- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1402/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akstė“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo sporto klubo „Kylanti banga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1808-230/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akstė“ ieškinį atsakovui sporto klubui „Kylanti banga“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Akstė“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė atsakovui sporto klubui „Kylanti banga“ iškelti bankroto bylą.
Nurodė, kad atsakovas neįvykdė 1565 Lt piniginės prievolės. Skola nebuvo sumokėta ir po to, kai ieškovas įspėjo atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą sporto klubui „Kylanti banga“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“.
Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus, todėl klausimas dėl atsakovo mokumo nagrinėjamas pagal ieškovo pateiktus ir teismo surinktus duomenis. Teismo teigimu, ieškovo UAB „Akstė“ pateiktos 5 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, patvirtina atsakovo 1 565 Lt skolinį įsipareigojimą ieškovui. Nors atsakovas skolos nepripažįsta, tačiau jokių duomenų apie šių PVM sąskaitų faktūrų nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka teismui nepateikė. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB „Akstė“ yra tinkamas ieškovas reikšti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus duomenimis atsakovas VSDF biudžetui įsiskolinimo neturi, tačiau ir apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Kauno apskrities VMI duomenimis atsakovas neturi mokestinės nepriemokos, tačiau įmonė nėra pateikusi 2005 m., 2007 m. ir 2008 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų ir 2006-2007 metų paramos gavėjo ir panaudojimo metinių ataskaitų. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Šių aplinkybių pagrindu bei nustatęs, kad atsakovas veiklos nevykdo, turto neturi, dirbančiųjų asmenų nėra, piniginių prievolių kreditoriams nevykdo ir negali įvykdyti, teismas padarė išvadą, kad atsakovo įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas sporto klubas „Kylanti banga“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo sporto klubui „Kylanti banga“ atmesti.
1. Teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie PVM sąskaitų faktūrų nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka, nepagrįstas. Apie ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras atsakovas nežinojo iki pat 2010 m. Šias sąskaitas priėmęs L. L. pas atsakovą nedirbo ir jam nebuvo suteikta jokių teisių veikti atsakovo vardu, tad jis nebuvo įgaliotas pasirašyti PVM sąskaitas faktūras (CK 2.132 str. 2 d.). L. L. veikė atsakovo vardu, neturėdamas jokios teisės. Atsakovas nėra patvirtinęs šių PVM sąskaitų faktūrų, nėra įtraukęs jų į savo apskaitą, todėl jos atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
2. Ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, nes nepateikė jokių pirkimo-pardavimo sutarčių, įrodančių, kad atsakovas iš tikrųjų ketino pirkti prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose. Atsakovas nėra sudaręs su ieškovu pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu būtų atsiradę civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.154 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Akstė“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, todėl skundą turi būti atsisakyta priimti ir jis turi būti grąžintas (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Skunde nurodytos aplinkybės yra melagingos. Sąskaitas faktūras priėmė tinkamas asmuo, ką patvirtina pridedami įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Akstė“ teigia, kad atsakovas praleido terminą atskirajam skundui paduoti.
Apeliacinio bei atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas nustato, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 str. 2 d., 338 str.). Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (b.l. 70) atnaujino terminą atsakovui sporto klubui ,,Kylanti banga“ atskirajam skundui paduoti. Ši nutartis įsiteisėjo. Todėl skundą atsisakyti priimti ir grąžinti atsakovui nėra pagrindo
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.
Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui sporto klubui „Kylanti banga“ bankroto bylą, padaręs išvadą, kad atsakovas yra nemokus.
Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.
Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Atskirajame skunde atsakovas sporto klubas „Kylanti banga“ nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovui, kad L. L. veikė atsakovo vardu, neturėdamas tam jokios teisės.
Ieškovas UAB „Akstė“, ieškinyje nurodęs, kad atsakovas neatsiskaitė su juo per įstatymų nustatytus terminus, pateikė teismui atsakovo įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus – 2005 m. spalio 24 d., rugsėjo 2 d., rugsėjo 5 d., lapkričio 11 d. PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovo vardu pasirašė vairuotojas L. L. .
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo UAB „Akstė“ pateiktos 5 PVM sąskaitos faktūros patvirtina atsakovo 1 565 Lt skolinį įsipareigojimą ieškovui, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie PVM sąskaitų faktūrų nuginčijimą įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos (b.l. 46), laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. atsakovas sporto klubas „Kylanti banga“ apdraustųjų neturėjo, tad darytina išvada, kad minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovo vardu pasirašė ir prekes priėmė atsakovo įmonėje pagal darbo sutartį nedirbantis asmuo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo įsipareigojimo ieškovui, rėmėsi į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, tačiau nesiaiškino, kokiu pagrindu veikė L. L. , pasirašęs minėtas sąskaitas, ir ar jis iš tikrųjų veikė atsakovo sporto klubo „Kylanti banga“ vardu.
Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2005 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 77-78), kurios pagrindu tarp UAB „Akstė“ ir sporto klubo „Kylanti banga“ atsirado teisiniai santykiai. Pagal šios sutarties 25 punktą, šios sutarties neatsiejamas priedas, be kita ko, yra asmenų, turinčių teisę pasirašyti ant sąskaitų, sąrašas. Šiame ant ieškovo UAB „Akstė“ blanko sudarytame sąraše (b.l. 82) yra nurodyti asmenys, galintys atsiimti prekes, jų parašų pavyzdžiai ir atsakomybė už nepranešimą apie darbuotojų pasikeitimą. Tačiau šiame sąraše nėra nurodyta, kad šis sąrašas taikomas būtent sporto klubui „Kylanti banga“, jame nėra atsakovo spaudo, nėra nurodyta sąrašo sudarymo data, tad iš šio sąrašo negalima spręsti, kad L. L. buvo asmuo, kurį atsakovas įgaliojo atsiimti prekes.
Nenustačius aplinkybių, kokiu pagrindu veikė L. L. ir ar jis turėjo teisę veikti atsakovo vardu, negalima spręsti apie atsakovo įsipareigojimą ieškovui ir apie ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sporto klubui „Kylanti banga“.
Kaip jau minėta, vertinant, ar įmonė yra nemoki, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, iš atsakovo negavęs duomenų apie turimą turtą, vadovavosi VĮ Registrų centro išrašais (b.l. 36, 51) ir konstatavo, kad atsakovas turto neturi. Tuo tarpu byloje yra duomenys, kuriuose nurodyta atsakovo banko sąskaita, tačiau nenustatyta, kiek piniginių lėšų joje buvo. Taip pat nenustatyta, ar atsakovo vardu buvo registruotų transporto priemonių ir pan. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti atsakovui priklausančio turto ir jo vertės. Šie duomenys turi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl atsakovo mokumo.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sporto klubui „Kylanti banga“ iškėlė bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su atsakovo skolos egzistavimu, įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, nutaria :
Rezoliucinė dalis
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo sporto klubui „Kylanti banga“ klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.