- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- Iv-1045-422/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (I t., b.l.4), kurį papildęs (II t.,b.l.117) ir patikslinęs (II t., b.l.168-171) prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunduose nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, jog 2011-11-29 jo motina 72 metų D. K. ir 12 metų sūnus D. K. atvyko iš Panevėžio miesto keleiviniu autobusu į Marijampolės pataisos namus į trumpalaikį pasimatymą su juo. Bausmių vykdymo kodekso ( BVK) 94 str. 1d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, tačiau praėjus 2 valandoms, pasimatymas buvo nutrauktas. Nors pareiškėjas ir jo artimieji vienas kitų buvo labai pasiilgę, prašė leisti pratęsti pasimatymą iki 4 valandų, neriboti teisės aktais nustatyto trumpalaikio pasimatymo laiko, netrukdyti jiems tarpusavy bendrauti, atsižvelgti į tai, jog į pasimatymą pareiškėjo artimieji atvyko iš toli, kad visos pasimatymų kabinos buvo tuščios, tačiau prižiūrėtojas pasimatymą nutraukė, jo artimiesiems griežtai pakeltu tonu nurodydamas: „Eikite lauk“. Pareiškėjas nurodė, jog BVK 94 str. 1d. numato, jog trumpalaikiai pasimatymai leidžiami iki 4 valandų, o ne iki 2 valandų. G. Š. mokomojoje knygoje „Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, teisės ir pareigos“ 3.5 skyriuje rašoma, jog pasimatymų minimali trukmė priklauso nuo nuteistojo ir atvykusių į pasimatymą pageidavimo, tai nurodyta ir BVK komentare. Atsakovas šios teisės neužtikrino. Pažeidus BVK 94 str. 1dalies reikalavimą dėl 4 valandų trukmės pasimatymo nesuteikimo, buvo apribotos jo teisės ir laisvės matytis, bendrauti su artimaisiais, pažemintas orumas, pademonstruota valdžios prievarta prieš nuteistuosius, senelius ir vaikus, pažeisti BVK 3 str. 3d., 5 str. 2d., 7 str. 1d., 137 str. 2d., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 1p., 7p., 73.1p., 73.2p., 73.3p., minėtų taisyklių XX skyriaus 167.3p. įtvirtinti reikalavimai pataisos įstaigoms palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais ir išoriniu pasauliu. Marijampolės pataisos namų administracija pažeidė Europos kalinimo taisyklių (Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2006) 2 valstybių narėms 24.4 punkto, kuriame nurodoma, kad kalinių lankymai turi būti organizuojami taip, kad kaliniai galėtų maksimaliai natūraliai palaikyti ir stiprinti šeimos santykius nuostatas, taip pat pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį, nes 2011-11-29 žemino pareiškėją ir jo artimuosius, neįgyvendino jo teisių, įtvirtintų įstatymo leidėjo BVK 94 str. 1dalyje. Nurodė, jog dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų, pareiškėjo ir jo artimųjų menkinimo, nepagrįsto valdžios demonstravimo, patyrė stresą, sukrėtimą, emocinius, nervinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nepasitikėjimą laisvės atėmimo vietų tarnautojais, todėl už jam padarytą skriaudą turi būti kompensuota, priteisiant prašomą žalos atlyginimą. Prašė atsižvelgti į tai, jog su artimaisiais nebuvo matęsis ilgą laiką, kitas pasimatymas buvo skirtas tik po 3 mėnesių. Pabrėžė, jog prašo neturtinę žalą priteisti dėl to, kad Marijampolės pataisos namų administracija neįgyvendino iki 2011-11-29 (iki trumpalaikio pasimatymo dienos) BVK 94 str. 1 dalies nuostatų, nes 2011-11-29 pasimatymo trukmė buvo nustatyta, neišsiaiškinus nei jo, nei atvykusiųjų į pasimatymą nuomonės, nesuteikus informacijos apie pasimatymo trukmę iš anksto, neatlikus išankstinės registracijos, nesupažindinus su įrašu dėl pasimatymo trukmės, neišaiškinus teisės dėl jo pratęsimo. Marijampolės pataisos namų administracija elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nesiėmė jokių priemonių, kad suteiktų reikiamas sąlygas dėl 4 valandų pasimatymo trukmės, kaip yra įtvirtinęs įstatymo leidėjas. Nurodė, jog konkrečiu atveju nesurinkta įrodymų byloje, jog atsakovas dėl kokių nors priežasčių negalėjęs prailginti pasimatymo trukmės. Pareikėjo teigimu, nesant daugiau lankytojų iki 13 val., atsakovas privalėjo leisti toliau matytis ir bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjo nuomone, minimalios trukmės pasimatymas gali būti suteikiamas tik, jei to pageidauja nuteistasis ir jo artimieji, kitais atvejais įkalinimo įstaigos administracija privalo užtikrinti maksimalios trukmės pasimatymą. Atkreipė teismo dėmesį, kad LR Konstitucijos 38 str. 1dalis numato, jog šeima yra visuomenės pagrindas.
