Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. spalio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai skyriuje bendravo su atsakove R. P. ir nepilnamete dukra G. P., gimusia (duomenys neskelbtini) Nepilnametė G. P. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su motina R. P. dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nepilnametė G. mokosi (duomenys neskelbtini), 8 c klasėje. Motina R. P. dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 800 Eur/mėn. atlyginimą. Ieškovas A. P. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, gauna apie 400 Eur/mėn. atlyginimą. Išlaikytinių nepilnamečių vaikų tėvas daugiau neturi. Mergaitė Skyriaus specialistams paaiškino, kad jai gera gyventi su mama, santykiai šilti ir draugiški. Nepilnametė G. paaiškino, jog nori lankyti lauko teniso būrelį pas privatų trenerį, šiuo metu lanko tinklinio būrelį mokykloje. G. P. taip pat pareiškė, jog kuo skubiau jai reikalingas ortodontinis gydymas (dantų tiesinimas, dantų breketai). Breketams ir procedūroms reikia nemažai pinigų. Motina R. P. nurodė, kad nemažai išlaidų G. P. mokymosi priemonėms, aprangai, mitybai, laisvalaikiui ir pan. Atsakovė nurodė, kad pastaruosius du mėnesius išlaikymo atsakovas dukrai neteikė. Skyriaus vertinimu, palikus ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 300 Eur per mėnesį, šiuo metu būtų užtikrinamas vaiko poreikių tenkinimas (el. b. l. 64 – 66).

Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jis negali teikti dukrai 300 Eur išlaikymo per mėnesį, nes neturi tiek pajamų. Po santuokos nutraukimo jis turėjo savo buvusiai sutuoktinei išmokėti išlaikymo įsiskolinimą bei kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą. Ieškovas antstoliui sumokėjo apie 8 000 Eur, todėl jo santaupos yra pasibaigusios ir daugiau mokėti dukrai po 300 Eur išlaikymą per mėnesį yra finansiškai nepajėgus. Mergaitė su juo nebendrauja, nes atsakovė neleidžia. Jis bandė su dukra pasimatyti mokykloje, tačiau buvo iškviesta policija. Į antstolius kreipėsi dėl atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo, tačiau pasitarus su antstoliu suprato, kad nenori traumuoti dukters ir priverstinai su ja bendrauti. Patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir šios bendrovės direktorius. Bendrovė prekiauja baldais. Prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes 300 Eur sumos jis dukros išlaikymui mokėti nepajėgus. Iš atsakovės į bylą pateiktų nuotraukų, namas, kuris yra (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o jo sūnui.

Į teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko; teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 67), išnagrinėjo bylą šiam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant (mutatis mutandis CPK 248 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-287-979/2019, nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. P., o A. P. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės (el. b. l. 34 – 38).

Teismas pažymi, kad sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų suderintos valios išraiška. Teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis teisėta ir nepažeidžia kieno nors interesų. Tai reiškia, kad teismas ne tik patikrina, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kuriuos pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtina aptarti, bet ir įvertina, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų arba vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenustatęs prieštaravimo imperatyvams, šalių nepilnamečio vaiko ar vieno iš sutuoktinių teisėms ar teisėtiems interesams. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas nė vienos iš šalių. Sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių, kaip ir bet kuri kita sutartis, sudaryta laisva šalių valia, turi šalims įstatymo galią (CK 189 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jam įsiteisėjus, įgyja res judicata galią ir šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jeigu esmingai pasikeičia aplinkybės (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, kt.) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo (2019 m. vasario 26 d.), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.

Ieškovas nurodė, kad dėl pablogėjusios jo turtinės padėties (pasibaigus santaupoms) išlaikymo dydis turi būti mažintinas iki 170 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas nuo 2014 m. kovo 10 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudaro 560 Eur (el. bylos priedas b. l. 34-36). Šios aplinkybės egzistavo ir priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 2019 m. vasario 26 d. Pats ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jo darbo užmokestis liko tas pats, be to, jis pats yra aukščiau nurodytos bendrovės akcininkas ir vadovas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,5300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo jam atiteko asmeninės nuosavybės teise, ¼ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 6,8300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimą, žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 429,17 kv. m., ūkio pastatu, kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (įgyti iki santuokos sudarymo, todėl nutraukiant santuoką į dalintino turto balansą įtraukti nebuvo) (el. bylos priedas b. l. 21, 22-24, 25-26, 27-28). VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu yra įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri po santuokos nutraukimo jam atiteko asmeninės nuosavybės teise (el. bylos priedas b. l. 37-38).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė R. P. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1 325,52 Eur (el. bylos priedas b. l. 29-31). Jos vardu yra įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko asmeninės nuosavybės teise (el. bylos priedas b. l. 32-33). VĮ Registrų centras duomenimis atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka (el. bylos priedas b. l. 19-20).

