Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas šešis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 52 parų arešto bausme, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2021 m. liepos 30 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, Dariaus ir Girėno 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 20 Eur nusipirko ne mažiau kaip 0,054 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią po to neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė, kol 2021 m. liepos 30 d. apie 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šią medžiagą jo piniginėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip A. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. Š. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 7.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nakvynės namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį sugyventinei E. S., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Taip A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis parodė, kad 2021 m. liepos 30 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, viešojo transporto autobusu nuvažiavo iki čigonų taboro, kuris yra Rodūnios kel. Jam atvažiavus į taborą, čigonas jo paklausė, ar nori įsigyti narkotikų. Jis atsakė teigiamai. Jis davė čigonui 20 Eur ir gavo 2 polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais. Jo žiniomis, ten turėjo būti amfetaminas. Kas tas čigonas, jis nežino. Ankščiau jie reikalų neturėjo. Įsigytus narkotikus jis įsidėjo į piniginę. Po kurio laiko jis tuos narkotikus suvartojo. Policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė tik narkotikų likučius. Jis narkotikus vartoja jau apie 2 m. Anksčiau jis už tai nėra teistas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis parodė, kad E. S. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria anksčiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Datos dabar nepamena, bet galimai kaip nurodyta įtarime, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d., jie susipyko. Kilus konfliktui, jis vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei į veidą, atrodo, į akį, tačiau nepamena kurią. Ji labai jį sunervino, todėl ir sudavė, kad aprimtų. Matyt, E. S. buvo pavartojusi narkotikų, nes buvo labai neadekvati.

Nukentėjusioji E. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu A. Š. yra kartu dvejus metus ir tris mėn. Tą visą laiką jie gyveno kartu, tačiau pastaruosius du mėnesius A. Š. persikėlė į nakvynės namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val. ji nuvyko pas A. Š. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 7.00 val. ji klūpojo ant kelių kambaryje priešais langą. Tuo metu A. Š. priėjo ir sudavė jai vieną smūgį į veido sritį. Dėl smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Iš pradžių ji atsigulė ant lovos, kadangi pasidarė bloga. Ji šaukėsi pagalbos, tačiau jos niekas negirdėjo. Pasijutusi geriau, ji atsikėlė. A. Š. visą laiką gąsdino ją žodžiais. Ji jo bijojo, todėl išlipo pro langą ir užlipo ant stogo. Ji negalėjo pabėgti pro duris, nes A. Š. buvo jas užrakinęs. Po to A. Š. išmetė savo daiktus pro langą, pro jį iššoko ir pabėgo. A. Š. jos atžvilgiu nuolat naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad A. Š. buvo jos sugyventinis. Nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. birželio mėn. jie gyveno kartu įvairiose vietose ir vedė bendrą ūkį. 2021 m. birželio mėn. jie išsiskyrė. Ji persikraustė gyventi pas motiną, o jis pas savo tėvus. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ji susiskambino su A. Š. ir susitarė, kad ji atvažiuos pas jį į nakvynės namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes jai reikėjo atsiimti raktą nuo buto, kuris buvo pas jį. Ji atvažiavo pas A. Š. apie 17.00 val. Kol jie bendravo, jis vartojo alkoholį. Ji prašė A. Š. grąžinti raktą, bert raktą jis atidavė tik naktį. Visą tą laiką A. Š. ją žemino, vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji norėjo išeiti, tačiau A. Š. jos neišleido. Ji rėkė pagalbos, tačiau jos niekas negirdėjo. Ji telefono neturi, todėl negalėjo iškviesti pagalbos. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 1.00 val. A. Š. išėjo, o ją užrakino kambaryje, todėl ji negalėjo niekur išeiti. Jis grįžo apie 5.00-6.00 val. Tada vėl prasidėjo žodinis konfliktas. A. Š. ją žemino ir rėkė, todėl ji labai išsigando. Žodinio konflikto metu A. Š. priėjo prie jos ir kumščiu sudavė vieną kartą jai į nosį. Jai pradėjo bėgti kraujas. Tiek ji, tiek A. Š. išsigando. A. Š. pradėjo ją raminti. Jis sušlapino šaltu vandeniu rankšluostį ir davė jai. Po to jis vėl pradėjo naudoti prieš ją psichologinį smurtą – žemino įvairiais žodžiais ir neleido išeiti. Ji buvo labai išsigandusi, todėl nusprendė išlipti pro langą. Atidariusi langą, ji išlipo ant stogo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, o A. Š. pabėgo. Pareigūnams ji papasakojo, kas atsitiko, o greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į psichiatrijos ligoninę, tačiau tą pačią dieną ji buvo paleista. Dėl nosies sumušimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Su A. Š. po šio įvykio ji daugiau nebendravo.

Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patruliu. 2021 m. liepos 30 d. buvo jo darbo diena pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Pamaina truko nuo 7.00 iki 19.00 val. Jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patruliu K. K. Apie 16.30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėjas namo laiptinėje sulaikė vyrą, kuris galimai norėjo pavogti iš laiptinės dviratį. Atvykus nurodytu adresu, juos prie laiptinės pasitiko pranešėjas H. V., kuris paaiškino, kad laiptinės viduje pastebėjo įtartiną nepažįstamą asmenį. Pranešėjui kilo įtarimas dėl asmens, kai pastebėjo, jog tas asmuo vaikšto prie laiptinėje paliktų stovėti dviračių ir rankoje laikė kažkokį raktą, todėl iškvietė policiją. Patikrinus nustatyta, kad pranešėjo nurodytas asmuo – A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalia A. Š. ant žemės buvo padėta kuprinė ir atlenkiamas peilis. A. Š. paaiškino, kad vogti neketino, tik norėjo laiptinėje pasikrauti telefoną. Po to A. Š. buvo paklausta, ar turi draudžiamų daiktų. A. Š. atsakė, kad jokių draudžiamų daiktų neturi. Jis nusprendė atlikti A. Š. paviršutinę apžiūrą. Paviršutinės apžiūros metu piniginėje, kuri buvo kuprinėje, jis rado vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais ir vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos miltelių likučiais. Paklausus A. Š. apie radinį, pastarasis paaiškino, kad tai jam priklausantis amfetaminas. Tada A. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

Liudytojas E. U. (E. U.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 2 kuopos vyriausiuoju patruliu. 2021 m. rugpjūčio 19 d. jis dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su vyr. patruliu D. V. Apie 8.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ant namo stogo vaikšto moteris, kuri šaukiasi pagalbos. Atvykus nurodytu adresu, jie nieko nerado, todėl susisiekė su pranešėja. Ji nurodė, kad moteris yra ant (duomenys neskelbtini)-o namo stogo. Priėjus prie šio namo, ant jo stogo buvo pastebėta moteris. Su ja teko ilgokai bendrauti. Iš pradžių ji nenorėjo pasakoti, kas jai atsitiko. Ji paaiškino, kad nusižudyti nenori, o tiesiog ant stogo užlipo bėgdama nuo smurtaujančio sugyventinio. Jis liko bendrauti su moterimi, o jo porininkas nuėjo į namą. Maždaug po 5 min moteris įlipo į namo vidų pro langą. Po to porininkas liko bendrauti su moterimi, o jis išvažiavo ieškoti galimo smurtautojo. Neradęs jis grįžo atgal. Į įvykio vietą jau buvo atvykę Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio K. K. 2021 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo policijos pareigūno P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės Vyris 2 kuopos vyriausiojo patrulio D. V. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį. D. V. papildomai nurodė, kad E. S. paaiškino, jog ji lipo ant stogo, nes jos sugyventinis A. Š., su kuriuo ji kartu nakvojo, prieš ją smurtavo; merginai buvo sužalota nosis.

2021 m. spalio 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad geltonos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio raudona juostele, 2021 m. liepos 30 d. paimto iš A. Š., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,054 g (23,3 %). Plastikiniame užspaudžiamame maišelyje raudona juostele, 2021 m. liepos 30 d. paimtame iš A. Š., esančių baltos spalvos miltelių likučių sudėtyje nustatyti psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1727/2021(01) matyti, kad A. Š. šlapime, paimtame 2021 m. liepos 31 d., rasta amfetamino, metamfetamino. Šlapime etilo alkoholio nerasta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2189/2021 (01) matyti, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke kietu buku daiktu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui.

Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų body kameros, padaryti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Matyti, kad pareigūnai bendravo su E. S., ant kurios nosies matyti kraujosruva. Pareigūnui paklausus, kas atsitiko, nukentėjusioji atsakė, kad susipyko. Atsakydama į pareigūnų klausimus nukentėjusioji paaiškino, kad tai padarė A. Š., jos sugyventinis, kuris ją buvo pakvietęs į svečius. Fotolentelėje matyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nosies srityje.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

A. Š. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2021 m. liepos 30 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, Dariaus ir Girėno 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 20 Eur nusipirko 0,054 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią po to nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2021 m. liepos 30 d. apie 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šią medžiagą jo piniginėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. Š. pateiktame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2021 m. liepos 30 d. tabore iš jam nepažįstamo čigono už 20 Eur nusipirko du polietileninius maišelius su amfetaminu, šią psichotropinę medžiagą įsidėjo į piniginę, po kurio laiko ją vartojo, o policijos pareigūnai pas jį rado minėtos psichotropinės medžiagos likučius. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai liudytojo policijos pareigūno P. S. parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. Š. laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kuri pas jį buvo rasta 2021 m. liepos 30 d. apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paviršutinės apžiūros metu piniginėje, kuri buvo įdėta į kuprinę. Liudytojo P. S. teigimu, A. Š. jam paaiškino, kad pas jį rasta narkotinė medžiaga – amfetaminas – priklauso jam. Iš esmės analogiškos psichotropinės medžiagos radimo pas A. Š. aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio K. K. 2021 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime. Atlikus pas kaltinamąjį A. Š. rastos medžiagos tyrimą, 2021 m. spalio 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje be kita ko, konstatuota, kad geltonos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio raudona juostele, 2021 m. liepos 30 d. paimto iš A. Š., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,054 g (23,3 %).

Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytos psichotropinės medžiagos – amfetamimo – kiekis, t. y. 0,054 g atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Taigi, darytina išvada, jog pas kaltinamąjį A. Š. rastos psichotropinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo A. Š. parodymus apie tai, kad psichotropinės medžiagos jis įsigijo daugiau, nei pas jį buvo rasta (kaltinamojo teigimu, dalį jis jau buvo suvartojęs), teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad A. Š. iš kito asmens įsigijo ne mažiau kaip 0,054 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šios faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos ir nesunkina jo teisinės padėties.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. Š. tikslo platinti minėtą psichotropinę medžiagą. Visų pirma, pats kaltinamasis paaiškino, kad psichotropinę medžiagą įsigijo sau, dalį jos suvartojo iki jo sulaikymo. Antra, išvada, jog A. Š. turėjo tikslą platinti minėtą psichotropinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį. Trečia, pagrindą manyti, jog kaltinamasis psichotropinę medžiagą įgijo ir laikė savo reikmėms, sustiprina ir Valstybinėje teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1727/2021(01) nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad A. Š. šlapime, paimtame 2021 m. liepos 31 d., rasta amfetamino, metamfetamino, taigi, nustatyta, kad kaltinamasis iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis įsigijo ir laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą – asmeniniam vartojimui.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad A. Š. 2021 m. liepos 30 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, Dariaus ir Girėno 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 20 Eur nusipirko ne mažiau kaip 0,054 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė, kol 2021 m. liepos 30 d. apie 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šią medžiagą jo piniginėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Vadovaujantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime A. Š. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvusis požymis – gabenimas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog A. Š. psichotropinę medžiagą įgijo ketindamas suvartoti, dalį jos ir suvartojo, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra pagrindo, taigi ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina (t. y. šalintina aplinkybė, kad A. Š. nenustatytomis aplinkybėmis gabeno psichotropinę medžiagą – amfetaminą).

Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamojo A. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o to visiškai pakanka pripažinti A. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

A. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai kaltinime nurodytą dieną jis susipyko su sugyventine E. S., kilus konfliktui sudavė jai vieną kartą į veidą, kad pastaroji aprimtų. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. S. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji E. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 7.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nakvynės namų kambaryje jos sugyventinis A. Š. sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo labai išsigandusi, todėl nusprendė išlipti pro langą, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusioji E. S. nurodė ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. protokole-pareiškime, iš kurio turinio matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 7.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būnant nakvynės namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. Š. sudavė vieną smūgį jai į veido sritį, dėl šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. U. parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji E. S. nurodė, kad ji ant stogo užlipo bėgdama nuo smurtaujančio sugyventinio. Tuo tarpu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės Vyris 2 kuopos vyriausiojo patrulio D. V. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad atvykus pagal iškvietimą E. S. paaiškino, jog ji lipo ant stogo, nes jos sugyventinis A. Š., su kuriuo ji kartu nakvojo, prieš ją smurtavo; merginai buvo sužalota nosis. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir tuo pačiu detalizuoja 2021 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų body kameros, padaryti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Matyti, kad pareigūnai bendravo su E. S., ant kurios nosies matyti kraujosruva. Pareigūnui paklausus, kas atsitiko, nukentėjusioji atsakė, kad susipyko. Atsakydama į pareigūnų klausimus nukentėjusioji paaiškino, kad tai padarė A. Š., jos sugyventinis, kuris ją buvo pakvietęs į svečius. Fotolentelėje matyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nosies srityje. Be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų bei fotolentelėse esančių nuotraukų, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2189/2021 (01), iš kurios matyti, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke kietu buku daiktu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui.

Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. Š. 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 7.00 val. prieš nukentėjusiąją I. S. panaudojo fizinį smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis A. Š., kuris ją buvo pasikvietęs į svečius ir pas kurį ji nakvojo. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog nagrinėjamos veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją vis dar siejo artimi santykiai – jie buvo sugyventiniai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi A. Š. smurtavo prieš savo sugyventinę, su kuria kartu leido laiką, anksčiau vedė bendrą ūkį ir pan., pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajai E. S. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl A. Š. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. Š., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, padaryta prieš šeimos narį, o BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu psichotropine medžiaga. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Š.– yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, daugybę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teistas šešis kartus, ne vieną kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau savo elgesio po paleidimo iš pataisos įstaigų nepakeitė. Teismo vertinimu, A. Š. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad A. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal A. Š. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. dalinio sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. 17.00 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 9.43 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas, kuriame yra vokas Nr. 1, kuriame du tušti plastikiniai užspaudžiami maišeliai raudonomis juostelėmis, vokas Nr. 2 su rankų nuoplova, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą pagal 2021 m. lapkričio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002524 – sunaikintinas;

2. Po cheminio tyrimo (pagal 2021 m. spalio 22 d. specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25904-21) likę milteliai, kurių sudėtyje yra amfetamino, supakuoti į vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį, įdėti į voką ir perduoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 – sunaikintini;

3. Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 100”, du mobilaus ryšio telefonai „Samsung“, mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, paimti iš A. Š. ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002489 – grąžintini A. Š.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies jas sudedant ir paskirti A. Š. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. 17.00 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 9.43 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti A. Š. nubaustu galutine 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Š. sulaikymo pradžios.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voką, kuriame yra vokas Nr. 1, kuriame du tušti plastikiniai užspaudžiami maišeliai raudonomis juostelėmis, vokas Nr. 2 su rankų nuoplova, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą pagal 2021 m. lapkričio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002524 – sunaikinti;

2. Po cheminio tyrimo (pagal 2021 m. spalio 22 d. specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25904-21) likusius miltelius, kurių sudėtyje yra amfetamino, supakuotus į vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį, įdėtus į voką ir perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 – sunaikinti;

3. Mobilaus ryšio telefon1 „Nokia 100”, du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, mobilaus ryšio telefon1 „Huawei“, paimtus iš A. Š. ir perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002489 – grąžinti A. Š.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.