- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 1-194-673/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibraunant į A. K. automobilį) atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, neturintis teistumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. birželio 04 d. apie 02.45 val., D. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis išlaužęs 50 litų vertės priekinės apdailos groteles ir sugadinęs 150 litų vertės dešinį priekinį sparną, įsibrovė į S. G. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m., iš kur pagrobė S. G. priklausantį 120 litų vertės akumuliatorių ZAP.
Be to, 2010 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, D. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl to, kad 2010 m. birželio 13 d. apie 2 val., D. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., kurio atžvilgiu 2010 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla taip pat buvo nutraukta ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju, D. Š. atsuktuvu išlaužus bagažinės dangčio spynelę, įsibrovė į A. K. priklausantį automobilį ,,VW GOLF“ , v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainių m., iš kur pagrobė svetimą 1 300 litų vertės turtą – A. K. priklausančią 20 litų vertės galinę automobilio palangę, bendros 80 litų vertės du garsiakalbius „Ivolga“, 700 litų vertės garso stiprintuvą „Vibe“, 300 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „JBL“, 200 litų vertės kondensatorių „Phoenix Digital“.
D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. birželio 4 d., aplinkybėse nurodytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas pavogti akumuliatorių, kurio reikėjo paties automobiliui, rankomis išlaužė (duomenys neskelbtini) g. stovėjusio automobilio „Audi“ priekines automobilio groteles, tokiu būdu galėjo atidaryti ir atidarė automobilio priekinį dangtį, kur iš variklių skyriaus pagrobė akumuliatorių. Vogdamas apgadino priekinį automobilio sparną. Pagrobtą akumuliatorių paslėpė prie medžio, nes pamatė policijos pareigūnus. Turto įvertinimo neginčija. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų padaręs nusikalstamos veikos. Gailisi, žala nukentėjusiajai atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. Š. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios S. G. pareiškimą (b.l.2).
Nukentėjusioji S. G. parodė (b.l.9-10,11), kad 2011-06-04 apie 2.45 val., būdama namuose išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją ties (duomenys neskelbtini) namu. Atsikėlusi per langą nieko nepastebėjo, tačiau greitai prie automobilio privažiavo policijos automobilis. Tada ji išėjo į lauką ir atėjo iki jai priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo netoli automobilio, kurio signalizacija suveikė. Atėjusi pastebėjo, kad praviras jos automobilio priekinis dangtis, sulaužytos priekinės automobilio grotelės, kurių vertė 50 litų, aplankstytas priekinis sparnas, tuo padarant 150 Lt žalą, iš automobilio pavogtas 120 litų vertės akumuliatorius. Teismui paaiškino, kad akumuliatorius jai policijos pareigūnų buvo grąžintas, bet jis nebeveikia. Žalą kaltinamasis jai atlygino, turtinių pretenzijų jam neturi.
Liudytojai V. A. (b.l.36) ir M. J. (b.l.47) parodė, kad 2011-06-03, jie su D. Š. automobiliu atvyko į Kėdainius, kur automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Apie 2 val., visi vyko namo ir D. Š. paprašė sustoti ir jį išleisti (duomenys neskelbtini) g., tačiau ko jam reikėjo nesakė, prašė palaukti. Belaukiant D. Š. prie jų privažiavo policija ir liepė važiuoti jiems iš paskos. Jie nežinojo, kad D. Š. ketina ką nors vogti, tai sužinojo tik kitą dieną, kai pastarasis policijoje prisipažino padaręs nusikaltimą.
Įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l.4 ) nurodyta, jog apžiūros metu fiksuotas automobilio Audi 80 Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, nėra priekinių automobilio grotelių, variklio skyriuje nėra akumuliatoriaus.
Iš daiktų parodymų atpažinti protokolo (b.l.15-16) matyti, kad nukentėjusioji S. G. atpažino iš jos pavogtą akumuliatorių.
Iš D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l.59-63) matyti, kad D. Š. parodė vietą, kur stovėjo automobilis, iš kurio jis pavogė akumuliatorių, parodė medį už kurio žolėse paslėpė akumuliatorių, kur akumuliatorius ir buvo rastas, paimtas bei apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (b.l.64-66).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo D. Š. parodymais, ištirtais nukentėjusiosios S. G., liudytojų V. A., M. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daikto apžiūros ir atpažinimo protokolais, kitais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad D. Š. 2011 m. birželio 04 d. apie 02.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis išlaužęs 50 litų vertės priekinės apdailos groteles ir sugadinęs 150 litų vertės dešinį priekinį automobilio sparną, įsibrovė į S. G. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m., iš kur pagrobė S. G. priklausantį 120 litų vertės akumuliatorių ZAP.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tarpe kurių vagystė įsibraunant į saugyklą, daro veiką pavojingesnę. Tokiu atveju turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Kalbant apie įsibrovimo sąvoką, tai įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių. Saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad saugykla laikomas ir tam tikras stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Teismų praktikoje standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar kitokiomis (elektroninėmis) priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, tai yra 3 MGL (390 Lt) neviršijantį svetimą turtą. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Kaltinamasis D. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Byloje surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, turėjo tikslą padaryti nusikalstamą veiką ir ją padarė. Kaltinamasis teismui tvirtino, kad pašalinęs technines kliūtis būtent jis iš automobilio variklio skyriaus pagrobė akumuliatorių, kad jį grobdamas apgadino automobilį. Šiuos jo parodymus patvirtino nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, paslėpto akumuliatoriaus radimas kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, kt. Nustatyta, kad akumuliatorių, kuris buvo po techninėmis priemonėmis saugomu variklio dangčiu, kaltinamasis pagrobė nulauždamas groteles ir tokiu būdu pasiekęs variklio dangtį atidarantį įrenginį, kurio pagalba variklio dangtį ir atidarė, tai yra kaltinamasis turtą pagrobė įsibrovęs į saugyklą. Šią aplinkybę be kaltinamojo parodymų patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamasis pagrobto ir sugadinto turto įvertinimo neginčijo. Kaip jau minėta, vagystės kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. turto vertė įtakos neturi. Vagystę kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Vogdamas jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamasis įsibrovęs į saugyklą ir užvaldęs svetimą turtą įgijo galimybę neteisėtai turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo turto paslėpimo faktas, todėl kaltinamojo padaryta vagystė iš saugyklos – baigtas nusikaltimas. Nustačius, kad kaltinamojo vagystės metu sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL, darytina išvada, kad kaltinamasis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas – baigtas nusikaltimas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajai užkirto kelią savo turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė nukentėjusiajai turtinę žalą. Įrodymų visuma nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. D. Š. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi D. Š. iš saugyklos grobdamas S. G. turtą sugadino ir apgadino 200 Lt vertės, tai yra 1 MGL viršijantį, bet neviršijantį 3 MGL S. G. turtą - automobilio groteles, automobilio dešinį sparną, jo veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės iš saugyklos) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo), sutaptis.
