Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. (V. N.) parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kažkada dirbo kartu. Santykiai normalūs, bendrauja. Atvažiavo pas kaltinamąjį į svečius. J. G. paprašė kito žmogaus, kad juos nuvežtų į parduotuvę, ten nusipirko alaus ir grįžo pas J. į namus. Užtruko apie 15 min., parduotuvė netoli nuo J. namų, apie 3 km. Kai grįžo į kaltinamojo namus, kieme jie pastovėjo gal 30 min., gal 1 val. ir tada jis kaltinamojo paprašė pasivažinėti su keturračiu. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis išgėręs ir nevažiuos, o liudytojas jam atsakė, kad yra blaivus ir gali vairuoti. Jie nuvažiavo į mišką, pasivažinėjo, sustojo ir jis nulipo nuo keturračio, išgėrė 100 gramų degtinės, turėjo tokį mažą buteliuką. Parūkė. Kai važiavo į mišką, jis vairavo keturratį, o J. sėdėjo gale. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo keturračio priekyje, pasviręs į priekį ir pradėjo miegoti. Galvojo, kaip jį čia nuvežti namo, kad jis nenugriūtų. Tada atsisėdo gale ir prispaudė kojomis kaltinamąjį ir taip po truputį važiavo. Vėliau stipriau paspaudė greitį ir įvyko avarija, vėliau nieko neatsimena. Kai prabudo, jam viskas buvo kaip rūke. Atsitrenkė į mašinos priekinę dalį. Kai suko į dešinę, nepastabėjo tos mašinos. Po smūgio iškrito iš keturračio, ten viskas vyko labai greitai. Kai prabudo, akyse buvo viskas balta. Po susidūrimo jis GMP pagalbos atsisakė, bet po poros dienų jam pradėjo skaudėti visą dešinę pusę. Stovėjo toliau nuo J. G., bet kažką girdėjo, kad kaltinamasis tarėsi, kad gali sumokėti už mašinos apgadinimą, moralinę žalą, kad neiškeltų bylos. Norėjo taikiai susitarti. Po įvykio, kai atvyko policija jis buvo šoke, jam davė kažką rašyti. Kodėl nurodė, kad vairavo kaltinamasis, nežino. Tuos parodymus jam diktavo pareigūnas, o jis buvo šoke ir nieko nesuvokė ir nieko neatsimena. Apsipirkti jie važiavo su automobiliu, o su keturračiu po mišką važinėjo, daugiau niekur nevažiavo. Ankstesni parodymai neteisingi, nes vairavo jis. Miške liudytojas gėrė degtinę, o kaltinamasis gėrė alaus. Degtinę jis visą išgėrė, alaus buvo likę. Jie alų buvo sudėję į keturratį. Mašiną, su kuria susidūrė, vairavo mergina. Po įvykio kaltinamasis bendravo su ta mergina, kuri vairavo automobilį. Ką iškart po įvykio kaltinamasis nurodė policijai, liudytojas neatsimena. Prisimena tik po to jau jį pakvietė pūsti į alkotesterį. Pareigūnai turbūt bendravo su kaltinamuoju, jis buvo šoke, todėl nežino. Kai į mišką atvažiavo, J. sėdėjo gale. Važiavo atgal, gale jau sėdėjo liudytojas. Kai važiavo, greitis buvo didelis, kaltinamasis nenukrito posūkio metu, nes jis jį laikė kojomis. Po avarijos jį GMP apžiūrėjo, pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Po smūgio jis pirmas iškrito iš keturračio, o J. liko ant keturračio (b. t. 2, b. l. 24–28).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Romualdas Germanas parodė, kad yra vyriausiasis patrulis. Tą dieną dirbo su kolege ir gavo iškvietimą. Atvažiavo į įvykio vietą, tai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, atvažiavę pamatė, kad nuo kelio buvo nuvažiavusi mašina Opel ir keturratis. Kelkraštyje ant žemės sėdėjo J. G. su sužalojimais, buvo iškviesta medikų brigada. J. G. buvo sulaužyta koja. Buvo duota pūsti į alkotesterį. Buvo teirautasi, kas važiavo, aiškintasi aplinkybės. Opel vairuotoja paaiškino, kad ji važiavo asfaltuotu, pagrindiniu keliu ir iš šalikelės išvažiavo keturratis su dviem vyrais. Opel vairuotojos jie paklausė, ar ji žino, kas būtent vairavo tą keturratį, Opel vairuotoja nurodė, kad keturratį vairavo J. G.. Jie vairavimo fakto nematė ir nenustatė. Per visą laiką, kol jie bendravo, kaltinamasis bandė su Opel vairuotoja dėl kažko susitarti. Atvažiavę medikai kaltinamąjį išvežė į Lazdynų ligoninę, o V. N. irgi pasakė, kad vairavo J. G.. V. N. paaiškino, kad jie važiavo iš parduotuvės. Vėliau į įvykio vietą buvo iškviesti tyrėjai. Įvykis buvo senai, todėl daug detalių neatsimena. Jie bendravo su kaltinamuoju. Kaltinamasis neigė, kad jis vairavo. Kaltinamasis nurodė, kad vairavo V. N.. Kaltinamasis sakė Opel vairuotojai žodį „susitarkim“. V. N. buvo išgėręs, jis net paaiškinimą jiems rašė, jie jam uždavė klausimą, kas iš tikrųjų vairavo, bet V. N. nenorėjo su jais kalbėtis, bet kažkaip išsirutuliavo pokalbis ir jis pasakė, kad vairavo J. G.. Jie paklausė V. N., kodėl jis nori sau prisiimti atsakomybę, bet jis nieko jiems nepaaiškino. V. N. paaiškinimą surašė pats. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad jis nurodė, kaip rašyti paaiškinimą, kad turi įrašyti pagrindinius dalykus, tai yra savo duomenis, kontaktus, datą, kad būtų užrašyta antraštė. Turinio nediktavo V. N.. Jie gali nurodyti tik pagrindinius dalykus, ką rašyti paaiškinime, o turinį dėsto pats asmuo. Nuo įvykio vietos 300–400 m. atstumu yra Aibės parduotuvės. Jiems atvykus, kaltinamasis bendravo, bet nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo sąmoningas. Kaltinamasis tik negalėjo atsistoti, nes jam buvo lūžusi koja. Abu asmenys po įvykio buvo sąmoningi, bendravo, adekvatūs. Įvykio vietoje, prie keturračio, buvo alus. Tas šalutinis kelias, iš kurio jie išsuko, yra nuo parduotuvės Aibė. Tuo keliu važiuojant miško nėra, ten yra ūkiniai pastatai. V. N. ir J. G. po įvykio galėjo bendrauti tarpusavyje. Jie galėjo tarpusavyje bendrauti iki atvykstant policijos pareigūnams. J. G. prašė Opel vairuotojos susitarti. Kad kaltinamasis su V. N. tartųsi dėl kaltės prisiėmimo V. N., liudytojas negirdėjo. Kaltinamasis kalbėjo adekvačiai ir situaciją suprato. V. N. stovėjo šalikelėje. Kokiomis sąlygomis kaltinamasis norėjo susitarti su Opel vairuotoja, liudytojas nežino (b. t. 2, b. l. 44–49).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. N. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kadangi (duomenys neskelbtini) kaime yra jos vyro mamos sodyba, todėl (duomenys neskelbtini) kaime būna su šeima ir kaltinamasis yra iš to paties kaimo. 