Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-233/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2A-233/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-233/2011Procesinio sprendimo kategorijos 35.1.; 35.4.; 36.1.; 42.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-685-460/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alfva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Sauridos didmena“ 2009 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Alfva“ 58 292,37 Lt skolos, 4 927,76 Lt delspinigių, metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. teismo įsakymu kreditoriaus UAB „Sauridos didmena“ prašymą tenkino.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 209 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė priimti skolininko UAB „Alfva“ prieštaravimus, pranešti kreditoriui UAB „Sauridos didmena“ dėl teisės pateikti ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Sauridos didmena“ 2009 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Alfva“, prašydamas priteisti iš atsakovo 58 036,22 Lt skolos, 5 687,55 Lt delspinigių, viso 63 723,77 Lt, metines palūkanas, vieno mėnesio VILIBOR normos, padidintos 7 procentiniais punktais, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 6 d. atsakovas UAB „Alfva“ pasirašė sutartį Nr. D-10 su ieškovu UAB „Sauridos didmena“ dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. Ieškovo teigimu, UAB „Sauridos didmena“ įvykdė savo įsipareigojimus – pagal šią sutartį atsakovui pardavė ir pateikė naftos produktų už 1 016 496,46 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagal sutarties 3.3. punktą atsakovas už nupirktą kurą turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus. Ieškovas pažymėjo, kad, vadovaujantis sutarties 4.1. punktu, atsakovui ne kartą žodžiu buvo primenama gera valia padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau šią savo prievolę įvykdyti atsakovas vengė. Ieškovas nurodė, kad UAB „Sauridos didmena“ 2009 m. kovo 6 d. registruotu paštu išsiuntė 2009 m. kovo 5 d. pretenziją su prašymu sumokėti skolą už kurą ir pagal sutartį priskaičiuotus delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už naftos produktus, viso 64 121,60 Lt sumą, iki 2009 m. kovo 13 d., taip pat 2009 m. kovo 6 d. atsakovui registruotu paštu išsiųsta 2009 m. kovo 5 d. sąskaita Nr. 0002/2009 dėl delspinigių, išskaičiuotų iš sumokėtų įmokų (sumų) ir pirmąja eile užskaitytų jiems padengti iki 2009 m. sausio 14 d., tačiau atsakovas pretenzijoje nustatytu terminu dalinai sumokėjo tik paskaičiuotus delspinigius – 3 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m. kovo 30 d. sumokėjo ieškovui 1 016 496,46 Lt, ieškovas UAB „Sauridos didmena“, vadovaujantis sutarties 3.4. ir 3.5. punktais, iš šių atsakovo sumokėtų piniginių lėšų išskaičiavo ir priskaičiuotų delspinigių apmokėjimui užskaitė viso 58 036,22 Lt sumą. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas ieškovui yra skolingas 58 036,22 Lt už naftos produktus ir 5 687,55 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Alfva“ restruktūrizavimo bylą.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sauridos didmena“ ieškinį atsakovui UAB „Alfva“ dėl skolos priteisimo ir perduoti civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui, iškėlusiam UAB „Alfva“ restruktūrizavimo bylą.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės pagal UAB „Sauridos didmena“ ieškinį UAB „Alfva“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimą, pridėti bylą prie UAB „Alfva“ restruktūrizavimo bylos ir įpareigoti RUAB „Alfva“ administratorių per 14 dienų nuo nutarties įteikimo pateikti teismui nuomonę dėl pareikšto reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi tenkino RUAB „Alfva“ generalinio direktoriaus ir administratoriaus prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir nutarė patvirtinti RUAB „Alfva“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, netvirtinti administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų, įskaitant UAB „Sauridos didmena“ kreditorinį reikalavimą, juos išskirti į atskiras bylas, kurias skirti nagrinėti teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui UAB „Sauridos didmena“ iš atsakovo UAB „Alfva“ 1 341,26 Lt delspinigių, 15,21 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. kovo 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iki ieškinio padavimo dienos atsakovas sumokėjo ieškovui 1 016 496,46 Lt. Teismas nurodė, kad sutarties 3.4. punkte numatyta, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, skaičiuojami delspinigiai – 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o 3.5. punkte nurodyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai; sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad, vadovaujantis sutartimi, pirmąja eile užskaitydavo delspinigius nuo 2006 m. sausio 11 d., tačiau į bylą pateikta tik 2009 m. kovo 5 d. sąskaita bendrai 49 292,37 Lt sumai.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu 12 straipsnio 1 dalimi, UAB „Sauridos didmena“ kiekvieną delspinigių atsiradimo ir įskaitymo atvejį privalėjo įtraukti į bendrovės apskaitą tokio ūkinio įvykio atsiradimo momentu – išrašyti sąskaitą, ją užfiksuoti, įtraukti į bendrovės apskaitą bei išsiųsti atsakovui. Teismas pažymėjo, kad tokių įrodymų byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą 1 016 496,46 Lt skolą.