Išanalizavus šalių turtinę padėtį akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo nepablogėjo ir šiuo metu yra daug geresnė nei atsakovės: ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir šios įmonės akcininkas, turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Nors Sodros duomenimis jo pajamos yra mažos, tačiau, teismo vertinimu šie duomenys tikrosios ieškovo turtinės padėties neatspindi, nes būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu bei vieninteliu akcininku, ieškovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, nes priešingu atveju negalėtų išlaikyti savo turimo vertingo nekilnojamojo turto bei mokėti kreditoriui UAB „SB Lizingas“ įmokas po 53,93 Eur per mėnesį už LED televizoriaus Samsung įsigijimą išsimokėtinai (el. b. l. 19), nes tai nėra pirmo būtinumo prekė, be kurios negalima būtų apsieiti. Taip pat ieškovas turėdamas ne vieną nekilnojamąjį daiktą galėtų, kurį nors iš jų išnuomoti ir gauti papildomų pajamų, taip prisidėdamas prie pakankamo dukros išlaikymo, o ne ženkliai, t. y. 1,8 karto siekdamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Nors atsakovės darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovo, tačiau ji yra paėmusi būstui kreditą, už kurį kas mėnesį moka po 110 Eur. Kartu teismas pažymi, kad aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pareiga. Tokia pareiga gali būti įgyvendinama įsigyjant gyvenamąjį būstą nuosavybės teise arba kitais – nuomos, panaudos ir pan. – pagrindais. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri vaiko gyvenamąją vietą užtikrina, įsigijusi būstą asmeninės nuosavybės teise ir mokėdama kredito įmokas, tai ieškovui iš dalies atsiranda pareiga prisidėti prie atsakovės kas mėnesį turimų išlaidų kredito įmokos mokėjimui. Taip pat teismas pažymi, kad būtent atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ir rūpestis jo kasdieniais poreikiais, auklėjimu, ugdymu, šiuo atveju būtų neproporcinga sumažinti šalių sulygtą sąlygą dėl išlaikymo sumos dydžio, juolab kad nenustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo nutraukiant šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, esmingai pablogėjo.

Ieškovas nurodė, jog jis turi pareigą išlaikyti savo motiną J. P., kuriai skiria per mėnesį po 50 Eur paramos.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimus, teismas turi atsižvelgti ir į asmens, iš kurio priteisiamas išlaikymas, pareigas išlaikyti kitus asmenis. Tačiau galiojantys teisės aktai išlaikytinio sampratą sieja tik su tais asmenimis, kurie turi teisę į išlaikymą, t.y. nepilnamečiai vaikai ar pilnametystės sulaukę vaikai nedarbingi dėl invalidumo (kuris nustatytas nepilnamečiui vaikui), sutuoktiniai, reikalingi išlaikymo (pvz. dėl sunkios ligos negalintys dirbti, reikalingi specialių brangiai kainuojančių medikamentų), tėvai, reikalingi išlaikymo, globotiniai (rūpintiniai), jei įstatymų nustatyta tvarka jiems nustatyta globa (rūpyba) ir kt. Tačiau atsakovo motina, turinti gauti senatvės pensiją nepripažintina išlaikytine tik dėl tos priežasties, kad turi sveikatos problemų, ar mažai uždirba dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Įstatymų leidėjas prioritetą suteikė nepilnamečiams vaikams, kuriems tėvai turi teikti materialinį išlaikymą. Todėl atmestinas šis ieškovo teiginys, kad jis dalį savo pajamų turi skirti savo motinos išlaikymui.

Nepilnametė šalių dukra G. P., kuriai yra 14 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), 8 c klasėje. Nepilnamečio vaiko poreikiai negalėjo sumažėti per nedidelį laiko tarpą (6 mėnesius), o jam augant vaiko poreikiai tik didės. Ieškovas neįrodė esminio jo turtinės padėties pablogėjimo, taip pat neįrodė, kad iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai. Šiuo atveju ieškovas pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo buvusių sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, taigi, jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė (iš esmės pablogėjo) per šešerių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindu mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, verslininkas, turintis nekilnojamojo turto, kurį gali išnuomoti, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad esant net ir menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nepilnametės šalių dukters poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 3,54 Eur. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos 3,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,54 Eur (trijų eurų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.