Pareiškėjo nuomone, Marijampolės pataisos namų direktorius T. K., tinkamai neužtikrinęs jo teisės ir procedūros į BVK 94 str. 1d. nustatytos trukmės pasimatymą, pažeidė Valstybės tarnybos veiklos etikos taisyklių, kurios apibrėžia valstybės tarnautojų veiklos elgesio principus, 2p., 2.1p., 2.2p., 2.4p., 2.5p., 3.2p., 5.1p., 6.2p., 6.4p., 9p., 9.6p. reikalavimus, nes pareiškėjui ir jo artimiesiems rodė nepagarbą, skyrė trumpesnės trukmės pasimatymą, iš anksto neinformavęs jo ir artimųjų, neatsiklausęs jų nuomonės, elgėsi šališkai, aplaidžiai, nepavyzdingai. Nurodė, jog 2011-10-29 atsakovo administracijai nesuteikus įstatymo nustatytos trukmės pasimatymo, jis negalėjo užmigti, jautė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, buvo sutrikdyta jo psichinė būsena, tačiau vietoj vaistų nuo nemigos Marijampolės pataisos namų darbuotoja slaugytoja M. B. jam skyrė valeradix, kurio jo organizmas netoleruoja. Dėl sutrikdytos psichinės būsenos jis išreiškė nepasitenkinimą slaugytojos B. atžvilgiu, dėl to jis buvo nepagrįstai uždarytas 15 parų į baudos izoliatorių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ( I t., b.l. 8) ir jo atstovas 2012-05-09 teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Nuteistajam G. K. 2011m. lapkričio 29 d. trumpalaikis pasimatymas su artimaisiais buvo skirtas ir jo trukmės laikas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (LR BVK) 94 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkto nuostatomis. Teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Dėl pasimatymo suteikimo kreipėsi pilietė D. K., kuri raštu jokio prašymo skirti ilgesnį nei dviejų valandų trumpalaikį pasimatymą neparašė, todėl pataisos namų direktorius leido pasimatyti dvi valandas. Pažymėjo, jog 2011-11-29 2 valandų trukmės pasimatymai buvo skirti visiems 5 nuteistiesiems, vadovaujantis BVK 6 str. įtvirtintu nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtini civilinės atsakomybės taikymui, todėl jo skundas nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo asmens Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą ( II t., b.l. 31-33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog BVK neįpareigoja pataisos namų direktoriaus skirti 4 valandų trukmės trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 str. 1 d. nustato maksimalų iki keturių valandų trumpalaikį pasimatymą, kuris gali būti ir trumpesnis. Kiekvienu atveju Taisyklių 102 punkte numatyti pareigūnai, nuteistajam skirdami trumpalaikį pasimatymą, sprendžia individualiai, kokios trukmės pasimatymą skirti nuteistajam. Marijampolės PN administracija pareiškėjui skirdama 2 valandų trukmės trumpalaikį pasimatymą, teisės aktų nepažeidė. Pareigūnas, nutraukęs trumpalaikį pasimatymą ir nurodęs pareiškėjui išeiti iš pasimatymų kambario, elgėsi teisėtai. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl turi būti atmestas.