Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, A. R. ir R. R.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

4. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01144 duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. (23.31-08)-483-64173 dėl 16,00 Eur baudos išieškojimo iš R. R. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. 0177/18/01144 l. 1).

5. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkė nedirba, socialinių išmokų negauna, transporto priemonių neturi, registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra (v. b. 0177/18/01144 l. 2, 5). Taip pat antstolis vykdymo procese nustatė, kad nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d. R. R. yra sudariusi santuoką su A. R. (v. b. 0177/18/01144, l. 54, , e. b. l. 26-27). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, R. R. nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba UAB „Artostoma“ (v. b. 0177/18/01144, l. 71, e. b. l. 45). Antstolė 2019 m. kovo 22 d. areštavo 204,78 Eur sumai skolininkės sutuoktinio A. R. pinigines lėšas bendrai 204,78 Eur sumai, t. y. iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį ir ar jam prilyginamas pajamas (v. b. 0177/18/01144, l. 60-61, e. b. l. 11-12). Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. kovo 22 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstolei notarinę tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. 0177/18/01144, l. 62, e. b. l. 9-10). Skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstolei minėto sutikimo, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. 0177/18/01144, l. 68, e. b. l. 7-8).

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolė areštavo skolininkės sutuoktinio turtą – iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas 204,78 Eur sumai), kurio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Taip pat antstolė įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo (v. b. 0177/18/01144, l. 62, e. b. l. 9-10). Skolininkei sutikimo nepateikus, išieškotojai buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (v. b. 0177/18/01144, l. 68, e. b. l. 7-8), kuriuo išieškotoja per antstolės nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

10. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. 0177/18/01144, l. 51, e. b. l. 26-27). Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Darbo užmokestis nėra priskiriamas prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei R. R. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. R. priklauso ½ turto dalis, tačiau nekonkretizuoja turto, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį, pobūdžio. Byloje nustatyta, kad antstolė 2019 m. kovo 22 d. areštavo skolininkės sutuoktinio A. R. pinigines lėšas, mokamas iš gaunamo darbo užmokesčio. Kadangi vykdymo procese yra nustatoma skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl skolininkės turto dalies nustatymo areštuotame sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės turte – dalis skolininkės sutuoktinio piniginių lėšų, mokamų iš gaunamo darbo užmokesčio.

12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių tenkintinas iš dalies – nustatant, kad skolininkei R. R. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. R. piniginių lėšų, t. y. iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos, į. k. 190008631, Sausio 13-osios g. 17, Vilniuje, gaunamo darbo užmokesčio ir ar jam prilyginamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jos sutuoktinio A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, t. y. iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos, į. k. 190008631, Sausio 13-osios g. 17, Vilniuje, gaunamo darbo užmokesčio ir ar jam prilyginamų pajamų.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai antstolei Astai Stanišauskaitei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/0144.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.