- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-530-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Šiaulių
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Šiaulių tardymo izoliatorius ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1605-(19.29). Nurodė, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatorius ir UAB „Versina“ (toliau – Rangovas) 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė projekto „Specialiosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ statybos darbų rangos sutartį Nr. 47/06-48 (toliau – Sutartis). Ieškovas 2018 m. gruodžio 12 d. gavo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (po reorganizacijos pervadinta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyrių) 2018-12-12 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1605-(19.29) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR. 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 71 punktu, nurodyta iki 2019 m. kovo 11 d. pateikti Medicinos korpuso patvirtinto darbo projekto Nr. P/6841-03-02/01-DSK ekspertizės aktą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą bei nurodė, kad Rangovas, vadovaujantis Sutarties 5.1.2 punktu, pagal Techninio projekto sprendinius turėjo parengti Darbo projektą, nurodė, kad pagal Įkainuotų veiklų grafiką Rangovas turėjo parengti Darbo projektą iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau jo nepateikė. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 punktu, ieškovas prašė pratęsti minėto privalomojo nurodymo terminą. Atsakovė 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. RE-87-(9.29), kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 27 d. Pažymėta, kad 2019 m. balandžio 29 d. Sutarties vykdymas sustabdytas 12 mėnesių. Ieškovas Privalomojo nurodymo įvykdymui kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2020 m. balandžio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu prašymas tenkintas ir terminas pratęstas iki 2020-04-29. Rangos sutartis 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. S-1717 nuo 2020 m. birželio 1 d. nutraukta. Pradėtos derybos dėl abiejų šalių galimai patirtos žalos atlyginimo. 2020 m. gegužės 22 d. ieškovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo prašymas atmestas. Ieškovo nuomone, susidurta su teisinio reglamentavimo neaiškumais, kadangi nėra teisės normos, kuri, nutraukus Sutartį, numatytų veiksmų eigą negalint įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimo ne dėl savo kaltės, taigi, prašyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o ne jį panaikinti. Ieškovas dėl tolesnių savo veiksmų siekiant gauti konsultaciją iš šios srities žinovų, 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 14-11665 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl Privalomojo nurodymo atšaukimo, jei Privalomojo nurodymo atšaukti nėra galimybių, prašyta suteikti rekomendaciją, kaip jį įgyvendinti, kai ieškovo su Rangovu nebesieja sutartiniai santykiai. Atsakymas į šį raštą nebuvo gautas. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėn. gavo nepatvirtintos informacijos apie Rangovo atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą, kuriuo Rangovas pripažintas padaręs Statybos įstatyme numatytus pažeidimus. Ieškovo žiniomis, statybos darbai pagal Sutartį pripažinti neteisėtais, konstatuota savavališka statyba. Kadangi pažeidimai padaryti vykdant ieškovo ir Rangovo statybos darbų rangos sutartį Nr. 47/06-48, ieškovas mano, kad tai yra pagrindas prašyti teismo Privalomąjį nurodymą ieškovo atžvilgiu panaikinti, kadangi jo įvykdymo galimybė susijusi būtent su neteisėtais Rangovo veiksmais. Ieškovas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Privalomąjį nurodymą, tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas ne teisės aktų nustatytais terminais, nenurodyta priežasčių, kodėl praleistas terminas ginčyti Privalomąjį nurodymą, taip pat neprašo praleisto termino atstatyti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Tai, kad Rangovas Sutartyje numatyto reikalavimo parengti statinio darbo projektą neįgyvendino, reiškia, kad ieškovas privalo pats sudaryti statinio darbo projekto projektavimo rangos sutartį ir organizuoti statinio darbo projekto ekspertizę Statybos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Ieškovas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą perkėlė Rangovui. Tačiau, sutartiniams įsipareigojimams pasibaigus, ši teisės aktuose numatyta pareiga tenka pačiam statytojui. Būtent statytojas yra atsakingas už teisės aktais bei Privalomuoju nurodymu uždėtos pareigos įvykdymą tinkamai ir nustatytais terminais, o aplinkybė, kad ieškovas savo rizika nutraukė sutartinius įpareigojimus, nėra ir negali būti pagrindu nevykdyti teisės aktais nustatytų reikalavimų. Taip pat negali būti pagrindu panaikinti Privalomąjį nurodymą. Pažymėta, kad Statybos įstatymo 18 straipsnyje išdėstytos statybos rangovo pareigos. Statybos rangovui prievolė parengti statinio (techninį ar darbo) projektą Statybos įstatyme nenumatyta. Prašydamas panaikinti skundžiamą Inspekcijos aktą, ieškovas privalo įrodyti bent vieną iš skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnyje. Ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų teisėtas pagrindas skundžiamų aktų panaikinimui. Privalomojo nurodymo tikslas yra pašalinti neteisėtumą. Jeigu būtų alternatyvus būdas pašalinti neteisėtumą, laikytų, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu nebegalima gauti darbo projekto ir ekspertizės akto, tai yra kitų būdų išspręsti šią situaciją, pvz. galbūt yra galimybė išardyti, keisti projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Buvo suorganizuotas šalių atstovų susitikimas, nuspręsta, kad paprasčiausias variantas būtų statinį išardyti. Ieškovas turėjo pareikalauti, kad Rangovas pašalintų tas dalis, kurios pastatytos be darbo projekto, turėjo sekti, kad Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Ieškovas negali atsisakyti atsakomybės, turi kontroliuoti. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi buvo praleistas apskundimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu atmesdamas ieškinį pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, t. y. ieškovas sutinka, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas teisėtai, tačiau mano, kad nutraukus Sutartį bei pasibaigus ieškovo ir Rangovo sutartiniams santykiams, ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, kadangi būtent Rangovas buvo įsipareigojęs atlikti darbo projekto ekspertizę ir prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą įstatyme nenumatytais pagrindais.
4. Nesutikdamas su tokia ieškovo pozicija, teismas akcentavo, kad atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad Za ašyje, tarp ašių 3a-6a, rūsio sienoms panaudotų FBS 24.4.6t markės gelžbetoninių blokų deklaruojama gniuždymo stiprio klasė C12/15 neatitiko statinio techninio projekto specifikacijos 3.5 punkte nurodytai betono stiprio klasei C16/20, t. y. buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkte nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
5. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad, nors Rangovas Sutartyje numatyto reikalavimo parengti statinio darbo projektą neįgyvendino, ieškovas privalėjo imtis veiksmų tokį projektą parengti ir organizuoti statinio darbo projekto ekspertizę Statybos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Ieškovas mano, kad pasibaigus sutartiniams santykiams su Rangovu dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytas Privalomasis nurodymas, tačiau teismas atkreipė dėmesį į Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pareigą statytojui (šiuo atveju ieškovui) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, kuri negali būti perkelta Rangovui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai Rangovas pagal Sutartį neparengė tinkamo darbo projekto ir todėl nebuvo gautas ekspertizės aktas, konstatuojantis, kad darbo projektas atitinka techninį projektą, pareiga ieškovui turėti tinkamą darbo projektą ir organizuoti statinio projekto ekspertizę nepasibaigė, o išliko, nes būtent statytojas (ieškovas) yra atsakingas už teisės aktais ir Privalomuoju nurodymu numatytos pareigos įvykdymą tinkamai ir nustatytais terminais. Ieškovas nurodo, kad statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, tačiau teismas vertino, kad neginčijo Privalomojo nurodymo laiku, nors tuo metu jau buvo žinoma, kad darbus rangovas atliko neturėdamas reikalingų teisės aktuose numatytų dokumentų, be to, jeigu Rangovas ir atliko darbus neturėdamas darbo projekto ir ekspertizės akto, t. y. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tai nepašalina statytojo (ieškovo) atsakomybės ir pareigos turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei organizuoti statinio projekto ekspertizę. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad jeigu bus alternatyvus būdas pašalinti neteisėtumą, pvz. galimybė išardyti, keisti projektą ir gauti naują statybas leidžiantį dokumentą, tuomet būtų laikoma, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Teismas sutiko su atsakovės atstove ir padarė išvadą, kad ieškovas turėjo laiko ir galimybių surasti alternatyvių būdų įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir neperkelti atsakomybės Rangovui, su kuriuo ieškovo sutartiniai santykiai nebesieja. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas surašytas teisėtai, yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nepateikė duomenų, kada jam buvo įteiktas skundžiamas nurodymas, tačiau ieškinyje nurodė, kad Privalomąjį nurodymą gavo 2018 m. gruodžio 12 d. Tai reiškia, kad 2019 m. sausio 11 d. buvo paskutinė diena, kada ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu nurodymu, galėjo kreiptis į teismą. Ieškinys, ištaisius nustatytus trūkumus, pateiktas per elektroninių paslaugų portalą, laikomas paduotu 2020 m. gruodžio 14 d. Taigi, teismui buvo akivaizdu, jog ieškovas kreipėsi į teismą daugiau nei vieną mėnesį praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kodėl praleido terminą, neprašė jo atnaujinti, tačiau iš ieškinio ir iš ieškovo atstovės paaiškinimų teismas sprendė, kad jis buvo praleistas, nes buvo tikimasi, jog Rangovas parengs darbo projektą, atliks ekspertizę ir pateiks ieškovui, todėl buvo prašoma atsakovės, o vėliau ir teismo, pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Ieškovas ieškinyje tiesiogiai nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva spręsti dėl termino ieškiniui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo pateikti atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, todėl taikė ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Dėl ieškinio senaties termino praleidimo, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad laiku, t. y. per vieną mėnesį nuo Privalomojo nurodymo gavimo dienos, nebuvo įmanoma numatyti ateityje susiklosčiusių aplinkybių, kurios iš esmės nuo ieškovo nepriklauso.
7.2. Apelianto nuomone, teismas neįvertino to, kad ieškovas nuo pat pradžių siekė įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus ar bent siekė sukurti galimybę jų įgyvendinimui, o būtent, ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, o vėliau ir dėl jo atšaukimo ar panaikinimo. Taip pat teismas neįvertino, jog formalus reikalavimas vykdyti Privalomąjį nurodymą prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 str. 4 d. įtvirtintam racionalumo principui reiškiančiam, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Apelianto teigimu, formalizuotas Privalomojo nurodymo vykdymas pareikalautų neproporcingai daug finansinių išteklių (Darbo projekto rengimas ir ekspertizė gali kainuoti daugiau nei 100 tūkst. eurų, savavališkos statybos padarinių pašalinimas preliminariais skaičiavimais – apie 30 tūkst. eurų). Apeliantas mano, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad Privalomojo nurodymo nevykdymas dabartinėje stadijoje, kai projektiniai sprendimai nebevykdomi ir pagal šiuos projektinius sprendinius nebebus vykdomi, nėra susijęs su realia grėsme, kad nevykdant Privalomojo nurodymo gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, o atvirkščiai – šio administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas ir ilgas (patirtas valstybės išlaidas išsireikalauti iš buvusio Rangovo regreso tvarka gali užtrukti ne vienerius metus bei reikalaus didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių).
7.3. Teismo sprendimas grindžiamas formaliu teisės aiškinimu ir teisinio reguliavimo trūkumų konstatavimu, paliekant neišspręstą realią problemą ir nepašalinant prieštaravimų. Taigi, teismas turėjo neapsiriboti formaliu konstatavimu, jog praleistas Privalomojo nurodymo apskundimo terminas ir tuo, kad jo atšaukimo institutas nėra numatytas teisės aktuose, o išsamiai nagrinėti konkrečią situaciją ir tik išsamaus nustatytų aplinkybių nagrinėjimo pagrindu spręsti, ar racionalus ir viešojo intereso prasme tikslingas Privalomojo nurodymo vykdymas atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys pateiktas per elektroninių paslaugų portalą 2020-12-14, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po privalomojo nurodymo įteikimo. Apeliantas ieškinyje neteikė prašymo atnaujinti terminą ieškiniui dėl privalomojo nurodymo nuginčijimo paduoti, tokio prašymo nepateikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, kurios būtų kliudžiusios apeliantui ieškinį pateikti teisės aktų nustatytais terminais. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliantas ne kartą kreipėsi į Regionų apygardos teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atidėjimo ir jokios nenumatytos ar itin svarbios aplinkybės tam nesukliudė. Todėl skundžiamas sprendimas tinkamai motyvuotas, pagrįstas bei teisėtas ir naikinti jį nėra jokio pagrindo.