Teismas nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius, ir netesybų suma gali būti artima 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad UAB „Sauridos didmena“ nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamo UAB „Alfva“ įsipareigojimų vykdymo patyrė ypatingai didelių nuostolių, tik nurodė, jog delspinigiai apskaičiuoti remiantis sutarties 3.4. punktu, kuris nurodo, kad pirkėjas moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Teismas konstatavo, kad nustatytas netesybų dydis aiškiai per didelis, todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir į sudėtingą RUAB „Alfva“ finansinę situaciją, teismas sprendė, kad netesybų dydis mažintinas iki 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Teismas nurodė, kad, taikant 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą, skaičiuotina delspinigių suma nuo 292 625,64 Lt laiku nesumokėtos skolos, atsižvelgiant į kiekvieno mokėjimo uždelstas dienas, skaičiuojant 0,02 procento dydžio delspinigius, todėl ieškovui priteistina 1 341,26 Lt delspinigių.

Teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis nustatytinas vadovaujantis specialiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, pagal kurio 3 straipsnio 4 dalį galioja palūkanų norma to metų pusmečio, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (šiuo atveju – pareiškimo teismui padavimo diena 2009 m. kovo 25 d.). Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog kovo mėnuo patenka į pirmąjį metų pusmetį, galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, šiuo atveju – 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusi palūkanų norma, kuri buvo 8,21. Teismas nurodė, kad pagal minėto paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (7+8,21=15,21). Teismo teigimu, tokiu būdu suskaičiuotas palūkanų dydis atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog 6 procentų dydžio metinės palūkanos tarp verslininkų skaičiuojamos tuo atveju, jei kiti įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad priteistina ieškovui iš atsakovo 15,21 procento dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Sauridos didmena“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, UAB „Sauridos didmena“ kiekvieną delspinigių atsiradimo ir įskaitymo atvejį privalėjo įtraukti į bendrovės apskaitą tokio ūkinio įvykio atsiradimo momentu – išrašyti sąskaitą, ją užfiksuoti, įtraukti į bendrovės apskaitą bei išsiųsti atsakovui RUAB „Alfva“, kad tokių įrodymų byloje nėra, todėl laikytina, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą 1 016 496,46 Lt skolą. Buhalterinės apskaitos laikymasis nėra šios bylos dalykas. UAB „Sauridos didmena“ ir UAB „Alfva“ pasirašytoje sutartyje dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo buvo tiksliai nurodyti atsiskaitymo už naftos produktus terminai, numatyti delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą, o taip pat reglamentuota aiški įmokų paskirstymo tvarka, taikytina atsakovui vėluojant atsiskaityti už naftos produktus. Sutartyje šalių numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra aiški ir nedviprasmiška, nepriklausanti nuo jokių kitų sąlygų. Sutartyse nėra numatyta kreditoriaus pareiga apie delspinigių užskaitymą atskirai informuoti atsakovą, taip pat nenumatyta kreditoriaus pareiga kiekvieną kartą užskaičius delspinigius, išrašyti delspinigiams sąskaitas bei jas pateikti atsakovui. Sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos atsakovas neginčijo bei su ja sutiko. Ieškovas teismui pateikė atsakovui siųstos pretenzijos kopiją, sąskaitą, išrašytą užskaitytiems delspinigiams, tačiau šių rašytinių įrodymų teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, taip pat nevertino tarp šalių pasirašytoje sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl jį sumažino iki 0,02 procentų už kiekvieną pavėluotą dieną. Tokie teismo veiksmai neatitinka teismų praktikos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikant sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, priteistina ieškovui iš atsakovo 1 341,26 Lt delspinigių. Minėtas senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, kadangi jis nėra suėjęs, be to, pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kitaip. Ieškovas delspinigius paskaičiavo nuo likusios 58 036,22 Lt atsakovo skolos už naftos produktus bei už 49 dienas kalendorines dienas, taikant šalių sutartimi nustatyto dydžio delspinigius, todėl taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl delspinigių priteisimo nebuvo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu išsprendė UAB „Sauridos didmena“ kreditorinio reikalavimo, ginčijamo RUAB „Alfva“ administratoriaus, UAB „Alfva“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumo klausimą ir sprendimas yra pagrindas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar atsisakymo patvirtinti.

