- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- eI-9785-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su UAB „Psyops Constructions“ skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2015 m. birželio 25 d. gautas UAB „Psyops Constructions“ (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2015 m. birželio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)FR0706-3212 (toliau – nurodymas), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriui iki 2015 m. birželio 16 d. 10.00 val. pateikti tam tikrus finansinius dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad nurodymas yra nepagrįstas, nes prašomi dokumentai Vilniaus apskrities VMI jau buvo pateikti anksčiau. Skunde pareiškėjas prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo nurodymo galiojimo sustabdymą. Nepritaikius šios priemonės, pareiškėjo manymu, būtų neįmanoma apsaugoti jo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teisė kreiptis teisminės gynybos visų pirma grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisminės gynybos principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teisės kreiptis į administracinį teismą principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 146 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. MAĮ 146 straipsnyje nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka turi būti aiškinama atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį. Aiškinant šias nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto galimos įtakos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, negalima vadovautis tik formaliais kriterijais (pavyzdžiui, priimto akto pavadinimu). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atlieka operatyvų patikrinimą. Ginčijamu nurodymu pareiškėjui, kaip minėta, buvo nurodyta iki 2015 m. birželio 16 d. 10.00 val. tikrinimui pateikti finansinius dokumentus. Pareiškėjas tvirtina, kad toks nurodymas sukelia jam tam tikras neigiamas pasekmes, t. y. sutrikdo tiesioginį įmonės darbą, apsunkina įmonės veiklą. Pareiškėjo manymu, toks nurodymas yra priimtas, siekiant neteisėtų tikslų (pareiškėjo persekiojimo ir galimai išstūmimo iš Lietuvos verslo rinkos) bei piktnaudžiaujant Vilniaus apskrities VMI suteiktomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad toks nurodymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Be to, remiantis aktualia ir dominuojančia LVAT praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-556/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS966-556/2015). LVAT laikosi pozicijos, jog mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymo numatyta teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (LVAT 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-365/2007, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011). Vadovaudamasis iš esmės panašiose bylose suformuota LVAT praktika, teismas daro išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities VMI nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą priimti atsisakytina kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaip minėta, pareiškėjas skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, o jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu, jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsisakius priimti pareiškėjo skundą, spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo nėra pagrindo.
Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105–106 straipsniais ir 149 straipsnio 3 dalimi, teisėja
nutaria:
Atsisakyti priimti UAB „Psyops Constructions“ skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 21,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už UAB „Psyops Constructions“ skundą.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.