2023 m. liepos 9 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nes ten buvo su šeima ir apie 12 val. buvo susitarusi su savo mama, kad atvažiuos pas ją į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuodama iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą iš kairės pusės šalutinio kelio tiesiog išlėkė, nesustodamas prie pagrindinio kelio, keturratis. Bandė sukti vairą į dešinę, kad neįvyktų susidūrimas, bet, deja, nepavyko. Vyrai buvo be šalmų, konkrečiai matė jų veidus. Matė kaltinamąjį, o kito vyro sėdėjusio už nugaros, nepažįsta. Vyrus matė susidūrimo metu, kiek ten metrų buvo negali pasakyti. Keturratį vairavo J. G.. Kaltinamasis normaliai sėdėjo ant keturračio, laikėsi rankomis už vairo. Antro keleivio gerai nematė, nes jis sėdėjo už kaltinamojo. Kaltinamasis yra stambesnis, užstojo keleivį, todėl tiksliai nieko negali pasakyti. Antro keleivio rankos negalėjo būti ant vairo. Keturratis įvažiavo į kairę jos mašinos pusę, į vairuotojo pusę. Po susidūrimo kaltinamasis buvo prieš mašiną, jis užkrito ant priekinio automobilio stiklo ir nukrito prieš automobilį, o keleivis atsidūrė už mašinos. Kaip sėdėjo keleivis, kaltinamajam už nugaros, ji negali pasakyti. Po eismo įvykio iškvietė GMP, kaltinamasis buvo sąmoningas, o keleivis kol skambino į GMP atrodo, kad nejudėjo, vėliau pradėjo judėti. Kol važiavo GMP, kaltinamasis kelis kartus prašė, kad ji nurodytų, kad keturratį vairavo V. N.. Kaltinamasis jos prašė, kad pasakytų, kad V. N. buvo prie vairo. Ji tuo metu buvo šoke, jam kelis kartus pasakė, kad ji galėjo važiuoti su vaikais. Tai įvyko 2023 m. liepos 9 d., pora minučių prieš 12 val. Kad kaltinamasis su V. N. važiavo iš parduotuvės, nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes tas kelias veda į parduotuvę ir prie keturračio buvo alaus. Įvykio vietą ir parduotuvę skiria 150–200 m., tiksliai negali pasakyti, bet parduotuvė yra arti. Po eismo įvykio kaltinamasis buvo sąmoningas, kalbėjo, prašė susitarti. Eksperimento metu sakė, kad tokia asmenų padėtis negali būti, nes keleivis negalėtų išlaikyti tokio keturračio. Susidūrimo metu nukentėjo kaltinamasis, nes būtent jis vairavo keturratį. Kaltinamasis susilaužė koją, o antras keleivis nukrito nuo keturračio ir perlėkė per mašiną. Kaltinamojo koja buvo sulaužyta, jis atsitrenkė į priekinį mašinos stiklą, bet kur buvo kaltinamojo koja, kai ji lūžo negali pasakyti. Patvirtina aplinkybes nurodytas ikiteisminio tyrimo metu, kad aiškiai matė, jog vairavo kaltinamasis. Jis ir V. N. nuo keturračio nukrito smūgio metu abu. Įvykio metu buvo vasara, buvo daug žalumos, šalutinį kelią užstojo medžių lapai, iš toli nesimatė to keturračio, jis tiesiog išlėkė. Ji matė, kad kaltinamasis sėdėjo priekyje ir vairavo keturratį, jis suko rankomis vairą. Už ko laikėsi keleivis ji nematė, nes iš už kaltinamojo ji nematė keleivio. Po įvykio jie su V. N. kalbėjo, jie abu buvo sąmoningi. Patvirtina, kad kaltinamojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kol kaltinamasis buvo GMP mašinoje, ji kalbėjo su V. N., ji paklausė V. N., kodėl jie neblaivūs važinėja ir jis paminėjo, kad kaltinamasis to keturračio niekam neduoda. Ji ant vairo matė vieno asmens rankas, antrų rankų ant vairo nebuvo. Kaltinamasis normaliai sėdėjo prie vairo. Jie įvykio vietoje buvo ilgai, bendravo su policijos pareigūnais. Girdėjo, kad policininkai kaltinamojo klausė, ar jis buvo prie vairo ir prašė dokumentų. Į įvykio vietą atvažiavo jos vyras. Ar kaltinamasis ir V. N. bendravo su jos vyru, nežino (b. t. 2, b. l. 44–49).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. N. (G. N.) parodė, kad 2023 m. liepos 9 d. buvo prie savo namo, žmona paskambino, kad papuolė į avariją, nuvažiavo. Atvykęs pamatė, kad žmona šoke, mašina sudaužyta, pamatė gulintį J. su sulaužyta koja. Skambindama sutuoktinė jam pasakė, kad susidūrė su J., kad įvyko eismo įvykis. Žmona, kai jam paskambino, pasakė, kad susidūrė su J. G.. Kaltinamasis yra jo pažįstamas, buvęs klasiokas. Jis atvažiavęs į įvykio vietą, pirmiausiai apžiūrėjo žmoną, ar ji nenukentėjo. Kaltinamasis labai jį kvietė, prašė, kad jis prieitų. Kai priėjo, J. G. pradėjo jo prašyti, kad jo žmona pasakytų, kad vairavo ne jis, o V. N.. Jis J. G. pasakė, kad šituo klausimu padėti negali ir, kad jis žiūrėtų savo sveikatos, tada pasišalino nuo kaltinamojo. Kai paguldė kaltinamąjį, jie kalbėjo su V. N. ir jo klausė, kodėl jis tokios būklės kaltinamajam leido vairuoti. V. N. nurodė, kad kaltinamasis niekam neduoda savo keturračio vairuoti. Kaltinamasis bendravo ir aiškiai dėstė savo mintis. Matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs, bet koks buvo girtumo laipsnis liudytojas nežino, kai policijos pareigūnas davė kaltinamajam pūsti į alkotesterį, pamatė, kad jis pripūtė 3 promiles. V. N. buvo išgėręs, bet ne toks girtas, kaip kaltinamasis. Jie abu viską suvokė puikiai. Su kaltinamuoju, kalbėjo tik iš karto po įvykio, vėliau nekalbėjo (b. t. 2, b. l. 44–49).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. O. parodė, kad tą dieną ji dirbo parduotuvėje Aibė. Po mišių atvažiavo J., nupirko alaus ir išvyko. Po mišių, tai apie 12 val. kaltinamasis buvo parduotuvėje. Kaltinamasis parduotuvėje buvo su V. N.. Jie su kaltinamuoju nekalbėjo, buvo parduotuvėje daug žmonių. Kokia buvo kaltinamojo būklė, nežino. Tačiau jis ėjo, juokavo, mokėjo už prekes. Vėliau, gal praėjus apie 30 minučių po kaltinamojo išvykimo, į parduotuvę atėjo moteris ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, bet tuomet liudytoja dar nežinojo, kad jame dalyvavo J. G.. Apie tai jai pasakė vėliau atėję žmonės Parduotuvę ir įvykio vietą skiria apie 0,5 km., gal 300 m. atstumas, tiksliai negali pasakyti. Kur įvyko eismo įvykis, žino. Nuo parduotuvės yra du keliai. Važiuojant į kairę, išvažiuoji į pagrindinį kelią, o jei į dešinę, tada galima sutrumpinti kelią. Tam, kad atsidurtų susidūrimo vietoje, reikia išvažiuoti iš aikštelės, pasukti į dešinę, tada, neprivažiavus degalinės, pasukti į kairę ir vėl į dešinę, tai čia yra tas trumpesnis kelias. Jeigu neklysta, kaltinamasis pirko du butelius alaus po 1 l. To alaus stiprumas buvo iki 6 laipsnių, jie negeria stipresnio (b. t. 2, b. l. 44–49).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. L. (E. L.) parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai. Jis atliko keturračio techninę apžiūrą ir atvežė jį pas kaltinamąjį, nes J. prašė pasivažinėti. Su kaltinamuoju nebuvo kalbėję apie keturračio vairavimo sąlygas. Kaltinamasis turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, taigi, liudytojas davė jam šalmą ir leido naudotis keturračiu. Pasakė J., kad kai jam reikės keturračio, jis jį pasiims. Apie įvykį sužinojo gal po savaitės iš pažįstamų, nes yra kilęs iš to paties kaimo, kaip ir kaltinamasis ir turi pažįstamų. Po įvykio pasakė kaltinamajam, kad kai suremontuos keturratį tada ir atiduos. Apie įvykį žino tik tiek, kad toks įvykis buvo, smulkmenų nežino. Kiek jie su kaltinamuoju kartu gyveno, mokėsi kartu, draugavo, niekad negirdėjo, kad J. G. vairuotų išgėręs. Nieko kaltinamojo neklausė apie eismo įvykį. Jam J. pasakė, kad suremontuos keturratį ir grąžins. Po įvykio matė keturratį, ten apgadinta važiuoklė ir dešinysis šonas (b. t. 2, b. l. 51–52).