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmais tinkamai neįgyvendinant BVK 94 str. 1dalyje numatytos teisės į trumpalaikį pasimatymą. Nurodė, jog neturtinė žala atsirado dėl to, kad atsakovas jam nesuteikė teisės aktais įtvirtinto 4 valandų trukmės pasimatymo, buvo pažeista pasimatymo tvarka ir procedūra, jis ir jo artimieji nesupažindinti su pasimatymo prašymų pateikimo tvarka, neatsiklausta jų nuomonės dėl pasimatymo trukmės, pareigūnų elgesys buvo šiurkštus, užgaulus, su pareiškėju ir jo artimaisiais bendraujama pakeltu tonu, demonstruojant valdžios galią, juos menkinant. Dėl BVK 94 str. 1d. reikalavimų neįgyvendinimo patyrė stresą, emocinius, nervinius išgyvenimus, fizinius skausmus, atsirado nemiga, sutriko psichinė sveikata, tačiau atsakovas vietoj tinkamo gydymo, jį uždarė 15 parų į baudos izoliatorių.
Dėl trumpalaikio pasimatymo trukmės ir tvarkos, pataisos namų direktoriaus veiksmų
Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 94 straipsnio nuostatos. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai iki keturių valandų pasimatymai. Pasimatymų skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) XVI skyriaus nuostatos. Taisyklių 102 punktas nustato, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.
Konkrečiu atveju administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011m. lapkričio 29 d. dėl pasimatymo suteikimo su pareiškėju į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi pareiškėjo motina D. K. (prašymo Nr. 59/05-4327) (I t., b.l.12). Pataisos namų direktoriaus įrašas prašyme patvirtina, jog D. K. buvo leista 2011-11-29 direktoriaus sprendimu pasimatyti su pareiškėjui 2 valandas. Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl pasimatymo trukmės neatitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl pasimatymo tvarkos, procedūrų pažeidimo, pareigūnų netinkamo, nemandagaus elgesio. Teismas pažymi, jog BVK 94 str. 1 d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmės ribą, t.y. jis gali būti skiriamas maksimaliai iki 4 valandų trukmės. Minimali pasimatymo trukmė įstatyme neįtvirtinta, todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog įstatymas neįpareigoja pataisos namų direktorių privalomai skirti 4 valandų trukmės trumpalaikį pasimatymą. Teismo vertinimu, šia teisės norma paliekama teisė dėl pasimatymo trukmės nuspręsti leidimą suteikti pasimatymą skyrusiam asmeniui, t.y.pataisos namų direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui. Teisės aktai, reglamentuojantys nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais tvarką, nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis pataisos namų direktorius ar jį vaduojantis asmuo, privalėtų nustatyti pasimatymo trukmę, todėl pagal teisinį reglamentavimą spręstina, jog dėl pasimatymo trukmės nustatymo, dėl pasimatymų tvarkos organizavimo yra palikta spręsti pataisos namų direktoriaus diskrecijai.
