- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1291-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05100-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Skolininkas
- M. J.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1291-538/2011
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-05100-2011-1)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. rugsėjo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas daiktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 2011-04-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkas M. J. negrąžino skolos pagal 2008-05-12 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK.05/19S (su vėlesniu papildymu), sudarytą tarp Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių ir M. J.. Kreditorius nurodo, kad sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodė, kad M. J. skola bankui pagal minėtą sutartį yra 686779,34 Šveicarijos frankai, 400 Lt už sutarties pakeitimą ir kreditoriaus sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi areštavo įkeistus daiktus: 288/835 dalis žemės sklypo iš 0,0835 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 50/100 dalis buto iš 227,82 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Bendras įkeistų daiktų įkainojimas 852000 Lt (hipotekos lakšto 4 punkte), bei įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
M. J. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, juo nesutinka su prašoma kreditoriaus išieškoti suma bei prievolės įvykdymo terminu. Nurodo, kad vadovaujantis CK 4.192 str. 1 d. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, o iš hipotekos lakšto matyti, kad prievolės įvykdymo terminas – 2048-04-15. Taip pat bankas pareiškime nurodo, kad skola sudaro 686 776,34 Šveicarijos frankų bei tokia pat suma eurais, 2011-04-08 pažymoje nurodo, kad skola sudaro 686 776,34 Šveicarijos frankai 34 s., 2011-03-22 pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyta, kad skolą sudaro 14180,26 Šveicarijos frankų, bet nenurodoma, kokio dydžio skola buvo sutarties vienašališko nutraukimo metu ir ar atsirado tiek teisinis tiek faktinis pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti, 2011-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.12 punkte buvo nurodyta data (2048 m. balandžio 15 d.), iki kurios turi būti grąžinamas visas skolininkui suteiktas kreditas, tačiau, tai nėra terminas, tik kuriam suėjus turėtų būti grąžinamas visas kreditas. Kreditorius skolininkui 2011-03-22 įteikė pranešimą apie Kredito sutarties nutraukimą ir nustatė papildomą 15 dienų terminą prievolei įvykdyti (iki 2011 m. balandžio 6 d.). Kreditorius informavo skolininką, kad iki minėtos datos nesumokėjus skolos, kreditorius vienašališkai nuo 2011-04-06 nutrauks kredito sutartį. Skolininkui prievolės neįvykdžius, kreditorius Kredito sutartį nutraukė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria, hipotekos kreditoriui kreipusis, areštuotas skolininko ir įkeisto daikto savininko įkeistas nekilnojamasis turtas. Teigia, kad reikalavimas priteisti nurodytas sumas yra nepagrįstas, taip pat kredito grąžinimo data yra 2048-04-15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Apelianto nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata, jog kreditorius į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo gali kreiptis tik tuo atveju, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą, kuris nagrinėjamu atveju yra 2048-04-15 (hipotekos lakšto 7 p.), nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, negali būti suprantama ir aiškinama siaurai, ją būtina taikyti kitų normų, pasirašytos kredito sutarties bei šalių sudaryto ir hipotekos teisėjo patvirtinto hipotekos lakšto nuostatų kontekste. Kreditorius teismui pateikė įrodymus, jog skolininkai pažeidė kredito sutarties sąlygas – skolininkai nevykdė pareigos tinkamai ir laiku mokėti palūkanas bei atlikti kitus mokėjimus metus laiko, kreditoriui nebuvo mokamos įmokos, skolininkas nereagavo į raginimus bei pranešimus, todėl kreditorius buvo priverstas vienašališkai nutraukti sutartį. Šių aplinkybių skolininkai neginčija, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, jog sutartis buvo vykdoma tinkamai. Dėl skolininkų kaltės kreditoriui nutraukus sutartį, skolininkai atleidžiami nuo tolesnio jos vykdymo ir kredito sutartyje numatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas pasibaigia (CK 6.221 str. 1 d.). Vadovaujantis kredito sutarties 13.1. punkte numatyta sąlyga, kreditorius įgijo teisę pareikalauti iš skolininkų grąžinti visą panaudotą kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (CK 6.222 str. 1 d.). Kadangi tinkamas kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, hipotekos teisėjas pagrįstai konstatavo, jog skolininkas neįvykdė įsipareigojimų per hipotekos lakšte nurodytus terminus, todėl priverstinis skolos išieškojimas hipotekos kreditoriui pradėtas tinkamai laikantis įstatymo reikalavimų.
Atmestinas apelianto teiginys, jog kreditorius nepagrįstai nurodė negrąžintas sumas. Konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjos priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas, keisti ar naikinti jį apeliantų skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kreditorius taip pat prašo priteisti 1058,75 Lt advokato išlaidų. Pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl kreditoriaus iš skolininko bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.