- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- eAN2-43-366/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 16 mėnesių už tai, kad 2024 m. spalio 26 d. 15.50 val. Panevėžio mieste, Vilniaus – J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems eismo dalyviams, tyčia, sukdamas į kairę staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į gretimą eismo juostą, tuo sukėlė pavojų eismo dalyviams.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas V. L. pateikė Panevėžio apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartimi Pareiškėjo skundas netenkintas, konstatavus, kad 1) byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. sąmoningai pasirinko tokį – administraciniame kaltinime aprašyta – chuliganišką vairavimą; 2) Pareiškėjo nurodytos pateisinančios aplinkybės ir pateikti duomenys apie po įvykio keistą automobilio ABS daviklį, nepaneigia tyčinio, chuliganiško vairavimo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis; 3) pareiškėjo, jo atstovo nurodomas galimai įvykio metu atsiradęs ABS gedimas, pareiškėjui automobilio tuo metu net nestabdant, neturėjo jokio ryšio su automobilio slydimu ir jo valdymu nestabdant slydimo metu; 4) ne pareiškėjo nurodomas galimas ABS gedimas ir ne šlapia danga buvo priežastimi automobilio slydimo šonu sankryžoje darant kairio posūkio manevrą, o paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas tyčinis elgesys siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kas rodo jo chuliganiškas paskatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartimi Pareiškėjas pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę teiseną nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas apribojo Pareiškėjo galimybes įrodyti savo teiginius, netenkinus prašymo dėl liudytojų apklausos ir apklausiant tik tuos liudytojus, kuriuos pats norėjo. Pareiškėjo prašyti apklausti liudytojai yra specialistai, kurie specializuojasi į automobilių remontą ir gedimų nustatymą, kurie būtų paaiškinę kvalifikuotai kokias funkcijas atlieka ABS daviklis jo konkrečiame automobilyje, o šiuo atveju teismas rėmėsi Vikipedijos duomenimis, kurie nėra laikytini patikimu informacijos šaltiniu. Mano, kad vieninteliai surinkti patikimi duomenys kokią funkciją atlieka ABS daviklis jo automobilyje yra Pareiškėjo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma/raštas. Atmetus prašymą apklausti liudytojus, teismo argumentai apie ABS daviklį yra nepagrįsti.
4.2. Teismas apklausė liudytojus, t. y. policijos pareigūnus D. A. ir V. K., apie ABS daviklio funkcijas ir reikšmę, tačiau šie liudytojai specializuojasi policijos veikloje, o ne transporto priemonių gedimų defektavime. Teismas specializuojasi teismo darbe ir išmano teisę, kas apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tačiau ne mechaninius automobilių gedimus ar pan.
4.3. Teigiama, kad liudytojų D. A. ir V. K. parodymai yra prieštaraujantis dėl: 1) ar Pareiškėjas liko savo eismo juostoje ar ne; 2) ar Pareiškėjas akseleravo iš karto. Liudytojai negalėjo girdėti Pareiškėjo automobilio individualiai, nes greta buvo modifikuotas BMW automobilis, policijos pareigūnai buvo toli, esant eismui, kitų automobilių garsai turėjo užgožti Pareiškėjo automobilio bet kokius garsus. Liudytojai patvirtino, kad Pareiškėjo tiesiogiai nematė ir aplinkybes nustatė iš savo subjektyvių pamąstymų. Liudytojams Pareiškėjas sakė apie automobilio gedimą (vaizdo įrašas pavadinimu “0239-ANR_K-210218-2024.mp4“) „gailiuosi, tikrai nenorėjau. <...> dabar pas mane kaip tik ABS‘ai ten tie blokai neveikia“, todėl dėl šios aplinkybės jie meluoja. Prašo liudytojų parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, nes šie prieštarauja ne tik vaizdo įrašams, bet ir vienas kitam.
