- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- N-662-1903-09
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. C. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimo M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. gegužės 13 d. M. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d., apie 18.00 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, bendrasavininkių kieme, necenzūriniais žodžiais vadino M. C. . Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
II.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą M. Ž. atžvilgiu nutraukė.
Teismas, remdamasis administracinėje byloje surinktais įrodymais, M. Ž. , M. C. paaiškinimais, L. Š. teismo posėdyje duotais parodymais, priėjo prie išvados, kad tarp M. Ž. ir M. C. vyksta ilgai besitęsiantis konfliktas, kurio pagrindas - asmeninio pobūdžio santykių aiškinimasis, kilęs dėl žemės sklypo ir jame buvusio pastato bei dėl baudžiamosios bylos, kurioje A. C. nuteistas už A. Ž. sumušimą. Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl M. Ž. veiksmų 2008 m. balandžio 10 d. surašytas 2008 m. gegužės 13 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio. Teismo posėdyje M. C. paaiškino, jog į policiją dėl M. Ž. elgesio pareiškimu kreipėsi tik po savaitės, dėl to, kad M. Ž. trukdė jai miegoti ir grasino naktį iš 2008 balandžio 15 d. į balandžio 16-ą d., kas taip pat, teismo manymu, rodo, jog tarp M. Ž. ir M. C. vykstantys konfliktai ir nesutarimai yra nuolatinio pobūdžio. Pažymėjo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d. bendro naudojimo kieme necenzūriniais žodžiais išplūdo M. C. . M. Ž. neigia tą dieną, apie 18 val. buvęs kieme ir plūdęs M. C. , tai jokiais objektyviais įrodymais nėra paneigta. Teismo manymu, nėra pagrindo remtis liudytojų M. R. – M. C. anūko, ir jo draugo A. M. parodymais, kadangi jie abu gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai ne visiškai atitinka M. C. parodymus: M. C. nurodė, jog M. Ž. ją plūdo apie 2 min., tuo tarpu M. R. ir A. M. nurodė, jog M. Ž. M. C. plūdo 10-15 min.; A. M. teismo posėdyje nurodė, kad M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d. buvo girtas, tai jautėsi iš jo kalbos, o iš administracinės bylos medžiagoje esančio jo paaiškinimo matyti, jog jis nurodė nežinantis, ar M. Ž. buvo girtas, (b. l. 13). Esant visoms šioms aplinkybėms, liudytojų M. R. ir A. M. parodymų laikyti objektyviais, patikimais ir jais remtis apkaltinant M. Ž. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymu, teismas neturėjo pagrindo. Nė vienas iš kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino 2008 m. balandžio 10 d., apie 18 val., bendrame kieme buvus kokį nors triukšmą, nors, kaip nurodė liudytoja V. N. , jei bendrame kieme vyktų barnis, kaimynai tai turėtų girdėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. C. 2008 m. balandžio 16 d. pareiškime Institucijos viršininkui dėl M. Ž. agresyvaus elgesio yra ištaisyta įvykio data iš 2008 m. balandžio 11 d. į balandžio 10 d. (b. l. 6), o tai leidžia abejoti dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių buvimo būtent 2008 m. balandžio 10 d. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d., apie 10 val., viešoje vietoje – bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, išplūdo M. C. necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
III.