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 6 d. UAB „Sauridos didmena“ ir UAB „Alfva“ pasirašė sutartį Nr. D-10 dėl naftos produktų (toliau tekste - kuras) pirkimo- pardavimo. Ieškovas UAB „Sauridos didmena“ įvykdė savo įsipareigojimus - pagal šią sutartį atsakovui pardavė ir pateikė kuro už 1 016 496,46 Lt.

Pagal sutarties 3.3. punktą atsakovas už nupirktą kurą turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Tačiau atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, nes neatsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas ieškovui.

Pagal sutarties 4.1. punktą ieškovas priminė atsakovui gera valia padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau šią savo prievolę atsakovas įvykdyti vengė. UAB „Sauridos didmena“, siekdama taikiai išspręsti iškilusias problemas dėl atsiskaitymo už parduotą kurą, atsakovui 2009 m. kovo 06 d. registruotu paštu išsiuntė UAB „Alfva“ 2009 m. kovo 5 d. pretenziją su prašymu sumokėti skolą už kurą ir pagal sutartį priskaičiuotus delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už kurą (viso sumokėti 64 121,60 Lt sumą) iki 2009 m. kovo 13 d. imtinai. Ieškovas taip pat 2009 m. kovo 06 d. atsakovui registruotu paštu išsiuntė 2009 m. kovo 5 d. sąskaitą Nr. 0002/2009 dėl delspinigių, išskaičiuotų iš sumokėtų įmokų (sumų) ir pirmąja eile užskaitytų jiems padengti iki 2009 m. sausio 14 d. imtinai (sutarties 3.5. p., CK 6.54 str.). Atsakovas pretenzijoje nustatytu terminu sumokėjo tik 3 000 Lt paskaičiuotų delspinigių sumą.

Ieškovas įspėjo atsakovą apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir jos atsakovui buvo žinomos pagal sutartį. Kadangi atsakovas nuo 2006 m. balandžio 09 d. nuolat vėlavo ir galimai vengė visiškai apmokėti už nupirktą kurą, ieškovas UAB „Sauridos didmena“ kaip komercinė įmonė negalėjo vystyti prekybos bei savo ruožtu savalaikiai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, patyrė tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, todėl remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi bei 2005 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. D-10 3.3. ir 3.4. punktais už pavėluotas dienas už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (2009 m. gegužės 19 d.) paskaičiavo 63 723,77 Lt delspinigių. Kadangi atsakovas nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m. kovo 30 d. sumokėjo pinigines lėšas bendroje sumoje 1 016 496,46 Lt, ieškovas, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 06 d. sutarties Nr. D-10 3.4. ir 3.5. punktais, iš šių atsakovo sumokėtų piniginių lėšų išskaičiavo ir visų pirma priskaičiuotų delspinigių apmokėjimui užskaitė viso 58 036,22 Lt sumą.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Tai reiškia, kad šalys sutartimi gali nustatyti įmokų paskirstymo tvarką.

