- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- II-43-1082/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00031-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. T.
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dainius Mažylis
dalyvaujant tyrimą atlikusios ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui Ričardui Bacevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu E. T. buvo nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine 600 eurų bauda už tai, kad jis 2021-11-06 apie 03.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, paskambinęs telefonu Nr. 112, trikdė bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbą, kvietė policiją, bet į užduotus operatoriaus klausimus neatsakė, o jį įžeidinėjo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, skambino žinodamas, kad pagalba nereikalinga, po ko pagal jo iškvietimą pas jį į namus atvykus policijos pareigūnams aiškino, jog policijos pagalba jam nereikalinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad su nutarimu kategoriškai nesutinka, jam paskirtos baudos yra labai didelės, nutarime nenurodant tokio dydžio motyvų bei kaip jos buvo individualizuotos. Nurodo, kad priimant nutarimą remtasi policijos pareigūno M. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aiškiai melagingos aplinkybės. Mano, kad minėtas tarnybinis pranešimas yra suklastotas dokumentas, kurio surašymas ir pateikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjo manymu, minėtą policijos pareigūną būtina apklausti teisme. Pareiškėjas pažymi, kad neginčijo, kad įvykio metu buvo išgėręs alkoholio ir tai galbūt sąlygojo kitaip suvokiamą realybę, tačiau tarp jo ir jo sūnėno buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis norėjo teisėsaugos pagalbos, kad įpareigoti pasišalinti be jo sutikimo jo nuosavybėje esantį asmenį. Nurodo, kad jis tik dabar supranta, kad turi teisminiu būdu iškeldinti jo nuosavybėje be jo sutikimo esantį asmenį. Pareiškėjo teigimu, jis į 112 skambino tuo metu, kai buvo kilęs konfliktas ir buvo įsitikinęs, kad jam tada pagalbos reikėjo, tačiau jiems išsiaiškinus, jis skambino 112 ir pasakė, kad policijos nebereikia. Skunde be kita ko teigiama, kad pareiškėjui už tą patį veiksmą yra inkriminuojamos dvi veikos, taip pažeidžiant Non bis in idem principą. Pareiškėjo manymu, Panevėžio AVPK pareigūnų išankstinis nusistatymas jo atžvilgiu yra akivaizdus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pastarajame išdėstytu reikalavimu nesutinka, nes skundžiamas 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, o baudos dydis parinktas nepažeidžiant ANK 6 skyriuje reglamentuotų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Mano, kad pareiškėjo skunde nepagrįstai teigiama apie dvigubo baustumo principo pažeidimą, nes ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose yra įtvirtintos dvi atskiros savarankiškos neteisėtos veikos, kurių padarymą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Institucija nesutinka, kad E. T. skirta per griežta administracinė nuobauda ir nenurodyti to motyvai, nes nutarime nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatytas skiriamos baudos dydis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad buvo atsižvelgta į E. T. asmenybę, jo ankstesnį baustumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. T. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimą ir paaiškino, kad tą dieną žmona su savo sūnėnu parvežė jį namo, jis buvo išgėręs. Grįžus namo, sūnėnas, kuris pas juos gyveno, iš karto nuėjo prie kompiuterio. Buvo rytas, apie 3-4 val. Jis supykęs ant sūnėno, kad šis prie kompiuterio, liepė žmonai, kad sūnėnas eitų pas savo brolį, kuris netoliese gyvena, norėjo, kad sūnėnas nebegyventų pas jį, norėjo, kad išsikraustytų. Skambino tikslu, kad policija išlydėtų M. G. iš jo namų. Sūnėnui jau buvo duoti anksčiau keli perspėjimai. Tą naktį sūnėnas su juo ginčijosi jo namuose. Iki to laiko sūnėnas pas juos gyveno 2-3 metus. Jis pasakė, kad paskambins policijai ir sūnėną išveš, po ko paskambino pagalbos telefonu 112. Pokalbio nelabai atsimena, nes