- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-519-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01283-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-519-71/2011
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01283-2011-8
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia atsakovams A. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovo A. V. ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos sudarytą valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms normoms, t.y. STR 2.02.09:2005 reikalavimams ir ieškovės namų valdos žemės sklypo ribą adresu (duomenys neskelbtini) nustatyti už 3 metrų nuo dabar esančios sklypo ribos (1-5 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir pasiūlė R. K. kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą (41 b. l.).
Teismas sprendė, kad 2004-10-29 sutartimi valstybė atsakovui A. V. pardavė 0,1077 ha žemės sklypą. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutartis sudaroma remiantis 2004-09-22 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3479 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų pardavimo ir nuomos Radviliškio rajone". Minėtu įsakymu buvo leista parduoti žemės sklypą atsakovui, juo buvo apibrėžtas sutarties dalykas, t.y. sklypo ribos, dėl kurių ieškovė kelia reikalavimus civilinėje byloje, o sutartimi buvo tik patvirtinta šalių valia dėl sklypo perleidimo. Teismas pažymėjo, kad valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimas privačiam asmeniui galimas tik tada, kai yra įvykdytos atitinkamais viešosios teisės aktais reglamentuojamos administracinės procedūros. Laikė, kad esminis ginčas byloje yra, ar teisėtai atsakovui buvo parduotas ginčytinai suformuotas žemės sklypas. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai atitinkamos viešojo administravimo institucijos netinkamai vykdo joms teisės aktais pavestų administracinių procedūrų, asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, šių institucijų veiksmus ar neveikimą turi skųsti administraciniam teismui, nes tai reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nurodė, kad šiame ginče dominuojantys yra administracinio teisinio pobūdžio santykiai, todėl laikė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (43-44 b. l.).
Apeliantė laiko, kad byloje ginčas kyla dėl jos, kaip sklypo savininkės, teisių ir interesų, kurie buvo galimai pažeisti leidus atsakovui A. V. papildomai iš miesto fondinės žemės už investicinius čekius išsipirkti 212 m² žemės sklypą, kurio riba už mano ūkinių pastatų baigiasi už 0,73 m., tačiau toks atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos pažeidžia ieškovės, kaip žemės bei pastatų savininkės interesus bei prieštarauja imperatyvioms nuo 2011-04-15 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" 8 priede išvardintoms statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu normoms. Nors byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, tačiau keliant klausimą dėl sklypo ribų bei Statybos techninio reglamento normų taikymo, siekiama apginti nuosavybės teises ir pašalinti konkrečius šių teisių pažeidimus, t. y. reikalavimai keliami dėl civilinio teisinio pobūdžio teisių ir pareigų.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi nurodė, jog bylose kuriose keliamo ginčo esmė yra nuosavybės teisių gynimas, ginčas susijęs su keleto civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o administracinio pobūdžio reikalavimo išsprendimas nėra vienintelė sąlyga keliamam civilinio pobūdžio reikalavimui išspręsti, šiuo atveju tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę ir visą bylą, neišskaidant reikalavimų, perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis), todėl laikė, kad atsižvelgiant į tokį keliamo ginčo pobūdį, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( LR CPK 338, 329 str.).
Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją.
Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (LR CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (LR CPK 26 str. 2 d.).
Byloje ginčas kyla dėl ieškovės R. K., kaip sklypo savininkės, teisių ir interesų, kurie buvo galimai pažeisti, leidus atsakovui A. V. papildomai iš miesto fondinės žemės už investicinius čekius išsipirkti 212 m² žemės sklypą, kurio riba už ūkinių pastatų baigiasi už 0,73 m., tačiau toks atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos pažeidžia ieškovės, kaip žemės bei pastatų savininkės interesus bei prieštarauja imperatyvioms nuo 2011-04-15 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" 8 priede išvardintoms statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu normoms. Nors byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, tačiau keliant klausimą dėl sklypo ribų bei Statybos techninio reglamento normų taikymo, siekiama apginti nuosavybės teises ir pašalinti konkrečius šių teisių pažeidimus, t. y. reikalavimai keliami dėl civilinio teisinio pobūdžio teisių ir pareigų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės keliamo ginčo esmė yra jos nuosavybės teisių gynimas, ginčas susijęs su keleto civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o administracinio pobūdžio reikalavimo išsprendimas nėra vienintelė sąlyga keliamam civilinio pobūdžio reikalavimui išspręsti, šiuo atveju tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę ir visą bylą, neišskaidant reikalavimų, perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas byloje keliamus civilinius teisinius klausimus, galės išspręsti ir keliamą klausimą dėl valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties teisėtumo (LR CPK 26 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į ieškovės keliamo ginčo pobūdį, ši byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.