Pagal bylos duomenis 2005 m. gruodžio 6 d. ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis Nr. D-10 dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. UAB „Sauridos didmena“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. pagal šią sutartį pardavė ir pateikė atsakovui kuro už 1 016496,46 Lt. Pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 3.3. punktą atsakovas už kurą privalėjo atsiskaityti ieškovui per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 3.4. punkte buvo nustatyta, jog pirkėjui (šiuo atveju - atsakovui) vėluojant atsiskaityti už kurą, skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos, o pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo (šiuo atveju - atsakovo) pervedama suma yra pirmąja eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams padengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios sumos užskaitomos kaip apmokėjimas už naftos produktus (sutarties 3.5. p.). Kadangi atsakovas UAB „Alfva“ nuo 2006 m. balandžio 9 d. nuolat vėlavo atsiskaityti už kurą, ieškovas UAB „Sauridos didmena“, vadovaujantis sutarties 3.3. ir 3.4. punktais, už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2009 m. gegužės 19 d.) priskaičiavo 63 723,77 Lt delspinigių. Atsakovui UAB „Alfva“ nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m. kovo 30 d. sumokėjus ieškovui UAB „Sauridos didmena“ pinigines lėšas bendroje sumoje 1 016 496,46 Lt, ieškovas, vadovaujantis tarp šalių pasirašytos sutarties 3.4. ir 3.5. punktais, iš šių gautų įmokų išskaičiavo bei visų pirma priskaičiuotų delspinigių apmokėjimui užskaitė 58 036,22 Lt sumą. Todėl 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas UAB „Alfva“ liko skolingas ieškovui UAB „Sauridos didmena“ 58 036,22 Lt už kurą bei 5 687,55 Lt delspinigių, o šalims nepavykus išspręsti ginčo taikiai (atsakovui 2009 m. kovo 6 d. registruotu paštu išsiųsta pretenzija dėl įsiskolinimo bei delspinigių padengimo gera valia, tačiau atsakovas sumokėjo tik 3 000 Lt delspinigių sumą, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasiėmimu. Sprendime taip pat nurodyta, jog to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Sauridos didmena“ kiekvieną delspinigių atsiradimo ir įskaitymo atvejį privalėjo įtraukti į bendrovės apskaitą tokio ūkinio įvykio atsiradimo momentu - išrašyti sąskaitą, ją užfiksuoti, įtraukti į bendrovės apskaitą bei išsiųsti atsakovui UAB „Alfva“. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad tokių įrodymų byloje nėra, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą 1 016 496,46 Lt skolą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių.

Buhalterinės apskaitos laikymąsis nėra šios bylos dalykas. UAB „Sauridos didmena“ ir UAB „Alfva“ pasirašytose sutartyje dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo buvo tiksliai nurodyti atsiskaitymo už naftos produktus terminai, numatyti delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą, o taip pat reglamentuota aiški įmokų paskirstymo tvarka, taikytina atsakovui vėluojant atsiskaityti už naftos produktus, t. y. pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo (šiuo atveju - atsakovo) pervedama suma yra pirmąja eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams padengti, o šiuos sumokėjus, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus (sutarties 3.4., 3.5. punktai). Pažymėtina, kad sutartyje šalių numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra aiški ir nedviprasmiška, nepriklausanti nuo jokių kitų sąlygų. Sutartyje šalys aptarė konkrečią įmokų paskirstymo tvarką ir nenumatė sau jokios galimybės vadovautis kita tvarka, nei numatytoji, arba teisės rinktis iš kokių nors alternatyvų. Taigi atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas šios įmokų paskirstymo tvarkos netaikys. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 1.189 str. 1 d.), todėl atsakovui nuolat vėluojant atsiskaityti už naftos produktus, kreditorius skaičiavo delspinigius bei vykdė jų užskaitymą pirmąja eile iš atsakovo sumokėtų sumų. Sutartyje nėra numatyta kreditoriaus pareiga apie delspinigių užskaitymą atskirai informuoti atsakovą, kaip ir nenumatyta kreditoriaus pareiga kiekvieną kartą užskaičius delspinigius, išrašyti delspinigiams sąskaitas bei jas pateikti atsakovui. Atsakovas, neatlikdamas mokėjimų už nupirktus naftos produktus sutartyse nustatytais terminais, privalėjo suvokti, jog ieškovas pasinaudos savo teise skaičiuoti delspinigius ir vykdys įmokų paskirstymą sutartyse nustatyta tvarka (ką kreditorius ir atliko), o pagal sutartį tam nebūtinas joks pranešimas atsakovui (skolininkui), nes jau pasirašydamas sutartį jis žinojo, kokios bus pavėluoto atsiskaitymo pagal sutartį pasekmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos atsakovas neginčijo bei su ja sutiko, tačiau atsakovas savaip bei neteisingai aiškina ir traktuoja įmokų paskirstymo tvarką ir skolą.