buvo gerai išgėręs, gėrė degtinę, trise buvo išgėrę 0,7 litro butelį, jautėsi apsvaigęs. Tas numeris 112 skirtas suteikti žmonėms pagalbą. Pagalbos jam reikėjo, kad išvežtų M. G. iš jo namų, nes šis ginčijosi su juo. Kaip bendravo su BPC operatoriumi, nepamena, pokalbio turinio nepamena. Operatoriaus jis nekeikė, tą pamena, bet ką šnekėjo, nepamena. Gal pašnekėjęs su operatoriumi jis neišjungė telefono ir šnekėjo toliau, bet jis prašė pagalbos. Ar jis įvardino dėl ko ta pagalba reikalinga, neatsimena. Atvažiavo du policijos pareigūnai. Kažkokį pokalbį su pareigūnais turėjo. Gal žmonos jie klausė, kodėl jis skambino į 112 numerį, bet jo jie to neklausė. Kai atvažiavo pareigūnai, pagalbos jam reikėjo, kad išvežtų M. G. iš namų. Namai yra jų abiejų su žmona. Iki atvažiuojant pareigūnams, jie buvo su žmona jau sutarę, kad iki ryto leis pabūti sūnėnui. Pareigūnams jis pripažino, kad kvietė pagalbą. Kai atvažiavo policija, jis su žmona jau buvo sutarę, kad nebereikia pagalbos, todėl jis policijai pasakė, kad nebereikia pagalbos. Jis nesutinka, kad melagingai iškvietė pareigūnus, nes jam iš pat pradžių reikėjo tos pagalbos. Jis vieną kartą skambino į BPC, netrukdė jų darbo, neįžeidinėjo operatoriaus, gal nenorėdamas, pats asmeniškai operatoriaus neįžeidinėjo. Savo kaltę jis visiškai neigia ir savo elgesį vertina normaliai. Mano, kad jam paskirta bauda yra per didelė.
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų rudenį, tikslios datos neatsimena, jam dirbant su H. V. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad namuose vyksta konfliktas. Iškvietimas skambėjo maždaug taip, kad vyras, paskambinęs neblaivus, įžeidinėja BPC darbuotojus ir šone girdėjosi, kad vyksta konflikto garsai, todėl kategorija buvo „smurtas artimoje aplinkoje“ ir jie būtinai turėjo reaguoti į tą iškvietimą. Nuvykus, privažiavo prie tvoros, duris jiems atidarė jaunuolis, kuris pasakė, kad „vyras yra išgėręs, „balti arkliai“ jam. Kad jį nori išvaryti iš namų, nesakė. Užėjus, pradėjo bendrauti su šiuo vyru (nurodo į pareiškėją E. T.) ir moterimi. Įėjus į butą, matėsi, kad vyras buvo neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, orientacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Moters girtumo nenustatė, iš jos elgesio nepasakytų, kad ši būtų išgėrusi. Vyras sėdėjo arčiau šaldytuvo. Vyras pats jiems pripažino, kad skambino į BPC. Jis klausė šio, kas nutiko, vyras (E. T.) sakė, kad “jokios pagalbos nereikia, čia policija nereikalinga, čia nieko nebuvo, buvau girtas, šiaip sau išsikviečiau policiją”. Moteris irgi sake, kad jokio smurto nebuvo, policijos pagalbos nereikia. Jis neklausė pareiškėjo apie pokalbį su BPC operatoriumi. Jiems atėjus, vyras su moterimi sėdėjo prie stalo, nesimatė, kad būtų reikėję policijos pagalbos, jokių smurto požymių nebuvo.
Liudytojas H. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant gavo nurodymą iš Panevėžio PK budėtojo pagal BPC pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimas skambėjo maždaug taip: paskambinęs vyriškis į BPC įžeidinėjo BPC pareigūnes, o namuose girdisi galimas konfliktas. Pats iškvietimas klasifikuojamas „smurtas artimoje aplinkoje“. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko jaunuolis, kuris paaiškino, kad vyriškis yra išgėręs ir jam „balti arkliai“. Tas jaunuolis nuvedė prie to pranešėjo, kuris sėdėjo virtuvėje. Matėsi girtuokliavimo požymiai, ant stalo buvo alkoholio taros ir šalia sėdėjo moteris. Bendraujant su pranešėju, šis paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo. Paklausus, kodėl kvietė policiją, paaiškino, kad šiaip kvietė, nes buvo išgėręs. Tiek ant moters, tiek ant vyriškio smurto žymių nesimatė. Paklausus moters, ar buvo koks konfliktas, sakė, kad nieko nebuvo. Pareiškėjas - tai asmuo, sėdintis salėje. Pas jį buvo nuvykę ir šis pats pasakė, kad kvietė 112. Nuvykus, jokių smurto žymių nesimatė, namai tvarkingi ir sudaužyta niekas nebuvo. Pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, akys buvo paraudę, ant stalo matėsi alkoholio taros. Apie bendravimą su BPC operatoriumi klausimų jie tam vyrui neuždavė.
Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 metų gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, jos vyras sukonfliktavo namuose su sūnėnu M. G., kuris gal kokius metus gyvena pas juos. Tą pačią dieną, kai pas juos atvažiavo policija, buvo konfliktas su sūnėnu. Viskas čia buvo vakare. Ji su sūnėnu nuvažiavo vyro pasiimti iš draugo. Parsivežė vyrą apie 23-23.30 val., jis buvo išgėręs. Vyras, išlipęs iš mašinos, pamatė, kad visur antrame aukšte, ten kur sūnėnas gyvena, šviesos dega, kompiuteris įjungtas, neprinešta malkų, pečius šaltas. Vyras pradėjo rėkti ant sūnėno, o šis atsisėdo prie kompiuterio ir toliau žaidžia, net nereaguoja. Tada vyras pasakė: “aš tavęs nemesiu pro duris, aš paskambinsiu policijai, atvažiuos policija, padės išspręsti tą konfliktą”. Tuo tarpu ji nuėjo į tualetą, ir išgirdo, kad vyras skambina 112, kviečia policiją. Išgirdusi, suvokdama, kad jiems pagalbos nereikia, kad tą konfliktą kažkaip ji užglaistys, nuramins vyrą, pasakė vyrui, kad “nereikia jokios policijos”. Ar vyras vartojo necenzūrinius žodžius bendraudamas telefonu, negirdėjo. Ji išgirdo tik, kad jam reikalinga policija, tada ji išbėgo iš tualeto ir pasakė, kad jiems nereikia jokios pagalbos, po ko vyras padėjo ragelį, jie susėdo ir šnekėjosi su vyru. Grįžęs vyras elgėsi neagresyviai, buvo ramus. Ji pati tą vakarą buvo blaivi. Vyras nusiramino, kaip ir viskas gerai ir pamatė, kaip sūnėnas prabėgo į lauką ir į kambarį atėjo su policijos pareigūnais. Iš pradžių ji nesuprato, iš kur tie policijos pareigūnai atsirado. Ji jiems pasakė, kad pagalbos nebereikia ir viskas bus gerai. Jie paklausė jos vardo, pavardės, daugiau jos nieko neklausė, patys net neprisistatė, įėjo į virtuvę. Atėję pareigūnai neklausė, kodėl kvietė policiją. Tarp pareigūnų ir jos vyro jokio pokalbio apie tai, dėl ko kvietė policiją, nebuvo. Jie su vyru patys nenorėjo išmesti sūnėno iš namų, jiems buvo reikalinga pagalba, kad policija padėtų. Sūnėnas gyvena pas juos, jokių darbų neatlieka, gal tuo metu ir užėjo vyrui emocija. Vyras buvo tuo metu išgėręs. Jei nebūtų atvažiavusi policija, tai vyras gal būtų už pakarpos išmetęs sūnėną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti pareiškėjo skundą, o Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, neigia savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusižengimų, kritikuoja byloje surinktus įrodymus ir jų vertinimą, jo veiksmų kvalifikavimą, teigia apie dvigubą jo nubaudimą, jam paskirtas per dideles baudas bei galimą Panevėžio AVPK pareigūnų šališkumą.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo ir jo atstovo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo ir jo atstovo subjektyviai nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus, teisingą jų kvalifikavimą bei nubaudimą už juos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui inkriminuoto ANK 493 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuomet, kai nustatomi būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltė ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai (skambinama į Bendrąjį pagalbos centrą, nesant pagalbos poreikio). To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis administracinis nusižengimas taip pat yra padaromas tik tyčia, o melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba. Pažymėtina, kad šis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas ANK straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas neigia administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis trukdęs bendrojo pagalbos centro darbą ir iškvietęs policiją, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, tačiau, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai Pareiškėjo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo patvirtinančių įrodymų.
