- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-166-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00348-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Kreditorius
- A. Š.
- Skolininkas
- E. T.
- Kategorijos
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės A. Š. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės E. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 4.850,00 Lt (1.404,66 €) skolos, 95,67 Lt (27,71 €) palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 124,10 € bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė kreditorei terminą iki 2015 m. sausio 22 d. pateikti teismui 2014 m. liepos 30 d. paskolos sutarties originalą ir kopiją skirtą skolininkei.
Teismas nustatė, kad kreditorės pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 113 straipsnio 2 dalies, 114 straipsnio 2 dalies keliamų reikalavimų, kadangi teismui nepateiktas 2014 m. liepos 30 d. paskolos sutarties originalas ir jos kopija skirta skolininkei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį.
CPK 433 straipsnio 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, todėl reikalavimas pateikti 2014 m. liepos 30 d. paskolos sutarties originalą yra nepagrįstas. CPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šiuo atveju pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paduotas per EPP, todėl reikalavimas pateikti paskolos sutarties kopiją skolininkei taip pat yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorei buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo įsakymo išdavimo ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Kreditorės pareiškimas patvirtina, jog reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo kreditorė reiškia, remdamasi 2014 m. liepos 30 d. su skolininke sudaryta notaro patvirtinta paskolos sutartimi.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais. Be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).
Tačiau pagal CPK 432 straipsnį procese dėl teismo įsakymo išdavimo nėra draudžiama taikyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų šalinimo instituto. Be to, CPK 435 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viena iš priežasčių, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, yra aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo arba nustatyti terminą trūkumams šalinti, jeigu teismui kyla abejonių dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, tai yra jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams šalinti, įpareigojo kreditorę pateikti paskolos sutarties originalą ir jo kopiją skolininkei. Pažymėtina, kad tik pačios paskolos sutarties tekstas gali patvirtinti tokias aplinkybes, kaip jos grąžinimo terminą bei teisingą palūkanų dydžio nustatymą. Todėl pirmos instancijos teismo reikalavimas pateikti sutarties originalą yra pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas įpareigojo kreditorę paskolos sutarties originalą pateikti teismui, tuo tarpu skolininkei teikiant dokumentus per EPP, vis tiek turės būti pridėta originalo kopija.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditorės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.