2023 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatyta, kad 2023 m. liepos 9 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo keturratį Linhai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, per kurį pats nukentėjo, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. t. 1, b. l. 5–11).

2023 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu (ROIK 0123000396090) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2023 m. liepos 9 d. jai dirbant kartu su patruliu R. Germanu, apie 11.39 val. buvo gautas kvietimas, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) kaime, prie parduotuvės „Aibė“ susidūrė lengvasis automobilis ir mopedas. Du nukentėję asmenys, vienas kraujuoja. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad buvo susidūręs lengvasis automobilis Opel Insignia Limousine HB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. N., ir keturratis Linhai M5501, vairuotojas J. G.. Lengvasis automobilis Opel Insignia Limousine HB ir keturratis Linhai M5501, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo nuvažiavo nuo pagrindinio kelio. Taip pat su keturračio vairuotoju J. G. važiavo keleivis V. N., jam nustatytas 1,10 prom. girtumas. Lengvojo automobilio vairuotoja E. N. paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu, kai iš šalutinio kelio išvažiavo keturračio vairuotojas J. G., kuriam buvo pirmu pūtimu nustatytas 3.04 prom. girtumas. Antrasis pūtimas J. G. nebuvo atliktas dėl patirtų sužalojimų, asmuo skubiai buvo transportuotas į ligoninę. Lengvojo automobilio vairuotojai E. N. buvo nustatytas 0,0 prom. blaivumas. J. G. buvo iškviesta GMP 3607 ir jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, dėl įvykio aplinkybių nepaaiškino (b. t. 1, b. l. 12).