Teismo vertinimu, kiekvienu atveju pasimatymus turintys teisę pareigūnai dėl pasimatymo trukmės turėtų spręsti individualiai, šią aplinkybę pripažįsta tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo. Konkrečiu atveju pagal bylos duomenis matyti, jog nustatant pareiškėjui pasimatymo trukmę, buvo atsižvelgta į bendrus kriterijus, vadovaujantis BVK 6 str. įtvirtintu nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principu. Trumpalaikių pasimatymų apskaitos žurnalo Nr. 250/2012m, duomenys patvirtina, jog visiems 2011-11-29 atvykusiems į pasimatymus asmenims (5atvejai) buvo skirti 2 valandų trukmės pasimatymai (I t. 172-173). Nors ir nebuvo individualizuotas pasimatymo trukmės laikas pareiškėjui, ši aplinkybė pati savaime neįrodo pasimatymo skyrimo tvarkos neteisėtumo, nes būtinumas ją individualizuoti nėra įtvirtintas teisės aktais.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog Taisyklių 102p. yra neteisėtas, prašė ištirti šio norminio akto teisėtumą, jeigu teismas nuspręstų, kad tai būtina. Teismui abejonių dėl Taisyklių 102p. teisėtumo nekyla. Pažymėtina, jog teismas 2012-11-22 raštu Nr.I-561-422/2012 (I t., b.l. 200) pareiškėjui buvo išaiškinęs teisę pateikti prašymą dėl norminio akto ištyrimo teisės aktų nustatyta tvarka, jį motyvuojant, aplinkybes dėl norminio akto ištyrimo susiejant su konkrečia byla (ABTĮ 111 str.). Tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Nesant motyvuoto teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsto prašymo, teismas neturi pagrindo spręsti norminio akto ištyrimo klausimo.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2011-11-29 pareiškėjui buvo skirtas vidutinės trukmės trumpalaikis pasimatymas BVK 94 str. 1dalyje nurodytos pasimatymo trukmės reikalavimų ribose, nepažeidžiant minėto teisės akto nuostatų. Pasimatymas skirtas kompetentingo subjekto, t.y. pataisos namų direktoriaus Taisyklėse įtvirtintos formos sprendimu, laikantis Taisyklių 102p. nustatytos tvarkos ir procedūros, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasimatymo trukmės neatitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl procedūrinių pažeidimų, dėl pataisos namų direktoriaus elgesio neatitikimo Valstybės tarnybos veiklos etikos reikalavimams yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl pareigūnų veiksmų pasimatymo metu, po pasimatymo
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja ne tik su pasimatymo trukme, pataisos namų direktoriaus veiksmų neteisėtumu, bet ir su pareigūnų neteisėtais veiksmais pasimatymo metu ir po pasimatymo.
Marijampolės pataisos namų priežiūros 2011-11-29 paros žiniaraščio (It.,b.l.74) duomenimis pasimatymų suteikimo grupėje dirbo apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai R. J. ir D. L.. Įvedant į pasimatymą pareiškėją, D. K. buvo pasakyta, kad trumpalaikis pasimatymas leistas dviem valandoms. Tai nurodyta D. L. tarnybiniame pranešime (I t., b.l. 75). Šią aplinkybę D. L. patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ( I t., b.l. 183). Pasibaigus 2 valandų pasimatymo laikui, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. K. nurodė, jog pasimatymo laikas baigtas ir pasimatymą nutraukė. Byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad trumpalaikio pasimatymo metu pareiškėjui kokiu nors būdu buvo trukdoma bendrauti su artimaisiais. Taip pat nėra duomenų, kad minėti atsakovo pareigūnai tiek pasimatymo metu, tiek po jo būtų pažeidę teisės aktais nustatytą pasimatymo tvarką ir pareiškėjo teises, kad jų nurodymai būtų buvę išsakyti užgauliu nemandagiu tonu, kad savo elgesiu būtų pareiškėją ir jo artimuosius pažeminę. Minėti pareigūnai, apklausti liudytojais paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jų netinkamo, užgaulaus elgesio pareiškėjo ir jo artimųjų atžvilgiu. Liudytojų R. J., D. L., D. K. paaiškinimai nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, todėl teismui jais abejoti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog ir pareiškėjo iniciatyva apklausta pagal teismo pavedimą liudytoja D. K. teisme patvirtino, jog pasimatymo metu pareigūnai elgėsi normaliai.
Pareiškėjo ir jo artimųjų pasipiktinimas pareigūnais atsirado tik po to, kai buvo nurodyta, jog pasimatymas nutraukiamas. Byloje nėra paneigta kitais įrodymais pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pareigūnams nurodžius, jog pasimatymas baigtas, pareiškėjas ir jo artimieji žodžiu išsakė pageidavimą dėl pasimatymo trukmės prailginimo. Liudytojų D. K. ir D. L. parodymai (I t., b.l. 53, 184) patvirtina, jog pareiškėjui ir jo artimiesiems buvo išaiškinta teisė kreiptis į atsakingą asmenį dėl pasimatymo trukmės pratęsimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šia teise būtų pasinaudota.