8.2. Apeliantas privalo pats sudaryti statinio darbo projekto projektavimo rangos sutartį ir organizuoti statinio darbo projekto ekspertizę Statybos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Būtent statytojas yra atsakingas už teisės aktais bei privalomuoju nurodymu uždėtos pareigos įvykdymą tinkamai ir nustatytais terminais, o aplinkybė, kad apeliantas savo rizika jam tenkančius įpareigojimus sutartimi perkėlė rangovui, o po to nutraukė sutartį, nėra ir negali būti pagrindu nevykdyti teisės aktais nustatytų reikalavimų.
8.3. Teismui adresuotame ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų teisėtas pagrindas skundžiamų aktų panaikinimui. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad neabejoja ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. kad nėra pagrindų jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
12. Apelianto apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie praleistą terminą 2018-12-12 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1605-(19.29) apskundimui, neįvertino tos aplinkybės, kad reikalavimas įvykdyti privalomąjį nurodymą, apelianto nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintam racionalumo principui, reiškiančiam, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Privalomojo nurodymo vykdymas, apelianto teigimu, pareikalautų neproporcingai daug finansinių išteklių, todėl turėtų būti laikomas neracionaliu. Be to, apelianto manymu, privalomojo nurodymo nevykdymas dabartiniu momentu, kai tolesni statybos darbai nevykdomi, nėra susijęs su realia grėsme, o žalą sukelti gali būtent privalomojo nurodymo įvykdymas. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas neįvertino šių aplinkybių, nelaikė jų išskirtinėmis, tik formaliai apsiribojo konstatavimu, kad praleistas privalomojo nurodymo apskundimo terminas bei kad privalomojo nurodymo atšaukimo institutas nenumatytas teisės aktuose.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatorius ir UAB „Versina“ 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė projekto „Specialiosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių pastato 02 (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ statybos darbų rangos sutartį Nr. 47/06-48. Ieškovas 2018 m. gruodžio 12 d. gavo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (po reorganizacijos pervadinta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyrių) 2018-12-12 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1605-(19.29), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR. 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 71 punktu, nurodyta iki 2019 m. kovo 11 d. pateikti Medicinos korpuso patvirtinto darbo projekto Nr. P/6841-03-02/01-DSK ekspertizės aktą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą bei nurodė, kad Rangovas, vadovaujantis Sutarties 5.1.2 punktu, pagal Techninio projekto sprendinius turėjo parengti Darbo projektą, nurodė, kad pagal Įkainuotų veiklų grafiką Rangovas turėjo parengti Darbo projektą iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau jo nepateikė. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 punktu, ieškovas prašė pratęsti minėto privalomojo nurodymo terminą. Atsakovė 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. RE-87-(9.29), kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 27 d. Sutarties vykdymas 2019 m. balandžio 29 d. sustabdytas 12 mėnesių. Ieškovas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2020 m. balandžio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu prašymas tenkintas ir terminas pratęstas iki 2020-04-29. Sutartis 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. S-1717 nuo 2020 m. birželio 1 d. nutraukta. 2020 m. gegužės 22 d. ieškovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas atmestas.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis tiek į atsakovę, tiek į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymais pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, iš esmės pripažino Privalomojo nurodymo teisėtumą. Skundžiamame sprendime bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad byloje net nėra ginčo, kad Privalomasis nurodymas būtų neteisėtas ar nepagrįstas, t. y. ieškovas sutinka, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas teisėtai, tačiau mano, kad nutraukus Sutartį bei pasibaigus ieškovo ir Rangovo sutartiniams santykiams, ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, kadangi būtent Rangovas buvo įsipareigojęs atlikti darbo projekto ekspertizę ir prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą įstatyme nenumatytais pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ne kartą kreipėsi dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, pats ieškinyje ir apeliaciniame skunde pripažįsta Inspekcijos priimto sprendimo pagrįstumą, teisminio nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad neabejoja ginčijamo Privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. kad nėra pagrindų jo naikinimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2018-12-12 Privalomasis nurodymas Nr. PN-1605-(19.29) yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingą vertinimą.