Ieškovo UAB „Sauridos didmena“ byloje pateikta skolos ir delspinigių skaičiuotė atsakovui UAB „Alfva“ patvirtina, jog atsakovas nuo 2006 m. balandžio 6 d. nuolat vėluodavo apmokėti ieškovo išrašytas sąskaitas, vykdė tik dalinius apmokėjimus. Tai pripažino bei teisme neginčijo atsakovas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje nustatytus dydžio delspinigius, kurie laikytini ir minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, UAB „Sauridos didmena“ pateikė į bylą atsakovui siųstos pretenzijos kopiją, sąskaitą, išrašytą užskaitytiems delspinigiams, tačiau šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų net nepasisakė, kaip ir nevertino tarp šalių pasirašytoje sutartyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos, dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką, netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius, ir netesybų suma gali būti artima 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismo teigimu, UAB „Sauridos didmena“ nepateikė įrodymų, kad dėl netinkamo UAB „Alfva“ įsipareigojimų vykdymo patyrė ypatingai didelių nuostolių, tik nurodė, jog delspinigiai apskaičiuoti remiantis sutarties 3.4. punktu, kuris nurodo, kad pirkėjas moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į sudėtingą UAB „Alfva“ finansinę padėtį jį sumažino iki 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka nūdienos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-319/2009 atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Salių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nutarė, jog taikant 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą, skaičiuotina delspinigių suma nuo 292 625,64 Lt laiku nesumokėtos sumos, atsižvelgiant į kiekvieno mokėjimo uždelstas dienas, skaičiuojant 0,02 procento dydžio delspinigius, ieškovui priteistina 1 341,26 Lt delspinigių.

Sprendžiant dėl senaties termino taikymo ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, kadangi jis nėra suėjęs. Delspinigiai nuo 2006 m. balandžio mėnesio atsakovo nuolat būdavo mokami, nes atsakovui kiekvieną kartą padarius įmoką, delspinigiai ar jų dalis buvo užskaitomi, t.y. tam tikra prievolės mokėti delspinigius dalis atsakovo buvo įvykdoma ir tai daliai senaties terminai nebesiskaičiuoja. Pradelsimas įvykdyti piniginę prievolę yra tęstinis pažeidimas, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Paskutinė atsakovo įmoka padaryta 2009 m. kovo 30 d. Kadangi ieškovas, kaip numatyta sutarties 3.5. punkte, pirmiausia atsakovo atliktus mokėjimus užskaitė kaip delspinigius, laikytina, kad tą dieną atsakovas sumokėjo dalį delspinigių. Kadangi sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, tęsiantis pažeidimui dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, tai ieškinio senatis iš naujo prasideda 2009 m. kovo 30 d., 2009 m. kovo 31 d. ir t.t. iki sueina šešių mėnesių terminas. Pagal bylos duomenis ieškovas delspinigius paskaičiavo nuo 58 036,22 Lt likusios atsakovo skolos už kurą bei už 49 dienas kalendorines dienas, taikant šalių sutartimi nustatyto dydžio delspinigius, todėl taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl delspinigių priteisimo nebuvo jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas.

Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas nustatęs, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanų normas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Pažymėtina, kad šalys neginčijo, jog pagal CK 6.37 straipsnį ir minėtą įstatymą priteistinų iš atsakovo ieškovui metinių procesinių palūkanų dydis yra 15,21 procento. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alfva” įsiteisėjo 2009 m. liepos 20 d. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 15,21 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 26 d. iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties iškelti UAB „Alfva“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo 2009 m. liepos 20 d. (CK 6.37 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų koelgija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygatrdos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi grąžintas ieškovui žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 83 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 1 666 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ 58 036,22 Lt (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius trisdešimt šešis litus dvidešimt du centus) skolos, 5 687,35 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus trisdešimt penkis centus) delspinigių, 15,21 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. liepos 20 d. ir 1 666 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai Kazys KailiūnasMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis