Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. spalio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 2016 m. rugsėjo 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2017 m. sausio 27 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 2017 m. liepos 24 d. pagal BK 245 straipsnį, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2020 m. balandžio 16 d., apie 03.00 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia ne mažiau dešimt smūgių rankų kumščiais sudavė J. B. į įvairias kūno vietas, t. y. tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis N. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 balandžio mėnesį dienos jau nebeprisimena, apie 10.00 val., ryto su savo pažįstamais M. ir A., kurių duomenų nežino ir kur gyvena nežino, atėjo pas dėdę J. B., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten pas jį yra anksčiau kurį laiką gyvenęs. Atsinešė alaus ir J. paklausė ar gali visi pas jį išgerti atsineštą alų. Matė, kad pas J. yra jo mamos buvęs sugyventinis K. S., kuris su J. jau vartojo alkoholį. Tada visi penkiese pradėjo pas J. virtuvėje vartoti alkoholį ir alkoholiui pasibaigus, J. įdavė apie 20 eurų, kad nueitų į parduotuvę parnešti alkoholio. Tada nupirkęs alkoholio parėjo atgal į butą. Pradėjus gerti parsineštą iš parduotuvės alkoholį, J. pradėjo jį su pažįstamais iš buto ginti lauk. Galėjo būti jau nakties metas, bet dėl buvusio girtumo laiko nepamena tik žino, kad buvo tamsu. Pasakė, kad kai išgers alkoholį tada visi ir išeis, dėl ko tarp jo su J. kilo žodinis konfliktas. Tada iš kažkur J. atsinešė geležinį strypą ir su juo užsimojęs gynė iš savo buto. Susinervinęs, kad gena iš buto lauk nebaigus gerti alkoholio, suėmęs J. abiem rankom už drabužių pradėjo jį purtyti. Ar jam sudavė smūgius, dėl buvusio girtumo, nepamena, bet jei taip ir buvo tai dėl to labai gailisi ir žada eiti pas savo dėdę J. taikytis bei jo atsiprašyti už tai ką padarė (b. l. 96-97).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 balandžio 15 d., pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas K. S., su juo virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po kažkiek laiko į butą su savo dviem draugais atėjo N. M.. N. su dviem draugais įleido K., kadangi pats labai blogai girdi ir į ausį reikia labai šaukti, kad ką nors išgirstų. Atėjus N. su draugais, neatsimena ar jie atsinešė alkoholio ar ne, tik pamena, kad N. iš jo pradėjo reikalauti pinigų alkoholiui dėl ko tarp jų kilo didelis konfliktas. Tada jis pasiėmęs turėtą geležinį strypą pradėjo N. su draugais ginti lauk iš buto, o N. pradėjo ant jo pulti, jie apsistumdė ir N. jam rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešiniąją akį ir prakirto antakį. Kiti kartu buvę asmenys nieko nedarė. Ar jie matė, kad N. sudavė smūgį į akį, nežino, nes taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Po suduoto smūgio K. liepė iškviesti policijos pareigūnus. N., išgirdęs, kad kviečiama policija, su draugais iš buto pasišalino. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, o žaizda jau užgijo. N. buvo atėjęs atsiprašyti už tai ką padarė ir jam atleido paskutinį kartą ir niekam pretenzijų nebeturi, byloje civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad N. daugiau nebeitų ir nebesilankytų bei paliktų ramybėje (b. l. 47-48).

Iš informacinio pranešimo ROIK 0120000199777, matyti, jog 2020 m. balandžio 16 d., 03.05 val. buvo gautas pranešėjo pranešimas, kad primuštas J. B., pranešėjo pažįstamas, primušė giminaičiai (b. l. 13-14).

Liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 balandžio viduryje, vakare, užsuko pas savo draugą J. B., kuris gyvena (duomeny sneskelbtini). Su juo pradėjo vartoti alkoholį. Pas J. atėjo K. buvusios sugyventinės V. M. sūnus N. M. su dar dviem visai nepažįstamais jaunuoliais, kad tai buvo dėl girtumo negalėjo nurodyti, tik žino, kad buvo naktis. Virtuvėje pradėjo vartoti jų atsineštus alkoholinius gėrimus. Neatsimena dėl ko tarp N. ir J. kilo konfliktas, nes tiek jis, tiek visi kiti dalyviai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atsimena tai, kad N. pradėjo pulti ant J., o J., norėdamas save apsiginti, pasiėmė bute turėtą metalinį strypą ir jį laikė rankose, tačiau juo, kaip vėliau pats sakė, N. nesudavė. Būdamas kambaryje girdėjo, kad N. su J. šūkauja ir tarp jų yra įsiplieskęs konfliktas, tačiau jie buvo virtuvėje ir nematė ar jie vienas kitam sudavė smūgius ar ne. Neužilgo atėjo J. ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes neina N. išginti iš buto. Paskambinus policijos pareigūnams, N. iš buto su draugais iškart išėjo. Kiti du asmenys atėję su N. prie J. nelindo ir su juo nekonfliktavo. Kadangi J. beveik negirdi ausimis, tai su juo yra labai sunku susikalbėti. Ant jo veido ir galvos jokių sumušimų ir įdrėskimų nematė (b. l. 59-60).

Iš 2020 m. balandžio 16 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo J. B. sutikimu apžiūrėtas jo kūnas, veido dešinėje pusėje ant viršutinio akies voko matosi kraujosruva, taip pat virš dešinės akies esančio antakio matoma apie 3 cm ilgio užkrešėjusi žaizdelė. Po nosimi, ant viršutinės ir apatinės burnos lūpų, ir dešinės pusės skruosto matosi raudonos spalvos, galimai užkrešėjusio kraujo dėmės. Kitų sužalojimų nepastebėta (b. l. 52-56).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Byloje surinktų, ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad N. M. 2020 m. balandžio 16 d., tyčia ne mažiau dešimt smūgių rankų kumščiais sudavė J. B. į įvairias kūno vietas, t. y. tokiais veiksmais akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Jo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtinti rašytiniais objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo parodymai nekelia abejonių. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, žalos nėra, todėl prokuroras pagrįstai galėjo N. M. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam N. M. sutikus, 2020 m. liepos 15 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog N. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (b. l. 100-102).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas net 5 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 68-73), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 77-84), nedirbantis (b. l. 85-86), 2000 m. kovo 30 d. lankėsi pas vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą (b. l. 89).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę N. M., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, N. M. skirtina vidutinio griežtumo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant trumpesnę nei vidurkis – devynis mėnesius (BK 55 straipsnis) bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė paskirta N. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 98-99).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti N. M., jog nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti N. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.