2023 m. liepos 9 d. E. N. paaiškinime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji važiavo pas tėvus iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) k. (apie 12 val.) automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu. Iš posūkio (šalutinio kelio iš kairės pusės) du vyrai ant keturračio (duomenys neskelbtini), net nesustodami, iš šalutinio kelio išvažiavo į priešpriešinį kelią. Ji bandė stabdyti ir vairą sukti į dešinę, tačiau nepavyko nesusidurti. Prie vairo sėdėjo J. G. (b. t. 1, b. l. 55).

2023 m. liepos 9 d. V. N. paaiškinime nurodė, kad 2023 m. liepos 9 d. važiavo iš parduotuvės su savo draugu J. G., kuris buvo prie keturračio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Išvažiuodami iš šalutinio kelio, atsitrenkė į Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 78).

2023 m. lapkričio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, atliekamas įtariamojo parodymų patikrinimą, J. G. nurodė, kad 2023 m. liepos 9 d. namuose vartojo alkoholį. Pas jį atėjęs V. paprašė pavažiuoti keturračiu ir jie kartu nuvažiavo į mišką. J. G. nurodo, kad tuo metu sėdėjo keturračio gale, o priekyje V. ir keturratį vairavo V.. Miške sustojus, J. G. išgėrė alaus ir užsirūkė, nuo keturračio nulipęs nebuvo, tada sėdėdamas ant keturračio prigulė ant bako, J. G. parodo, kaip būtent sėdėjo ant keturračio, prigulęs ant bako (nuotrauka Nr. 2). Tada V. atsisėdo už jo ir vairuodamas keturratį vežė J. G. namo, tiksliai negali parodyti, kaip sėdėjo už jo V., nes nematė (b. t. 1, b. l. 157–159).

