Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Sergej Pelš apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. M. paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad A. M. privalo nedelsiant atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusiosios bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu įskaitytos bei atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš A. M. bei S. L. nukentėjusiajam priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 321,18 Eur turtinei žalai atlyginti bei 250 Eur patirtoms išlaidos dėl advokato teisinių paslaugų padengti.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir S. L., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. M. advokatas Sergej Pelš prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį ir A. M. dėl visų jam pareikštų kaltinimų išteisinti, nesurinkus pakankamai įrodymų jo kaltės pagrįsti; arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir A. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK140 straipsnio 1 dalį, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio l dalyje, A. M. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: klaidų vertinant įrodymus ir A. M. pripažįstant kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ar kitų esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta; teismo įrodytomis pripažintos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos bei paremtos išsamia bei nešališka visų bylos duomenų, kurie tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, analize. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

5. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pažymėtina, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

8. Pastebėtina, kad aukščiau nurodytų nukentėjusiojo parodymų patikimumą sustiprina pačių nuteistųjų nurodytos aplinkybės, tai yra A. M. apklausiamas patvirtino, kad jis iš tiesų yra nukentėjusiojo kaimynas, nes jau apie dvidešimt metų gyvena tame pačiame bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip ir V. M. (t. 3, b. l. 107). Kitas nuteistasis – S. L. nurodė, kad tame pačiame bendrabutyje, kuriame gyveno ir nukentėjusysis, jis gyveno pakankamai neseniai iki aptariamo įvykio (t. 1, b. l. 177;189; t. 3, b. l. 106). Pridurtina, kad BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 21-23) bei policijos pareigūnė Ž. C. viso proceso metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 74-75; t. 3, b. l. 13) patvirtina, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bendraujant su V. M., iš buto Nr. (-) išėjo aukštas, šviesiaplaukis vaikinas (S. L.), kurį nukentėjusysis pagal ūgį, kūno sudėjimą, plaukų spalvą ir amžių atpažino kaip vieną iš asmenų, kuris jį sumušė, dėl ko pastarasis buvo sulaikytas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptarti duomenys, vertinant juos su nukentėjusiojo parodymais, pašalina abejones, kad V. M. nurodydamas jo turtą sugadinusius ir jį sumušusius asmenis galėjo suklysti. Iš aptarto matyti, kad A. M. jis iškart įvardijo, nes jį, kaip kaimyną, seniai pažinojo, o antrąjį asmenį – S. L., kuris bendrabutyje gyveno neilgai, policijos pareigūnei nurodė vos tik išvydo jį koridoriuje, nes buvo įsidėmėjęs jo išvaizdos bruožus.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, nes jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, vedą asocialų gyvenimo būdą, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo psichikos būklės. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų R. K., R. M., L. M. ir J. M. parodymai iš tiesų patvirtina, kad iki mirties (past. – V. M. mirė 2021 m. liepos 30 d.) nukentėjusysis bute dažnai girtaudavo, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, dėl ko kildavo pykčiai ir su kaimynais (t. 3, b. l. 16; 77; 105). Kita vertus, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji apklausų metu nurodė, kad iki aptariamo įvykio konfliktų neturėjo (t. 1, b. l. 24; t. 2, b. l. 138-140; t. 3, b. l. 106-107), taigi, V. M. nurodydamas nuteistuosius, kaip asmenis, atlikusius jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, neturėjo pagrindo jų apkalbėti. Ši aplinkybė sudaro pagrindą tikėti nukentėjusiojo pozicija, kad įvykio metu jo bute buvo ir jį sumušė bei jo turtą sugadino A. M. ir S. L.. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad viso proceso metu V. M. davė pakankamai nuoseklius, logiškus ir detaliai nustatyti įvykių seką leidžiančius parodymus. Dėl to pagrįstai nei ikiteisminio tyrimo subjektams, nei pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl jo psichikos būklės. Tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui, kadangi vien piktnaudžiavimas alkoholiu ir antisanitarinių sąlygų gyvenamoje vietoje buvimas, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiojo psichikos būkle bei galimybe duoti realius faktus atitinkančius parodymus.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą patvirtina tai, kad jis nevienodai atpasakojo įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir savo kaimynėms (R. K. bei R. M.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad nors V. M. viso proceso metu apklaustas nurodė, kad jo turtą sugadino ir prieš jį smurtinius veiksmus atliko A. M. ir S. L., tačiau jo kaimynės R. K. ir R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad joms pasiteiravus nukentėjusiojo, kas jį sumušė, šis atsakė, jog neatsimena, nesvarbu (t. 3, b. l. 16; 105). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiojo kaimynėms pateikti atsakymai šiuo atveju yra logiškai paaiškinami. Tiek R. K., tiek R. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su V. M. konfliktuodavo dėl netvarkos, nes iš jo kambario sklido tokia smarvė, jog buvo neįmanoma greta gyventi, dėl to jos net išsikraustė iš bendrabučio (t. 3, b. l. 16; 105). Taigi akivaizdu, kad šių kaimynių ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo geri. Tai paaiškina, kodėl V. M., kaimynių užklaustas apie sumušimus, su jomis neatviravo bei detaliai įvykio aplinkybių nepasakojo. Tokią išvadą sustiprina ir paties nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad po to, kai buvo sumuštas, jis nesikreipė į kaimynus pagalbos, kadangi jie vis tiek nebūtų atėję ir jam padėję (t. 3, b. l. 75-78). Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų apie tai, kad įvykio metu pas jį bute buvo ir jo turtą sugadino bei jį sumušė būtent A. M. ir S. L., objektyvumu.

11. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bendrininkavimo požymių nebuvimo nuteistųjų A. M. ir S. L. veiksmuose. Pažymėtina, kad asmenų veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius; b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies; c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sąlygoja vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais. Taigi bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-895/2016, Nr. 2K-408-139/2016).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 7 d. atliktos pirminės apklausos metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad jam būnant namuose, pas jį į kambarį užėjo A. M. kartu su kitu vaikinu (past. –S. L.), kadangi durys buvo praviros. Jie ėmė jam priekaištauti, kad pas jį labai netvarkinga, smirdi. Jis varė juos lauk, po ko šie ėmė niokoti turtą, o konkrečiai, tiek A. M., tiek antras vaikinas mėlynos spalvos aerozoliniais dažais pradėjo purkšti sienas, lubas, šaldytuvą (t. 1, b. l. 24). Kaip teisingai pastebima skunde, visgi tiek 2019 m. liepos 20 d., tiek 2020 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad dažus į butą atsinešė ir jais turtą gadino tik vienas asmuo – S. L. (t. 1, b. l. 54; 69). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau pridūrė, kad S. L. niokojant jo turtą, šalia jo visą laiką buvo A. M., tačiau jo nestabdė (t. 3, b. l. 75-78). Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam priklausantis turtas – kambario durys, šaldytuvas, sienos, lubos bei grindys buvo aprašinėti mėlynos ir baltos spalvos dažais įvairiais necenzūriniais žodžiais bei simboliais, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir liudytojų J. M. bei Ž. C. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 74) foto nuotraukos (t. 1, b. l. 30-33). Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog sugadindami V. M. priklausantį turtą nuteistieji veikė bendrai. Kaip matyti, jie abu į nukentėjusiojo bendrabučio tipo kambarį pateko neteisėtai – be pastarojo leidimo ar kvietimo. Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad jo turtą dažais niokojo tik S. L., tačiau A. M. visą laiką buvo šalia ir S. L. nedrausmino, nestabdė, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais pritardamas pastarojo elgesiui, o kartu ir skatindamas jį taip elgtis, todėl spręstina, kad abu nuteistieji veikė išvien. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. pagrįstai, kaip bendravykdytojas, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

13. Byloje esančios specialisto išvados (-) duomenys patvirtina, kad dėl įvykio metu nuteistųjų prieš V. M. panaudotų smurtinių veiksmų, pastarajam buvo padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos, atitinkančios nežymaus sveikatos sutrikdymą mastą, ir VIII šonkaulio lūžis, atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. A. M. gynėjas, remdamasis nukentėjusiojo parodyamais apie tai, kad šluotkočiu, nuo kurio, jo manymu, ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį mušė S. L., prašo A. M. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su tokia gynybos pozicija nesutinka. Faktines aplinkybes, kad aptariamo įvykio metu prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, patvirtina ne tik pateikta specialisto išvada, bet ir liudytojų J. M., Ž. C., R. K. bei R. M. parodymai, kadangi visos šios liudytojos patvirtino, jog bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio ir ant jo matėsi akivaizdūs sužalojimai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. M. nurodė, kad įvykio metu S. L. jį mušė šluotkočiu, o A. M. – kumščiais. Kumščiai jam buvo mušama į veidą, krūtinės ląstą bei šonkaulius. Pažymėjo, kad didesnį skausmą jis jautė nuo smūgių rankomis, nei nuo smūgių šluotkočiu. Jo vertinimu, šonkauliai lūžo nuo smūgių rankomis (t. 3, b. l. 75-76). Taigi nuteistieji nors ir skirtingais būdais, nukentėjusįjį tuo pat metu mušė abu, bendrais veiksmais, suvokdami tokių neteisėtų savo veiksmų bendrumą. Nuteistieji smurtavo prieš V. M. dėl to, kad jis yra netvarkingas, gyvena asocialiai, tai yra dėl menkavertės priežasties, be to, suvokdami, kad jis yra silpnesnis, kas leidžia spręsti apie chuliganiškų paskatų buvimą jų elgesyje. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. ir S. L. pagrįstai kaip bendravykdytojai buvo nuteisti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

14. Nors apeliaciniame skunde nuteistajam A. M. paskirta bausmė nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmių skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir nepadarė įstatymo taikymo klaidų nei A. M. skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nei jas bendrindamas. Atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, A. M. pagrįstai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.