Kaip matyti, pats E. T. pripažįsta administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis skambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietęs policiją, tačiau teigia tai daręs, nes jam reikėjo pagalbos, kad policija išlydėtų pas jį ne vienerius metu gyvenantį sūnėną M. G. iš jo namų, taipogi E. T. teigimu – jis bendrojo pagalbos centro darbuotojų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojęs. Teismas tokius Pareiškėjo teiginius, be kita ko atkreipdamas dėmesį ir į E. T. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos priemonę bei jo siekį išvengti atsakomybės. Be to, tokius E. T. parodymus paneigia ir byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, surašant 2021 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolą E. T. nedalyvavo, po ko 2021 m. gruodžio 10 d. atvykęs policijos pareigūnams paaiškino, jog 2021 m. lapkričio 6 d. apie 03 val. būdamas neblaivus namuose, jis paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir kvietė policiją, ką jis kalbėjo neatsimena, bet atsimena, jog keikėsi necenzūriniais žodžiais, jis norėjo, kad policija išvežtų iš namų jo žmonos sūnėną M. G., gyvenantį jo namuose, nes šis neatneša malkų, nieko nedaro, tik žaidžia kompiuteriu. Skunde teismui E. T. nurodė, kad jis į 112 skambino tuo metu, kai tarp jo ir sūnėno buvo kilęs konfliktas ir buvo įsitikinęs, kad jam tada pagalbos reikėjo. Teisme jis teigė, kad pagalbos telefonu 112 skambino, nes jam reikėjo pagalbos, kad policija išvežtų M. G. iš jo namų, nes šis ginčijosi su juo, o kaip ir ką bendravo su BPC operatoriumi, nepamena, bet operatoriaus jis nekeikė. E. T. parodymų teisme turinys taipogi liudija, kad vienu kartu jis teigė, kad atvažiavus pareigūnams pagalbos jam reikėjo, kad išvežtų M. G. iš namų, kitu kartu jau tvirtino, jog kai atvažiavo policija, jis su žmona jau buvo sutarę, kad nebereikia pagalbos, todėl jis policijai pasakė, kad nebereikia pagalbos. Nors E. T. viso proceso metu tvirtino apie buvusią pagalbos būtinybę jam skambinant pagalbos numeriu 112 ir nurodė, jo manymu, pagalbos poreikį patvirtinančias aplinkybes, teismo vertinimu, pagalbos poreikio, būtinybės nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, o E. T. parodymų apie pokalbį su BPC operatore nenuoseklumas (tai pripažįstant necenzūrinių žodžių vartojimą, tai kategoriškai neigiant tai), atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus, liudija ne ką kitą, kaip apie jo parodymų nepatikimumą.
Taip pat kaip nepatikimi vertintini ir E. T. sutuoktinės L. T. parodymai. Kritišką jos parodymų vertinimą sąlygoja ne tik jos suinteresuotumas sutuoktinio nenubaudimu, bet ir jos nurodytų aplinkybių prieštaringumas savo pačios parodymams ir kitiems objektyviems bylos įrodymams. Liudytoja apklausta L. T. teisme teigė, kad vyras išlipęs iš mašinos ir pamatęs, kad visur antrame aukšte, ten kur sūnėnas gyvena, šviesos dega, kompiuteris įjungtas, neprinešta malkų, pečius šaltas, pradėjo rėkti ant sūnėno. Paskui liudytoja parodymų davimo eigoje teismui jau nurodė, kad grįžęs vyras elgėsi neagresyviai, buvo ramus. Pastebėtina ir tai, kad pasak jos, ji būdama tualete išgirdo, kad vyras skambina 112 ir kviečia policiją, bet ar vyras vartojo necenzūrinius žodžius bendraudamas telefonu, negirdėjo. Tuo tarpu E. T. ir bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbio įrašas anaiptol nerodo E. T. buvus neagresyvų ir ramų, kaip nurodė L. T.. Be to, pokalbio įraše aiškiai girdėti garsiai E. T. operatorei išsakyti necenzūriniai žodžiai, kas kelia teismui pagrįstų abejonių dėl L. T. deklaruojamo negirdėjimo sutuoktinio telefonu kviečiant policiją išsakytų necenzūrinių žodžių.
