- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e1-1051-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38713-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 metams;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atlikęs, 2015 m. rugsėjo 21 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G., tyčia mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį ir mažametį šeimos narį, o būtent, jis 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.00 val., name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas), smurtavo savo žmonos E. G. atžvilgiu – dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai per galvą ir du kartus per abi rankas, padarydamas nukentėjusiajai E. G. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nugaros dešinėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, poodine kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, kurie visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat tuo pačiu metu tyčia smurtavo mažamečio sūnaus J. G. atžvilgiu – ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam per nugarą, padarydamas nukentėjusiajam J. G. poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame šone, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su žmona ir dviem vaikais, žmonos motinai priklausančiame name. Jis yra dirbantis, žmona yra vaiko priežiūros atostogose. 2019 m. rugsėjo 8 d. vakare vienas pradėjo vartoti alkoholį. Vėliau jam žmona pradėjo priekaištauti dėl netvarkingai sudėtų statybinių įrankių, žmonai paaiškino, kad įrankius susidės vėliau. Po ko, žmona jo įrankius išmetė į lauką. Tarp jų prasidėjo stiprus žodinis konfliktas (šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius). Kiek atsimena, konflikto metu, kuris vyko namo rūsyje, savo dešine ranka sudavė du kartus žmonai per galvą ir du kartus per jos rankas, nes žmona rankomis dengėsi galvą. Tuo metu atbėgo sūnus J. G., kuris pradėjo ant jo šaukti, todėl, kiek atsimena, sudavė sūnui vieną kartą dešinės rankos delnu į nugarą. Dėl savo elgesio labai gailisi ir nori atsiprašyti žmonos. Kol vyks tyrimas gyvens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 89, 93).
Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.00 val., žodinio konflikto metu (dėl vyro statybinių instrumentų išmėtymo po visus namus, kurių nenorėjo susitvarkyti) jos vyras S. G. fiziškai smurtavo – jai trenkė rankomis per galvą ir rankas, sūnui trenkė rankomis per nugarą. Papildomai patikslino, kad vyras jai su dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius per galvą ir du kartus per rankas, nes ji galvą dengėsi nuo smūgių. Po to, atbėgo sūnus ir tada, vyras sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu sūnui per nugarą. Viskas vyko pirmame aukšte (b. l. 13-14, 16).
Nukentėjusysis nepilnametis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mamai atėjo blogi tyrimų rezultatai, tėtis išgėrė. Tėtis su mama susipyko, barėsi žodžiais, o jis pats mėgsta visada visur lįsti, tą kartą prie tėvų lindo ne laiku, todėl tėtis jam sudavė per nugarą. Kai jis įlindo, mama pradėjo jį ginti, o tėtis sudavė mamai per ranką. Turbūt sudavė vieną kartą, nematė. Matė, kad mama su tėčiu toliau pykstasi. Visa tai vyko namuose, pirmame aukšte, tikslaus laiko ir datos neatsimena. Sesuo tuo metu miegojo. Jam šiek tiek paskaudėjo, po to praėjo. Tėtis jam vieną kartą sudavė delnu, toje vietoje buvo raudona. Atvažiavo policija ir nufotografavo. Galvoja, kad nereikėjo lįsti, kad reikia nuo tokio įpročio atprasti. Apie tai su tėčiu pasikalbėjo, tėtis atsiprašė, pasakė, kad savęs nekontroliavo. Jis priėmė tėčio atsiprašymą. Tėtis niekada negeria, tuo metu išgėrė pirmą kartą dėl to, kad labai susijaudino. Tai buvo vienintelis kartas, kai tėtis jam sudavė (b. l. 53-56).