2023 m. lapkričio 10 d. eksperimento protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad J. G. pasodinus priekinėje keturračio dalyje, arčiau bako, jo galvą palenkus į apačią, link kuro bako, rankas laikant ant bako, kojas sulenkus per kelius, padėjus jas keturračio apačioje, tam skirtoje vietoje (foto Nr. 2), o už J. G. atsisėdus liudytojui V. N., kai jo kojos ištiestos ir remiasi į posparnius, pastarasis gali rankomis siekti keturračio vairą ir vairuoti, pasuka vairą kelis kartus į vieną ir kitą pusę, spausti akseleratorių ir perjunginėti bėgius taip pat gali. Eksperimento metu nustatyta, kad įmanoma vairuoti keturratį, būnant tokioje padėtyje, kaip nurodė liudytojas V. N. ir J. G., būnant tokioje padėtyje kaltinamasis netrukdo V. N. vairuoti keturračio (b. t. 1, b. l. 95–98).

2023 m. lapkričio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, atliekant liudytojo V. N. parodymų patikrinimą vietoje, pastarasis nurodė, kad 2023 m. liepos 9 d. jis atvyko pas J., jie vartojo alkoholį. V. paprašė J. pavažiuoti keturračiu (nuotrauka Nr. 1, parodo, kad būtent šiuo keturračių važiavo) ir jie kartu nuvažiavo į mišką. V. N. nurodė, kad J. sėdėjo keturračio gale, o jis sėdėjo priekyje, vairavo keturratį. Nuvykus į miškelį, jie sustojo, J. G. išgėrė alaus ir jau norėjo miegoti, todėl atsigulė ant bako (nuotrauka Nr. 2 parodo, kaip sėdėjo atsigulęs ant bako J. G.), tada V. N. nurodo, kad atsisėdo už J. G. (nuotrauka Nr. 3, parodo, kaip būtent atsisėdo ir vairavo) ir, vairuodamas keturratį, vežė jį namo, bet, nepamatęs automobilio, įvažiavo į jį. V. N. nurodo, kad vairuodamas, jis galėjo spausti ,,gazo“ mygtuką (akseleratorių) ir vairuoti keturratį motociklą, kojas laikė ant keturračio posparnių, kaip ir parodė (b. t. 1, b. l. 89–91).

2023 m. gruodžio 4 d., peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis (Body) darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad, atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje jie pamatė vyrą (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip J. G.), gulėjusį šalikelėje. Ant vyro kairės kojos apatinėje dalyje matomi kraujo nuvarvėjimai. J. G. nurodo, kad ne jis vairavo, davė draugui pravažiuot. Taip pat J. G. nurodo, kad sėdėjo gale. Gulėdamas J. G. kviečia E. ir G.. Nurodo jų vardus. Taip pat matomas automobilis, kurio priekinė dalis yra sudaužyta ir ant automobilio variklio dangčio matomos užkritusios galimai šakos ar krūmai. J. G. nustatytas 3,04 promilių girtumas. Automobilio vairuotojai patikrintas blaivumas, nustatytas 0,00 prom. Atvykusi GMP apžiūri J. G.. Girdima, kad J. G., kreipdamasis į E. ir G. (G.), sako: „Prašau tavęs“. Pareigūnas paklausė kito asmens, sėdėjusio keturratyje, ar jie buvo su šalmais, vyras atsakė, kad be. Pareigūnui paklausus, kodėl jis iššoko iš šalutinio kelio, ar nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir kodėl J. G. verčia kaltę ant jo, vyras pasako: „Ne, jis neverčia, aš galiu ir pats paimti“. Pareigūnui paklausus, ar jis gale sėdėjo, šis patvirtina. Keleivis nurodo, kad taip pat vartojo alkoholį. Vaizdo įraše matoma, kad prie J. G. priėjęs G. bendrauja su juo, sako, kad niekuo jam padėti negali, nes nebuvo įvykio metu ir nieko čia nesprendžia, taip pat paaiškina, kad be teisių galima gyventi. Automobilio vairuotoja E. N. sako, kad pažįsta, kas vairavo keturratį, bet bijo, kad namo nepadegtų. Kitam keturračio keleiviui nustatytas 1,10 promilių girtumas. Taip pat jam nurodoma surašyti paaiškinimą tam, kad nurodytų visas aplinkybes, kaip viskas buvo. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip V. N. pildo paaiškinimo protokolą. Taip pat prieina GMP medikė ir apžiūri V. N. ausį, galvą ir petį (b. t. 1, b. l. 129–132). Analogiški duomenys buvo nustatyti peržiūrėjus pirmiau nurodytus vaizdo įrašus teisiamojo posėdžio metu.