Kadangi be kaltinamojo D. Š. visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išnagrinėtų ir ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą).
Teismas, padaręs išvadą, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 4 dalimi, taip pat daro išvadą, kad 2010-06-22 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, D. Š. per vienerius metus, tai yra 2011-06-04, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką – nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, todėl, paminėtam Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti, D. Š. privalo būti nuteistas paskiriant jam bausmę už paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytą jo padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl to, kad 2010 m. birželio 13 d. apie 2 val., D. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., kurio atžvilgiu 2010 m. birželio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju, D. Š. atsuktuvu išlaužus bagažinės dangčio spynelę, įsibrovė į A. K. priklausantį automobilį ,,VW GOLF“ , v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainių m., iš kur pagrobė svetimą 1 300 litų vertės turtą – A. K. priklausančią 20 litų vertės galinę automobilio palangę, bendros 80 litų vertės du garsiakalbius „Ivolga“, 700 litų vertės garso stiprintuvą „Vibe“, 300 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „JBL“, 200 litų vertės kondensatorių „Phoenix Digital“.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas D. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, bei savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad 2011-06-13 nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje, o 2011-06-04 nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi teismas daro išvadą, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką nurodė ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – D. Š. teisiamas už du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos veikos tyčinės, baigtos, atsižvelgia į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltininko asmenybę: sveikas, darbingas, mokosi kolegijoje, teisiamas antrą kartą, pirmą kartą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltinamajam pažadėjus ir teismui patikėjus, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, nuo baudžiamosios atsakomybės ateistas už iš esmės analogišką šioje byloje nusikaltimą – vagystę įsibraunant į automobilį, 2007-10-24 baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas) išvengęs, kadangi tuo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, baustas administracine nuobauda, nuobauda galioja.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis išvadų nepadarė, jam taikyta baudžiamojo priemonė poveikio ir veiksmingumo neturėjo, nes kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas, siekdamas, kad jauno amžiaus kaltinamasis realiai suvoktų, kokios gali būti jo daromos nusikalstamos veikos pasekmės, jei jis neįvertins savo pasirinkto kelio klaidingumo, siekdamas jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų, nemanydamas, kad prokuroro prašoma griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, pakeis kaltinamojo nusikalstamus polinkius, taip pat nemanydamas, jog savo pajamų neturinčiam kaltinamajam gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatytą bausmės rūšis – bauda, daro išvadą, jog kolegijoje besimokančiam kaltinamajam vasaros atostogų metu už jo padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti arešto bausmes, jų dydžius, atsižvelgiant į kaltinamojo prisipažinimą, į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatant mažesnius, nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 49 str., 54 str., 61 str.), bausmes, paskirtas už 2011-06-04 nusikalstamą veiką, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), šią subendrintą bausmę, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinant su už 2010-06-22 nusikalstamą veiką paskirta bausme ir paskirtą galutinę bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, bausmės pradžią skaičiuojant nuo D. Š. sulaikymo.
Kardomoji priemonė. D. Š. sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.69,70), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir D. Š. sulaikymo.
Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. G. teismui pateikė pareiškimą, kad jai padaryta turtinė 320 Lt dydžio žala, dėl kurios ji buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b.l.13), atlyginta (b.l.91).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2011-06-04 svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą – automobilį), BK 187 straipsnio 3 dalyje (2011-06-04 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2010-06-13 svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą – automobilį), ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2011-06-04 svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą – automobilį) - 30 (trisdešimties) parų areštu;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (2011-06-04 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas) – 15 (penkiolikos parų) areštu; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2010-06-13 svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą – automobilį) - 20 (dvidešimties) parų areštu:
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011-06-04 svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą – automobilį) ir BK 187 straipsnio 3 dalį (2011-06-04 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas), esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Arešto bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Š. sulaikymo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir D. Š. sulaikius, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.