4.4. Nėra aiškus teismo argumentas, kad keisdamas važiavimo kryptį didino apsukas, tačiau tam, kad pajudėtų automobilis iš vietos, būtina didinti variklio apsukas, kitaip automobilis stovės vietoje degant žaliam šviesoforo signalui. Byloje nėra duomenų apie Pareiškėjo automobilio variklio garsą ar apsukas, išskyrus pareigūnų prieštaringus liudijimus, kurie tiesiogiai nematė automobilio, buvo per didelį atstumą nuo jo, tiesiogiai nestebėjo automobilio, jį jiems užstojo 4 priekyje dalyvavę eisme automobiliai. Atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įrašuose matyti, kad Pareiškėjo automobilis juda tokiu pačiu greičiu, kaip ir kiti automobiliai. Už greičio viršijimą nebuvo patrauktas atsakomybėn.
4.5. Teismas klaidingai konstatavo, kad asfaltas buvo sausas, nes teismo posėdžio metu apžiūrėtame vaizdo įraše buvo matoma, jog kelio danga buvo šlapia, o pėsčiųjų takai tik pradėję džiūti. Prašo teismo įvertinti vaizdo įrašą ir atkreipti dėmesį į viršuje matomus/užfiksuotus pėsčiųjų takus, kur aiškiai yra matoma, kad takai yra šlapi šonuose (kur ribojasi su asfaltu) ir tik jų vidurys yra apdžiūvęs, kas įrodo, kad tamsesnis asfaltas buvo šlapias.
4.6. Skundu nesutinkama su teismo išvada, kad įvykio metu buvo intensyvus eismas, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu sankryžos ribose buvo vos apie 9 mašinas ir netoli sankryžų tik apie 2 žmones. Žalos nesukėlė. Atkreipiamas dėmesys, kad įvažiuojant į sankryžą, sugedus automobilio EPS sistemai veikti būtinam ABS davikliui, prarado automobilio galinės ašies kontrolę ir neviršydamas leistino greičio, neatsidurdamas kitoje, nei važiavo, eismo juostoje, truputį slystelėjo. Todėl nesutinka, kad automobilio gedimas yra chuliganiškas elgesys ar motyvas, nes automobilio gedimo nesuplanavo, nesiekė ir pats baisiai išsigando, kai tai nutiko. Sąmoningai, tyčia nesiekė automobilio šoninio slydimo ir nesiekė pavojingai manevruoti, kelti pavojų eismo, savo ar kitų saugumui, mėgino automobilį suvaldyti, išliekant savo eismo juostoje, nedidinant greičio, neprarandant viso automobilio kontrolės. Džiaugiasi, kad pavyko suvaldyti automobilį ir išvengti žalos padarymo. Nedelsiant kreipėsi dėl automobilio remonto.
4.7. Sutinka, kad Pareiškėjo vairavimą matė kiti eismo dalyviai, tačiau objektyvūs duomenys (vaizdo įrašas) įrodo, kad vairuojant ir sugedus automobiliui, automobilis neišlindo į gretimą eismo juostą. Tokiu duomenų byloje nėra. Teismo nurodoma aplinkybė „staigus akseleravimas“, taip pat nėra įrodyta jokiais objektyviai patikrinamais duomenimis/įrodymais, o tik tiesiogiai nemačiusių liudytojų vertinimu/galvojimu. Sutinka, kad norėjo pajudėti iš vietos ir akseleravo, tačiau tiek kiek būtina automobiliui saugiu ir leistinu greičiu judėti ir padaryti kairį posūkį. Staigumo požymis akseleravime nebuvo nustatytas jokiais objektyviais įrodymais, o tik iš liudytojo, kuris buvo toli ir jam užstojo vaizdą ir garsą kitos transporto priemonės.
