domuresta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 24S15586 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris pareiškėjui įteiktas 2024 m. vasario 5 d. ir galiojantis iki 2025 m. balandžio 2 d.,

2.2. Kreipdamasis dėl leidimo laikinai išdavimo pateikė duomenis, atitinkančius tikrovę, t. y. UAB „Domuresta“ (toliau – Bendrovė) dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau dėl asmeninių priežasčių dirbo ne nuolat, darbdavys suteikė neapmokamas atostogas, todėl tokiais laikotarpiais darbo užmokesčio negavo, arba gavo mažesnį darbo užmokestį. Nors įsiregistravo kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, tačiau veiklos faktiškai nevykdė. Be to, turi pakankamai asmeninių lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. balandžio 2 d., kuris pareiškėjui įteiktas – 2024 m. vasario 5 d.

3.2. Departamento darbuotojai, atlikę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas ankstesnio leidimo laikinai gyventi pagrindu Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. birželio 14 d. Pareiškėjui išdavus kitą leidimą laikinai gyventi, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d. darbo užmokestis – 870 Eur išmokėtas tik už 2024 m. balandžio mėn., o 2024 m. vasario – kovo mėn. darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokėtas, todėl Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo numatyto laiko, vykdė individualią veiklą, t. y. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Tadžikistano pilietis. Per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu – tinkuotoju, pareiškėjui mokant 870 Eur mėnesinį atlyginimą. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju ir Bendrove bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjas dirbs tinkuotoju ir bus mokamas 870 Eur mėnesinis atlyginimas.

7. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas).

8. Leidimas laikinai gyventi išduotas 2024 m. sausio 15 d., įteiktas – 2024 m. vasario 5 d. Sodros duomenimis išmokos pareiškėjui sudarė: už 2024 m. balandžio mėn. – 930 Eur, 2024 m. vasario – kovo mėn. pareiškėjui darbo užmokestis nemokėtas.

9. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>) ir 5 (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi <...>) punktais.

10. Sprendime vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjas turi nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, Sodros informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. dirbo UAB „Linterno“, o nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. dirba Bendrovėje. Departamento vertinimu, pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

11. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas dėl to, jog dirbo mažiau dienų dėl darbdavio suteiktų neapmokamų atostogų.

12. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.

14. Spręsdama, ar šiuo atveju ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, jog prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi nurodytą vieną iš panaikinimo pagrindų – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje, kad Bendrovė buvo išdavusi tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti būtent 870 Eur darbo užmokestį (darbo užmokestis mokėtas 2024 m. balandžio mėn.), todėl nenustačius kitų aplinkybių, negali būti pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, klaidino dėl mokėtino darbo užmokesčio ir (ar) neketino dirbti Bendrovėje.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.

17. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

18. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).

19. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 30 d. ir 2024 m. gegužės mėn. (duomenys Sodros duomenų sistemoje) nustatyto darbo užmokesčio nemokėjo. Duomenų, apie ginčus dėl mokėto darbo užmokesčio dydžio, nepateikta. Be kita ko, iš pareiškėjo teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų, matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 1 d. (iki Sprendimo priėmimo) pareiškėjas daugiausiai pats atliko įvairius pavedimus (patyrė išlaidas, atliko pavedimus tarp savo sąskaitų) ir įmokėjo į savo sąskaitą grynuosius pinigus. Nors iš pareiškėjo teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo atlikta keletas operacijų, susijusių su pinigų pervedimu iš kitų asmenų, tačiau tai nelaikytina pastoviomis pajamomis, kurias būtų galima prilyginti darbo užmokesčiui, kadangi, kaip pats pareiškėjas nurodo, nors užsiregistravo (2024 m. gegužės 10 d.) kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, tačiau veiklos nevykdė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, ir nustatęs, kad pareiškėjas tokių pajamų iš esmės negauna, pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21. Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

22. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus (pvz., dėl darbo sutarties nuostatų ir (ar) (ne)mokėto darbo užmokesčio) išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginys, kad Bendrovėje nedirbo, arba dirbo mažiau dienų dėl suteiktų neapmokamų atostogų, prieštarauja byloje surinktiems duomenims, kadangi Sodros informacinėje sistemoje tokių duomenų nėra, be to, Bendrovė nepateikė atsiliepimo, kuriuo patvirtintu pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl darbo užmokesčio (ne)mokėjimo ir neapmokamų atostogų suteikimo. Nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu buvo sistemingai nevykdoma Įstatyme nustatyta prievolė. Nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Departamentas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenys, kurie neatitinka tikrovės, tačiau Sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Departamento nurodytas Sprendimo priėmimo pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Departamentas pagristai priėmę Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133739 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) įtvirtintu pagrindu.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.