2023 m. rugsėjo 29 d., perklausus garso įrašus, pateiktus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) nustatyta, kad 2023 m. liepos 9 d., 11.59 val., paskambino moteris, prisistačiusi E. N., kuri nurodė, kad susidūrė su keturračiu, yra sužeistų. Antro pokalbio, vykusio 2023 m. liepos 9 d., 12.06 val., metu ta pati moteris papildomai paaiškino, kaip nuvažiuoti iki įvykio vietos (b. t. 1, b. l. 122–125).

2023 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARHM-0428, patikros sertifikatas Nr. 1937245 ir 2023 m. liepos 9 d. 12.10 val. nustatytas 3,04 prom. girtumas (b. t. 1, b. l. 134, 135).

2023 m. liepos 10 d.–2023 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-3605/2023 (01) esančiais duomenimis nustatyta, kad J. G. kraujyje, paimtame 2023 m. liepos 9 d. 13.29 val., nustatyta mažiausia 2,51 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. t. 1, b. l. 138).

2023 m. liepos 9 d. keturračio LINHAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros metu automobilis stovi griovyje. Apžiūrint keturračio išorę yra apgadinta dešinės pusės priekinis ratas ir rato ašis, keturračio kėbulo apdaila. Daugiau jokių matomų apgadinimų nėra. Judinant vairą, keturračio judesiai nepersiduoda į ratus. Stabdžių būklė – spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas (b. t. 1, b. l. 34–36).

2023 m. liepos 9 d. Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas rudos spalvos, 5 durų lengvasis automobilis, adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis stovi griovyje, dešinėje pusėje, priekiu nukreiptas į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę. Automobilio kėbulas sausas. Apžiūrint automobilio kėbulą matomi įlenkimai (subraižymai) ant variklio dangčio, apgadintos priekinės bamperio grotelės, apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, apgadintas priekinis bamperis, įskilęs priekinis stiklas, sudužęs priekinis kairės pusės žibintas. Daugiau jokių apgadinimų apžiūrint automobilio kėbulą nėra (žiūrėti fotolentelę) Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) gale, ir dešinės pusės šone veikiantys. Automobilio padangos yra su protektoriumi, atitinka šio sezono kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apžiūrint automobilio saloną matoma bendra tvarka, yra įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius. Automobilio saugos pagalvės neišsiskleidusios. Automobilyje įrengti valytuvai yra veikiantys. Stabdžių būklė – spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Judinant vairą, jo judesiai persiduoda į ratus. Rankinis stabdys užtrauktas, greičio pavarų dėžės svirtis ,,P” (parkingas) padėtyje (b. t. 1, b. l. 41–43).

2023 m. liepos 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties apleistu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Greitis ties įvykio vieta yra 50 km/val. Automobilio OPEL Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Keturratis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, žvyrkelio ir suko į dešinę į (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini). Panaudotas bazinės linijos matavimo metodas. Bazinė linija nutiesta palei dešinės pusės kelkraštį link (duomenys neskelbtini) g. pusės. X0 taškas padėtas nuo pastato (duomenys neskelbtini) kampo. Bazinės linijos ilgis 18 m. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: po eismo įvykio automobilis OPEL Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), priešingoje nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pusėje, griovyje, priekiu nukreiptas į (duomenys neskelbtini) k. pusę, į krūmus. Keturratis Linhai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), priešingoje nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pusėje, griovyje priekiu nukreiptas į (duomenys neskelbtini) k. pusę, į krūmus (b. t. 1, b. l. 26–28).

2023 m. liepos 10 d. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis nustatyta, kad keturratis Linhai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso E. L. (E. L.) (b. t. 1, b. l. 52).

VšĮ „Emprekis“ išraše esančiais duomenimis nustatyta, kad keturračio motociklo Linhai M550L, benzinas, 493,0 variklio tūris, 16,4 kw, 2020 metų, kaina yra 4 500 Eur (b. t. 1, b. l. 53).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas daro išvadą, kad J. G. padarė jam įkaltinamą pirmiau nurodytą nusikaltimą. Jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai ‒ liudytojų E. N., G. N., R. Germano, R. O. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai.