Esant pataisos namų direktoriaus sprendimui dėl 2-jų valandų trukmės pasimatymo suteikimo, nuteistojo priežiūrą vykdę pareigūnai, pasibaigus pasimatymo laikui, privalėjo jį nutraukti ir pagal kompetenciją neturėjo teisės spręsti pasimatymo termino pratęsimo. Minėtų pareigūnų pareigybės aprašyme yra nurodyta, jog suteikti nuteistiesiems pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis galima tik esant pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, o poilsio ir švenčių dienomis pataisos įstaigos vadovybės budinčiojo atstovo arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo raštiškam leidimui (I t., b.l.140,152,163).
Įvertinus surinktus duomenis, pareigūnų, dalyvavusių prižiūrint tvarką pasimatyme ir po jo, neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl tinkamo gydymo nesuteikimo
Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo administracijai neįgyvendinus pareiškėjo teisių į pasimatymą, atsirado nemiga, sutriko psichinė sveikata, tačiau atsakovas neskyrė tinkamo gydymo, o vietoj to, paskyrė drausminę nuobaudą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės pataisos namų slaugytoja M. B. 2011-11-30 paaiškinime pataisos namų administracijai nurodė, jog 2011-11-30 apie 22.00 val. buvo iškviesta į karantino patalpas dėl nuteistojo L. S. nusiskundimų. Atidarius duris G. K. skundėsi nemiga, jam buvo nurodyta kitą dieną registruotis pas gydytoją, pasiūlius vaistų „Valeradix“, pareiškėjas jų neėmė, elgėsi įžūliai, šaukė, jai grasino ( I t., b.l. 41). Liudytoja šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu, papildomai nurodydama, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, jog ji negali išduoti pareiškėjo reikalaujamų psichotropinių vaistų, nes juos skiria tik Sveikatos priežiūros viršininkas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo neadekvačią psichinę būseną M. B. atžvilgiu sukėlė tinkamai neįgyvendinta teisė į 2011-11-29 pasimatymą, be to, atsakovas nesuteikė jam tinkamo gydymo.
Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje nesurinkta. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-562-423/2012 nustatęs, kad pareiškėjas 2011-11-30 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, jo skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimo Nr. 2204, kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda- uždarymas 15-ai parų į baudos izoliatorių, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-09 nutartimi 2012-09-24 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pagrįstai ir teisėtai buvo uždarytas 15-ai parų į baudos izoliatorių. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog pareiškėjas buvo nubaustas teisėtai. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-562-423/2012, aplinkybių dėl to, kad jo tam tikra psichinė būsena (pyktis, įtūžis, grasinimai slaugytojai) atsirado dėl su 2011-11-29 pasimatymu susijusių aplinkybių, nenurodė. Toje byloje jis apskritai neigė buvus tokius veiksmus, nurodydamas, jog karantino patalpose jis slaugytojos atžvilgiu jokio nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu. Taigi pareiškėjo pozicijos pakeitimas teismui kelia abejonių dėl jo paaiškinimų objektyvumo, todėl jais remtis kaip patikimais įrodymais, teismui nėra pagrindo ( ABTĮ 57 str.).