M. C. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, M. Ž. nubausti pagal ATPK 174 straipsnį, paskiriant jam administracinį areštą, priteisti atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog konfliktas yra ilgai besitęsiantis, nepagrįstai kreipė dėmesį į buvusią baudžiamąją bylą, nes tai jokios įtakos pažeidimo sudėčiai neturi. Pažymi, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl ji M. Ž. turėtų apkalbėti, meluoti. Paaiškina, kad nėra įžeidusi M. Ž. , nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra bausta, su kaimynais sutaria gerai, o jos siekis atlikti sklypo kadastrinius matavimus negali būti laikomas nederamu elgesiu. Nurodo, kad M. Ž. ją įžeidinėjo ir žemino girdint tik dviems asmenims – M. R. ir A. M. . Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. Ž. parodymais ir nevertino jos elgesio policijos pareigūnui L. Š. atvykus surašyti protokolą. Atkreipia dėmesį, kad M. Ž. tvirtindamas, jog įvykio vietoje nebuvo, teismo posėdyje stengėsi patikrinti liudytojų parodymų patikimumą, kurie tiksliai nurodė smulkmenas, o jų pažymos iš darboviečių patvirtino, kad tuo metu jie nedirbo. Kadangi liudytojai alkotesteriu M. Ž. girtumo netikrino, todėl negalėjo pasakyti, ar M. Ž. buvo neblaivus. Pažymi, kad teismas nesiaiškino, ar 2-10 minučių praėjo nuo liudytojų atvykimo iki išvykimo, ar tiek laiko truko įžeidinėjimai.
Atsiliepimas
M. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas.
Nurodo ATPK 257 straipsnį bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį ir pažymi, kad teismas visus įrodymus vertino vienodai, neturėdamas išankstinio nusistatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pabrėžia, kad apeliantės pareiškimas yra kerštas jam ir jo žmonai dėl baudžiamosios bylos, kurioje A. C. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl A. Ž. sumušimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ir gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
M. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantės nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
M. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla M. Ž. atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto M. Ž. ir M. C. vyksta ilgai besitęsiantis konfliktas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar 2008 m. balandžio 10 d., apie 18 val., M. Ž. viešoje vietoje – bendrasavininkių kieme, visuomenėje nepriimtinais žodžiais įžeidinėjo M. C. . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino padaręs pažeidimą, neigė apskritai buvęs kieme M. C. , jos anūko M. R. ir jo draugo A. M. nurodytą valandą. Kaimynė V. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad kaimynai būtų girdėję, jei kieme vyktų barnis (b. l. 60), o ir pati M. C. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad M. Ž. kalbėjo pakankamai garsiai, šaukė maždaug dvi minutes (b. l. 58). Tačiau tai, kad kieme M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d., apie 18 val., šūkavo, vartojo M. C. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, neigė girdėję visi apklausti kaimynai: liudytoja V. N. nurodė tuo metu nebuvusi namie, tačiau nei M. C. , nei kiti kaimynai nieko nepasakojo apie kieme vykusį barnį (b. l. 60); S. Č. nurodė negirdėjęs triukšmo, nors nurodytu laiku buvo namie (b. l. 60); J. Š. nurodė, kad namie nebuvo, tačiau kalbų apie konfliktą tarp M. Ž. ir M. C. negirdėjo (b. l. 60). Be to, liudytojai S. Č. , A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad M. C. anūkas 2008 m. balandžio 10 d. apskritai nebuvo atvažiavęs (b. l. 60-61). M. C. pareiškimą dėl M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d. galimai atlikto pažeidimo pateikė ne iš karto po įvykio, o tik 2008 m. balandžio 17 d., o tai dar labiau apsunkina teisingų faktinių aplinkybių nustatymą byloje. Tai, kad M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d. vartojo necenzūrinius žodžius M. C. atžvilgiu patvirtina tik pati nukentėjusioji ir jos anūkas su draugu. Pastarųjų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes M. R. yra susijęs su nukentėjusiąja giminystės ryšiais, o A. M. yra jo draugas. Be to, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. C. nurodytas įvykio aplinkybes.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti M. Ž. kaltę padarius ATPK 174 straipsnio pažeidimą. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad M. Ž. 2008 m. balandžio 10 d., apie 18 val., bendrasavininkių kieme necenzūriniais žodžiais vadino M. C. , todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą M. Ž. atžvilgiu nutraukė teisėtai ir pagrįstai, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A4-689/2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 270-277). M. C. prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas nenagrinėtinas, kadangi jos apeliacinis skundas nėra tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. C. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.