4.8. Dėl Pareiškėjo paaiškinimu sustabdymo metu nurodo, kad pareigūnams nurodė ir norėjo pasakyti, paaiškinti, kad gailisi, kad taip nutiko, sutinka, kad taip nutiko, kad sugedo jo automobilis, kad nenorėjo tokios nesąmonės padaryti, kad pirmą kartą taip nutiko, o pareigūnai provokavo įvairius samprotavimus ir pamąstymus. Pareiškėjas buvo išsigandęs staigaus automobilio gedimo, jam ką tik teko suvaldyti automobilį netikėtai praradusį galinės ašies kontrolę dėl ESP sistemos ABS daviklio detalės gedimo, buvo šoke ir neįprastoje situacijoje, todėl ne viską išsireiškė taip kaip norėjo, tačiau jo teiginiai, apart visokių pareigūnų išprovokuotų spėlionių ir pamąstymų, buvo, kad suprantu tokio įvykio pavojingumą, nenorėjo taip padaryti, sugedo ABS blokai, gailisi, kad taip įvyko, tačiau jam taip pirmą kartą nutiko.
4.9. Teismas pateiktų įrodymų apie ESP sistemos komponento, ABS daviklio, nevertino ir neišsiaiškino ką šitie techninę reikšmę turintys terminai apskritai reiškia inter alia neleido apklausti specialistų, kurie turi kompetenciją paaiškinti šių techninių automobilio dalių, sistemos reikmę ir funkcijas, o rėmėsi policininkų ir Vikipedijos paaiškinimais apie automobilių technines sistemas, komponentus ir jų funkcijas. Dar daugiau, nors liudytojai turi suinteresuotumą, kad išliktų jų protokolo galiojimas, tačiau nevertino šios aplinkybės ir vertino tik pareigūnų pateiktus paaiškinimus ir duomenis. Visi Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, duomenys, prašymai, argumentai teismo buvo automatiškai atmesti. Todėl teismas nevertino bylos duomenų visumos, o tik tuos duomenis, kuriuos pateikė policija. Todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Taip pat, teismo nutartis neatitinka aukštesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022).
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, nurodant, kad pridėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, taip pat vaizdo įrašai, įrodo G. S. pavojingus, agresyvius, chuliganiškus veiksmus, kai pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, intensyvaus eismo sankryžoje pajudėjęs iš stovėjimo vietos (užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui) bei sukdamas į kairę, akivaizdžiai be jokios priežasties padidino važiavimo greitį, atliko šoninį slydimą. Tuo sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, nes transporto priemonė šoninio slydimo metu yra sunkiai valdoma. G. S. išdėstyta aplinkybė, kad jis šoninį slydimą atliko netyčia, turėtų būti vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės ir nepagrįstai pateisinti savo chuliganiškus veiksmus. Akivaizdu, jog šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų, tai yra G. S. staiga didinto važiavimo greičio tuo metu, kai buvo atliekamas kairio posūkio manevras. Kaip matyti iš G. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jis pats su inkriminuotu kaltinimu sutiko, į atitinkamą grafą įrašydamas paaiškinimą „Gailiuosi, sutinku“. Taip pat iš prie bylos pridėto policijos pareigūno „Body Cam“ padaryto garso ir vaizdo įrašo matyti, kad bendraudamas su administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sustabdžiusiais pareigūnais, G. S. aiškino, jog gailisi dėl savo veiksmų, nurodė, kad taip pasielgė pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju ginčijamas įrodymų vertinimas, jų patikimumas, faktinių aplinkybių nustatymas, nesutinkama su teismo išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės ir tvirtinama, kad automobilio slydimas buvo ne dėl chuliganiško vairavimo, o dėl šlapios kelio dangos ir ABS daviklio gedimo.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo teisena dėl galimo G. S. chuliganiško vairavimo buvo pradėta dėl to, kad jis 2024 m. spalio 26 d. 15.50 val. Panevėžio mieste, Vilniaus – J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems eismo dalyviams, tyčia, sukdamas į kairę staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į gretimą eismo juostą, tuo sukėlė pavojų eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9 punktus.
11. KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
12. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. S. veiksmuose buvo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai – chuliganiškos paskatos, tokio vairavimo pavojingumas bei tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl G. S. kaltės.
13. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame fiksuojamas eismas sankryžoje, patvirtina, jog G. S. staigiai didindamas automobilio greitį, ima atlikti posūkio manevrą ir ties sankryžos viduriu, jo vairuojamo automobilio galinė dalis slystą į dešinę pusę, priekinė dalis išlenda į kitą eismo juostą, ko pasėkoje transporto priemonė sunkiai valdoma, nes ratai praranda sukibą su kelio danga. Netrukus matoma, kad G. S. vairuojamas automobilis tiesinamas. Sekantis vaizdo įrašas (IKI parduotuvės stovėjimo aikštelės) patvirtina, jog G. S. važiuoja toliau, tačiau netrukus yra sustabdomas policijos pareigūnų, kuriems įvertinus situaciją, nekilo jokių abejonių, kad G. S. veiksmai buvo būtent tyčiniai, ką patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas. Sutiktinai, su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindo netikėti liudytojų D. A. ir V. K. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
14. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog policijos pareigūnai savo samprotavimais ir pamąstymais provokavo Pareiškėją dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad sustabdytas policijos pareigūnų, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, jog „gailisi ir pirmą bei paskutinį kartą tokią nesąmonę daro“. Taip pat pokalbio metu nurodė, kad policijos pareigūnų nematė ir patikina, kad nebūtų taip daręs, jeigu būtų juos matęs. Policijos pareigūnui paklausus, ar prieš draugą norėjo pasirodyt, šis nurodo, kad jie kartu norėjo pasirodyti. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų akivaizdu, kad šie tikslinosi aplinkybes dėl administracinio nusižengimo padarymo ir paties Pareiškėjo požiūrį į jo padarytą pažeidimą. Pastebėtina, kad G. S. dalyvavo administracinio nusižengimo protokolo surašyme ir grafoje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ parašė, kad „Gailiuosi, sutinku (parašas)“.
15. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu nelijo, balų ar vandens sankaupų ant kelio dangos nebuvo, todėl laikyti, kad G. S. vairuotas automobilis nagrinėjamoje situacijoje galėjo netikėtai imti slysti dėl ratų sukibimo su kelio danga praradimo dėl jos šlapumo, nėra priežasčių. O tai, kad automobilio vairavimo metu atsirado ABS sistemos gedimas, nagrinėjamu atveju tiesioginės reikšmės neturi, kadangi ši sistema yra atsakinga už stabdžių veikimą. Byloje esantys įrodymai ir paties paaiškinimai policijos pareigūnams rodo, jog G. S. veikė tyčia, suprato savo veiksmų kelyje pavojingumą ir norėjo taip vairuoti. Šiuo atveju G. S. akivaizdžiai sąmoningai važiavo nesaugiu greičio darydamas posūkį, jame keitė vairavimo kryptį, didino variklio apsukas dėl ko galiniai automobilio ratai prarado sukibimą su kelio danga, kas lėmė, jog automobilio galinė dalis slydo šonu. Kas rodo, kad jis savo aktyviais veiksmais, spausdamas greičio pedalą, tyčia išprovokavo automobilio slydimą šonų. Taigi G. S. atlikti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, įtakoti šlapios kelio dangos ar ABS sistemos gedimo.
16. Priešingai nei nurodoma Pareiškėjo skunde, nusižengimo padarymo vietoje buvo pakankamai intensyvus eismas, todėl jo veiksmai kėlė realų pavojų eismo saugumui. Tai, kad nebuvo žalingų pasekmių, nebuvo pakenkta žmonių sveikatai bei gyvybei, niekas nepatyrė materialinės žalos, jo atsakomybės nešvelnina. Tai, kad tokių pasekmių buvo išvengta priklauso ne vien tik nuo kaltininko veiksmų.
17. Byloje esantys įrodymai sudarė pagrindą, tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui, pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl G. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. S. veikdamas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu sukėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.
18. Esant aptartoms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.