15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) detaliai išdėstytos statytojo, t y. šiuo atveju apelianto, pareigos užtikrinant, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal parengtą projektą, kuriam nustatyta tvarka atlikta ekspertizė. Reglamento 7.5 papunktyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis projektavimo darbų rangos sutartimi, sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, bei kad projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui (techniniam projektui, darbo projektui). Reglamento 6.4 papunktyje nurodyta, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Reglamento 122.1 papunktyje įtvirtinta, kad statytojas privalo organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva ir parinkti projekto ekspertizės rangovą savo nuožiūra arba konkurso būdu bei sudaryti su pasirinktu ekspertizės rangovu sutartį. Reglamento 126 punkte nurodyta, kad bendrosios ir dalinių projekto ekspertizių užsakovas (neatsižvelgiant ar ji privaloma, ar inicijuota statytojo) yra statytojas. Taigi, ta aplinkybė, jog statybos darbų rangos sutartimi ieškovas, kaip statytojas, jam tenkančią pareigą perkėlė Rangovui, sutartiniams įsipareigojimas pasibaigus, negali pakeisti ar panaikinti šios įstatymu numatytos pareigos, tenkančios apeliantui.
16. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad formalizuotas Privalomojo nurodymo vykdymas pareikalautų neproporcingai daug finansinių išteklių, o įvertinus tai, jog statybvietė užkonservuota ir tolesnė projekto eiga nesusijusi su pradėto projektinio sprendimo įgyvendinimu, valstybės finansų panaudojimas tam, kad formaliai būtų įvykdytas Privalomasis nurodymas, laikytinas neracionaliu. Tačiau Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus statytojui yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai ir toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes, nors Rangovas pagal Sutartį ir neparengė tinkamo darbo projekto ir todėl, jį pateikus ekspertams, nebuvo gautas ekspertizės aktas, konstatuojantis, kad darbo projektas atitinka techninį projektą. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius privalo pats sudaryti statinio darbo projekto projektavimo rangos sutartį ir organizuoti statinio darbo projekto ekspertizę Statybos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Būtent statytojas yra atsakingas už teisės aktais bei Privalomuoju nurodymu uždėtos pareigos įvykdymą tinkamai ir nustatytais terminais, o aplinkybė, kad apeliantas savo rizika jam tenkančius įpareigojimus perkėlė Rangovui, o po to nutraukė sutartinius įpareigojimus, nėra ir negali būti pagrindu nevykdyti teisės aktais nustatytų reikalavimų.
17. Teisėjų kolegijai vertina ir tai, kad Privalomojo nurodymo atšaukimo institutas nenumatytas teisės aktuose, o Statybų įstatymais keliami reikalavimai galioja visiems statytojams, todėl susiklosčiusi neeilinė situacija, įgalina apeliantą ieškoti kitų alternatyvių būdų Privalomajame nurodyme nurodytiems pažeidimams pašalinti. Jeigu nebegalima gauti darbo projekto ir ekspertizės akto yra kiti alternatyvūs būdai, pvz. galimybė išardyti, keisti projektą ir gauti naują statybas leidžiantį dokumentą, tuomet būtų laikoma, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad buvo suorganizuotas šalių atstovų susitikimas, kuriame nuspręsta, kad paprasčiausias variantas būtų statinį išardyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas, neperkeldamas atsakomybės Rangovui, su kuriuo nutraukė sutartinius santykius, turėjo laiko ir galimybių surasti alternatyvių būdų Privalomajam nurodymui įvykdyti.
18. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
19. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.