Liudytojos M. B. paaiškinimas, tarnybinis pranešimas patvirtina, jog slaugytoja buvo iškviesta ne pareiškėjo, o kito nuteistojo iniciatyva. Slaugytojos M. B. veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjui atsisakius siūlomo vaisto, slaugytoja pagrįstai pasiūlė kreiptis į gydytoją dėl vaistų nuo nemigos išrašymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo nemiga atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Remiantis pareiškėjo Sveikatos istorijos duomenimis (Asmens sveikatos istorijos Nr. 119 kopijos) pareiškėjas 2011m. spalio mėnesį nuo pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų yra atsisakęs, tai patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko G. K. įrašas, pareiškėjo įrašas. Kitų gydytojų įrašai taip pat įrodo, jog nuo medicininės apžiūros pareiškėjas atsisakęs. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2011-06-09 bei 2011-12-22 Epikrizėse fiksuota pareiškėjo priklausomybė nuo narkotikų (II t., b.l. 13-14), todėl įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog jo sveikatos būklės pablogėjimas atsirado ne dėl atsakovo, o dėl jo paties pareiškėjo veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu, siekdamas įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, prašė remtis 20012-12-01 Marijampolės pataisos namų asmens bylos pažyma Nr. 10242 (II t., b.l. 8, 10-11). Minėtoje pažymoje, jį etapuojant iš Marijampolės PN į Šiaulių tardymo izoliatorių per Lukiškių kalėjimą, pareiškėjo ranka įrašyti nusiskundimai, tame tarpe ir dėl psichinės sveikatos žalojimo, tačiau jų atsiradimas siejamas su netinkamomis etapavimo sąlygomis, nurodoma, jog jis kenčia dėl nevedimo pasivaikščioti, jog skauda inkstus. Taigi, teismo vertinimu, ir šie duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumo, siejant jas su teisės į pasimatymą netinkamu realizavimu. Priežastinis ryšys tarp pareiškėjo sveikatos būklės nusiskundimų ir atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo byloje nėra įrodytas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas nurodė, jog patyrė stresą, sukrėtimą, emocinius, nervinius išgyvenimus, psichinės sveikatos sutrikimus, fizinius skausmus, nepasitikėjimą laisvės atėmimo vietų tarnautojais, tačiau neįrodė, jog jo nurodytus nepatogumus, išgyvenimus sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Pareiškėjo nurodytų teisės aktų pažeidimai byloje neįrodyti (ABTĮ 57 str.).
Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (aktų), kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 57 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog ABTĮ 5 str. suteikia teisę kreiptis į teismą kiekvienam asmeniui, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau minėta įstatymo nuostata į teismą kreiptis suteikia tik dėl savo, o ne dėl kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimų. Ginčo atveju prašymą dėl pasimatymo Taisyklių 102 nustatyta tvarka pataisos namų administracijai pateikė ne pareiškėjas, o jo motina D. K., todėl pareiškėjo argumentai, jog jo motinai nebuvo suteikta pakankama informacija dėl pasimatymų tvarkos ir trukmės, dėl prašymo blanko tinkamo užpildymo, pretenzijos dėl išankstinės pasimatymų registracijos pataisos įstaigoje nebuvimo yra susiję ne su jo pažeistomis teisėmis, o su kito asmens teisėmis, todėl šioje byloje dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog liudytojais šioje byloje buvo kviesti pataisos namų darbuotojai D. K., R. J., M. B..
2012-03-21, 2012-05-15 teismo nutarčių pagrindu, esant liudytojo D. K. prašymams dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo, remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 48,23 Lt (I t., b.l. 26) dėl atvykimo į 2012-03-21 teismo posėdį (buvo atidėtas dėl pareiškėjo nepristatymo į teismo posėdį) ir 48,65 Lt (I t., b.l. 60) dėl minėto liudytojo atvykimo į 2012-05-09 teismo posėdį.
2012-06-27 nutarties pagrindu, esant liudytojo R. J. prašymui dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo, remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 22, 98 Lt ( I t., b.l. 96) dėl jo atvykimo į 2012-06-27 teismo posėdį.
2013-06-26 nutarties pagrindu, esant liudytojos M. B. prašymui dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo, remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtai liudytojai išmokėti 45,57 Lt dėl jos atvykimo į 2013-06-19 teismo posėdį.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, minėtiems liudytojams išmokėta suma, kuri sudaro 165,43 Lt ( 48,23 +48,65 +22,98+45,57), priteistina į teismo specialią sąskaitą iš G. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo G. K. 165,43 Lt ( vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus 43 cnt) į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas ( (duomenys neskelbtini) ); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.