Neigdamas savo kaltę, J. G. viso proceso metu teigė, kad keturratį motociklą įvykio dieną vairavo ne jis, o kartu su juo tą dieną buvęs V. N.. Kaltinamasis paaiškino, kad pastarasis buvo atvažiavęs pas jį į svečius. J. G. paprašė kaimyno, kad juos nuvežtų į parduotuvę. Jie nuvažiavo iki parduotuvės, apsipirko. Tai buvo jau po 10 val., gal 11 val. Tuomet grįžo atgal pas jį į namus. Pabuvo ten neilgai. Kieme stovėjo keturratis, V. N. paprašė leisti jam juo pasivažinėti. Pasak kaltinamojo, jam tuo metu buvo ilgasis savaitgalis, todėl vartojo alkoholinius gėrimus ir V. N. pasakė, kad prie vairo nesisės, tada V. N. pasakė, kad jis vairuos. Jie nuvažiavo į mišką, ten sustojo, pastovėjo, dar išgėrė. Vėliau kaltinamasis parūkė ir jį apėmė mieguistumas. V. N. liepė jam nelipti nuo keturračio, nes paskui jam nepavyks jo užtempti atgal. Anot kaltinamojo, kaip jie važiavo atgal jis neatsimena. V. N. sakė, kad jis priekyje gulėjo ant keturračio kuro bako, o V. N. jį prilaikė kojomis. Prabudo jau po avarijos. Tiksliai neprisimena, ką kalbėjo policijos pareigūnams po eismo įvykio. To, kad jis sėdėjo keturračio gale, nesakė. Siūlė E. N. ir G. N. susitarti, nes norėjo viską išspręsti taikiai, be policijos pareigūnų. Savo esme panašius parodymus apklausiamas teisme davė V. N., kuris patvirtino, kad keturratį įvykio dieną iš tikrųjų vairavo jis. Sėdėjo gale ir savo kojomis prilaikė labai apsvaigusį J. G., kuris buvo suklupęs keturračio priekyje. Taip sėdėdamas galėjo pasiekti vairą, galėjo jį pasukti, paspausti akseleratorių ir stabdį. Pasak V. N., tuo metu, kai pateko į eismo įvykį, jie grįžinėjo pas kaltinamąjį iš miško. Iki miško buvo nuvažiavę pasivažinėti. Jis vartojo ten alkoholinius gėrimus. Buvo prieš tai nuvažiavę su J. G. kaimynu iki parduotuvės, po to grįžo namo, pabuvo ten apie 30 min.‒1 val. ir nuvažiavo į mišką. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad keturratį vairavo J. G., nes buvo šoko būsenoje, be to, jam viską diktavo pareigūnas. Savo parodymus tiek J. G., tiek V. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytoja E. N. viso baudžiamojo proceso metu (tiek rašydama paaiškinimą iš karto po eismo įvykio, tiek kelis kartus duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme) nuosekliai teigė, kad įvykio dieną keturratį motociklą vairavo ir į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė J. G.. Liudytoja nurodė aiškiai mačiusi būtent kaltinamojo veidą ir jo rankas ant vairo. Pasak E. N., ji iš matymo pažįsta kaltinamąjį, todėl savo parodymais, jų teisingumu, ji neabejoja. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė aiškiai nemačiusi vyro, sėdėjusio už kaltinamojo, nes J. G. yra stambesnis ir iš už jo keleivio nesimatė, tačiau keleivio rankos negalėjo būti ant vairo. Kaltinamojo veidą ji matė aiškiai, nes jis atsitrenkė į jos vairuoto automobilio kairę pusę, t. y. į vairuotojos pusę, užkrito ant priekinio stiklo, o keleivis, nukritęs nuo keturračio motociklo, atsidūrė prie jos mašinos galo. Eismo įvykio metu J. G. lūžo koja ir iš karto po įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus ir GMP, pranešė vyrui. Liudytoja nurodė ir tai, kad, jos manymu, prieš tai J. G. ir V. N. buvo parduotuvėje, nes avarijos vietoje, ant kelio buvo alaus butelių, o nuo avarijos vietos iki parduotuvės yra itin mažas atstumas, 150‒200 m. Pasak liudytojos, kaltinamasis po eismo įvykio buvo sąmoningas, prašė susitarti, pasakyti, kad keturratį motociklą vairavo ne jis. Vėliau jie su vyru kalbėjosi su V. N., klausė jo, dėl ko jie girti važinėjasi, o šis atsakė, kad J. G. niekam neleidžia vairuoti jo keturračio motociklo (b. t. 1, b. l. 58, 64‒65; b. t. 2, b. l. 46‒47).

Vertinant pirmiau aptartas liudytojos nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šios liudytojos galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, jos parodymai, skirtingai nei kaltinamojo ir liudytojo V. N. paaiškinimai, visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Antai liudytojas G. N. teisme parodė, kad paskambinusi sutuoktinė jam pasakė, kad susidūrė su J. G., kad įvyko eismo įvykis. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, buvęs klasiokas. Jam atvažiavus į įvykio vietą, J. G. labai jį kvietė, prašė prieiti. Pagalvojo, kad nori jo atsiprašyti, bet kai priėjo, kaltinamasis pradėjo jo prašyti, kad žmona pasakytų, jog vairavo ne jis, o V. N.. Anot liudytojo, jis J. G. pasakė, kad šituo klausimu padėti negali ir, kad jis rūpintųsi savo sveikata. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė, o būtent tai, kad G. N. kviečiamas kaltinamojo buvo prie jo priėjęs ir, atsakydamas į J. G. žodžius, jam pasakė, jog niekuo padėti negali ir „be teisių žmonės taip pat gyvena“, yra užfiksuota vaizdo įraše, kuris buvo ištirtas teisme (b. t. 1, b. l. 129‒130; b. t. 2, b. l. ....). Atsakyti į teismo klausimą dėl šio tarp jo ir G. N. vykusio pokalbio turinio kaltinamasis negalėjo.