Liudytoja N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena S. ir E. G. šeimos kaimynystėje. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.30 val., buvo namuose, kai išgirdo, kad kaimynų name vyksta konfliktas – verkia vaikai, kiek suprato rėkė kaimynas S. G. ir jo žmona E. G.. Tada paskambino į policiją ir pranešė apie tai, kas vyksta pas kaimynus. Tarp kaimynų konfliktas vyko ir pačiame name, ir lauke. Konfliktą tik girdėjo, tačiau nieko nematė, nes buvo tamsu. Kaimynų S. ir E. G. šeima konfliktuoja ir su jos šeima, kadangi S. G. dažnai vartoja alkoholį namo kieme, dėl ko ji dažnai kviečia policiją. Kiek žino, nei vienas iš kaimynų nedirba (b. l. 60).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotos pranešimo apie 2019 m. rugsėjo 9 d. įvykį dėl smurto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenys ir papildoma informacija apie patikrinimą (b. l. 7-10).
Tarnybiniame pranešime nurodytos atvykusio į įvykio vietą policijos pareigūno nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinančios, kad nukentėjusioji E. G. prašė policijos pareigūnų pagalbos, nes vyras S. G. ją muša, grasina nužudyti. E. G. parodė smurto žymes, nurodė, kad buvo sumušta kumščiais. Sužeidimai užfiksuoti ir įkelti į PPV. S. G. dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 11).
Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš E. G. buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. G 3189/2019 (01) patvirtina, kad E. G. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaros dešinėje, poodines kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, šlaunyse, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai, pasekmių neturi (b. l. 26-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. G 3190/2019 (01) patvirtina, kad J. G. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame šone. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta galimai plaštaka, poodinė kraujosruva kairiame šone – kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai, pasekmių neturi (b. l. 36).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas patrulių pateiktas vaizdo įrašas ir fotonuotraukos (kiemas, buto patalpos ir nepilnamečio J. G. sužalojimas) dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-70).
Kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikta CD laikmena su dviem 2019 m. rugsėjo 9 d. BPC skambučiais, susijusiais su įvykiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-75).
Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad atvykus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. G. paaiškino, kad ją sumušė vyras, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas. Akivaizdžiai matėsi kairės rankos hematoma, sutinimas. Pacientė skundėsi galvos pakaušinės dalies skausmu (b. l. 77)
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad S. G. 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.10 val. nustatytas 1,38 promilių girtumas (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.00 val., name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas), tarpusavio konflikto su savo žmona E. G. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai per galvą ir du kartus per abi rankas, po ko pribėgusiam mažamečiui sūnui J. G. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiesiems E. G. ir J. G. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jų sveikatą. S. G. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, kadangi panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį ir mažametį.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
S. G. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės pasiūlytomis bausmės rūšimis ir dydžiais sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį (b. l. 116-119).
Nukentėjusieji E. G. ir J. G. buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 121-122). Prieštaravimų nepareiškė.
Skirdamas bausmę S. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (smurtavo prieš žmoną ir mažametį vaiką, sužalojimai nesunkūs be liekamųjų reiškinių, sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą pirmą kartą), į kaltinamojo asmenybę (dirba, administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, praeityje teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus, sutuoktinės atžvilgiu pakartotinai naudojo smurtą, kas rodo, jog tinkamų išvadų nepadarė), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis) ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas minimumui už nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. G. yra skiriamos dvi bausmės, jos turi būti subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, prie paskirtos griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant ne daugiau, kaip pusę paskirtos švelnesnės baudos bausmės, nes kaltinamasis vienas dirba ir išlaiko keturių asmenų šeimą, nukentėjusioji šiuo metu nedirba - yra vaiko priežiūros atostogose, todėl pridėjus visą baudą, finansinę naštą jaustų ir abu nukentėjusieji. Toks bausmių bendrinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą bausmių bendrinimo praktiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmės dydis ir paskirtų bausmių bendrinimas keistinas, taip pat kaltinamajam skirtini papildomi įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. G. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
S. G. padarė dvi smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
S. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 10.11 val., t. y. dvi dienas (b. l. 82, 95), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.
S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu - iki 8 (aštuonių) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.
S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 34 MGL (1 700 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, ir 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 16 MGL baudą įskaityti dviejų dienų laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 10.11 val., kas atitinka 4 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta baudos bausmė yra 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nustatyti, kad 12 MGL bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.