Teisme tiek E. T., tiek jam antrinti bandžiusi sutuoktinė L. T. teigė apie konfliktą, buvusį tarp E. T. ir jų namuose įvykio metu gyvenusio sūnėno M. G., pastarajam nesielgiant pagal jų norus (neatnešant malkų, žaidžiant kompiuteriu ir kt.) ir ginčijantis su E. T., dėl ko jis norėjo, kad M. G. išsikraustytų iš namų ir tam, jo manymu, reikėjo policijos pagalbos. Tačiau nei E. T., nei jo sutuoktinės nurodomos aplinkybės niekaip neįrodo, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. T. buvo kilęs realus pavojus, kad jis negalėjo išspręsti savo asmeninių problemų be specialiųjų tarnybų pagalbos. Tokių duomenų, rodančių, kad E. T. skambinant pagalbos numeriu 112, jam būtų buvusi reikalinga pagalba, byloje nėra.
Iš policijos ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad buvo užfiksuotas pranešimas, jog agresyvus pranešėjas skambinėja į 112, keikiasi, įžeidinėja operatorius, pagalbos prašymas neaišku koks, fone girdisi konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos, kad jį puola; uždavus papildomus klausimus, pranešėjas neatsako, elgesys neadekvatus, apvadino necenzūriniais žodžiais; situacija namuose neaiški, galimai namuose smurtas. Liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai M. R. ir H. V. teisme taip pat parodė į iškvietimą administraciniame kaltinime nurodytu adresu ir laiku vykę gavę aukščiau nurodyto turinio pranešimą. Tai matyti ir iš policijos pareigūno M. R. 2021-11-06 tarnybinio pranešimo. Be to, policijos ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuotus pranešimo duomenis atitinka ir bendrojo pagalbos centro teismui pateiktas bei teisme perklausytas administraciniame kaltinime nurodytas E. T. ir bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbio įrašas. Pats E. T. teisme patvirtino, kad 2021-11-06 03.39 val. įraše jis kalba su bendrojo pagalbos centro operatore, tačiau nepripažino jos atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius, priešingai – teigė apie netinkamą pastarosios bendravimą su juo. Tokie E. T. parodymai, juos vertinant pokalbio įrašo ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste vertinti kritiškai, kaip visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, sąžiningas ir protingas asmuo skambindamas BPC prisistatytų, nurodytų, kas nutiko ir kokia konkrečiai pagalba reikalinga, bendradarbiautų su teisėsauga ir panašiai. Gi policijos ataskaitų žiūryklės išrašo ir E. T. ir bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbio įrašo duomenys rodo, kad E. T., paskambinęs telefonu Nr. 112, elgėsi priešingai – su BPC operatore kalbėjo pakeltu tonu ir puolančiai, į užduotus operatorės klausimus neatsakinėjo, ją įžeidinėjo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Taigi, visa tai įrodo, jog pokalbio turinys pagrįstai laikytas trukdančiu bendrojo pagalbos centro darbą, o skambindamas E. T. suvokė ir žinojo, jog jam pagalba nereikalinga.
Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad E. T. vertindamas susidariusią situaciją, galėjo sąžiningai klysti, kadangi iš surinktų duomenų matyti, jog jam policijos pagalba nebuvo reikalinga, kas seka ir iš liudytojos L. T. parodymų turinio, taip pat ir iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų. Kaip matyti, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nusprendė, jog E. T. pagalba nereikalinga, atsižvelgdami tiek į jo paties, tiek į jo sutuoktinės L. T. paaiškinimus, taip pat nesant jokių objektyvių požymių, kurie leistų daryti bent pagrįstą prielaidą, kad pranešėjui ar kitiems asmenims būtų iškilusi bent minimalaus pavojaus grėsmė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kartu gyvenančių asmenų nesutarimai dėl buities, pareigų pasiskirstymo buityje ir panašiai visų pirma turi būti spręstini tarpusavio pastangomis, ieškant geriausio sprendimo, kompromiso. Nagrinėjamu atveju E. T. nurodomas konfliktas, nesutarimas su kartu gyvenančiu sūnėnu administracinio kaltinimo aplinkybėmis savaime nepatvirtina buvus Pareiškėjui pavojų, grėsmę ir dėl to kilusią pagalbos būtinybę. Pats E. T., kaip ir L. T., teisme teigė apie ilgalaikį, jų vertinimu, netinkamą sūnėno elgesį bei jų norą pastarąjį iškraustyti iš namų. Tačiau nei jie patys neparodė, nei jokie objektyvūs įrodymai byloje nepatvirtina administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvykus kokiam tai išskirtiniam įvykiui, sukeliant pavojų Pareiškėjui ar jo aplinkai. Tai yra E. T. nurodomos aplinkybės niekaip neįrodo, kad jam buvo kilęs realus pavojus, kad jis negalėjo išspręsti savo asmeninių problemų be specialiųjų tarnybų pagalbos.
Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad E. T. veiksmai buvo vedami tyčinės kaltės. Jis suvokė, jog policijos pagalba jam nereikalinga, tačiau vis tiek norėjo priešpastatyti save sūnėnui, parodyti savo pranašumą ar tokiu būdu pamokyti neva jo teises pažeidžiantį sūnėną, t. y. jis norėjo pranešti apie nebūtą nusižengimą ir tai padarė piktnaudžiaudamas savo teisėmis bei trukdydamas bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų darbą. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad E. T. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ir kvietė policijos pagalbą nesant tam poreikio, žinodamas, kad pagalbos poreikio iš tikrųjų nėra, be to, neatsakinėjo į užduotus operatoriaus klausimus ir jį įžeidinėjo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip trikdė bendrojo pagalbos centro darbą.
Pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes nesuteikia ir Pareiškėjo, jo atstovo teisme išsakytieji teiginiai apie atliekamą ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų M. R. ir H. V. atžvilgiu dėl galimai neteisėto jų elgesio E. T. atžvilgiu, kas, teismo įsitikinimu, savaime nesąlygoja jų duotų parodymų ar M. R. surašyto tarnybinio pranešimo, kurie atitinka kitus objektyvius bylos įrodymus, kritiško vertinimo. Kaip jau minėta, M. R. ir H. V. parodymai, susiję su E. T. pareikštais administraciniais kaltinimais, taip pat ir M. R. tarnybinio pranešimo duomenys šioje dalyje atitinka policijos ataskaitų žiūryklės išrašo, taip pat E. T. ir bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbio įrašo duomenis, todėl netikėti šių liudytojų nurodytomis kitais įrodymais pagrįstomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Todėl esant pakankamai E. T. kaltę dėl šioje byloje nagrinėjamų bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo bei melagingo policijos iškvietimo pagrindžiančių įrodymų, pagrindo bylos nutraukimui Pareiškėjo atžvilgiu nėra.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam paskirta bauda yra per didelė, tačiau teismas su tuo nesutinka.
Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų, o ANK 493 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymas – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad administracinius nusižengimus padarė neblaivus asmuo ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui. Institucijos atstovas, įvertinęs šiuos bei kitus, E. T. charakterizuojančius ir visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, už atskirus nusižengimus paskyrė jam šio straipsnio sankcijose numatytas baudas, kurių dydžiai mažesni už vidurkius, bei galutinę subendrintą baudą. Pareiškėjui paskirtą galutinę baudą laikyti per griežta ir dėl to neteisinga, teismas neturi pagrindo, nes ji paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju E. T. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos bei nustatyta galutinė nuobauda yra neišvengiama jo netinkamo elgesio pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
Nors skunde be kita ko teigiama apie galimą Institucijos šališkumą Pareiškėjo atžvilgiu ir kitus galimus Pareiškėjo teisių pažeidimus Institucijai tiriant jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, sprendžiant Pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta.
Taigi, teismas atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tikrinant 2021 m. gruodžio 23 d. Institucijos nutarimą nepadaryta. Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino E. T. padarius jam inkriminuotus ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, jo padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai. Administracinė nuobauda E. T. paskirta laikantis ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, individualizuota tinkamai.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.