Liudytojos E. N. parodymai taip pat atitinka liudytojo policijos pareigūno R. Germano nurodytas aplinkybes, kuomet jis paaiškino, kad Opel automobilio vairuotojos buvo paklausta, ar ji žino, kas būtent vairavo keturratį motociklą, o ji nurodė, kad jį vairavo J. G.. Per visą laiką, kol jie bendravo, kaltinamasis bandė su automobilio Opel vairuotoja dėl kažko susitarti. Jis nuolat kartojo žodį „susitarkime“. Dėl ko būtent kaltinamasis bandė susitartu su automobilio Opel vairuotoja, liudytojas nežino. Pareigūnas taip pat nurodė, kad nuo eismo įvykio vietos iki netoliese esančios „Aibė“ parduotuvės yra 300‒400 m. Po eismo įvykio tiek kaltinamasis, tiek V. N. buvo orientuoti, sąmoningi, adekvačiai suprato situaciją. Šie liudytojo paaiškinimai atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, kurie patvirtina, kad, bendraudama su policijos pareigūnu, E. N. nurodė, kad keturratį motociklą vairavo J. G.. Rašydama pasiaiškinimą, pasitikslino, ar turėtų šią aplinkybę irgi įrašyti, nes nurodė bijanti, kad gali „padegti jos namą“. Pažymėtina, kad vaizdo įraše taip pat užfiksuota, jog iš karto po eismo įvykio kaltinamasis policijos pareigūnams nurodė, jog sėdėjo keturračio gale, t. y. keleivio vietoje, o ne suklupęs priekyje, kaip teigė teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Liudytojos E. N. parodymus patvirtinančiais duomenimis teismas laiko ir abiejų transporto priemonių, t. y. keturračio motociklo ir automobilio Opel, apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti keturračio motociklo priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės ratas, dešinio priekinio rato ašis. Taip pat buvo apgadintas ir automobilis Opel. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apgadinti automobilio kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis automobilio stiklas, priekinis bamperis (b. t. 1, b. l. 22‒34, 41‒50). Šie įrodymų šaltiniai patvirtina liudytojos nurodytas aplinkybes, kad keturratis motociklas atsitrenkė būtent į jos, vairuotojos, automobilio pusę, o kaltinamasis po susidūrimo užkrito ant priekinio automobilio stiklo. Taigi šie duomenys tuo pačiu patvirtina, kad prieš pat susidūrimą keturračio motociklo vairuotoją ir tai, kas vairavo keturratį, liudytoja matė aiškiai, kaip ji ir nurodė, nes viskas vyko priešais ją. Esant šioms aplinkybėms, baigiamųjų kalbų metu gynėjo nurodytas argumentas dėl liudytojos E. N. parodymų suabsoliutinimo sprendžiant J. G. kaltės klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Baigiamosios kalbos metu gynėjas taip pat akcentavo byloje atlikto eksperimento ir jo metu nustatytų aplinkybių svarbą, tačiau pažymėtina, kad eksperimentas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuos teismas vertina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Sutiktina, kad atlikus eksperimentą, byloje nustatyta, kad, sėdint taip, kaip nurodo J. G. ir V. N., pastarasis gali pasiekti keturračio motociklo vairą, spausti akseleratorių ir stabdį (b. t. 1, b. l. 95‒101). Tačiau tokios galimybės turėjimas, esant kitiems pirmiau aptartiems byloje surinktiems įrodymams ir jais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nelaikytinas pakankamu išvadai, jog transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo V. N.. Vertindamas eksperimento rezultatus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pasak V. N., jis prilaikė kaltinamojo kojas savo kojomis, t. y. J. G. buvo savo kojas sulenkęs, o liudytojo kojos buvo virš jo kojų. Taigi esant tokiai kaltinamojo ir liudytojo kojų padėčiai, V. N. dešinė koja, būdama virš J. G. kojos, turėjo amortizuoti smūgį, tekusį kaltinamojo dešinei kojai eismo įvykio metu. Juo labiau, kad liudytojas nurodė, kad jie nuo keturračio motociklo nukrito su J. G. kartu. Be to, remiantis tokiais liudytojo parodymais, smūgio metu jo kojos turėjo būti keturračio motociklo priekyje, t. y. būtent toje vietoje, kuria buvo susidurta su automobiliu Opel. Tačiau jokių kojų sužalojimų V. N. eismo įvykio metu nepatyrė, o J. G. buvo nustatyti dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai (b. t. 1, b. l. 140).