Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2007-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-116-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-10-12
Bylos Nr.
1A-319-116-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Vytautas Kursevičius, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas V.Iždonas Baudž. byla Nr. 1A-319-116/2007Teisėja R. Andriulienė Procesinio sprendimo kategorija2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ievai Petravičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjams adv. A. Vaclovui Birbilui, Ričardui Raliui,nuteistajam V. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. gegužės 17 m. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmė laikas.

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 45 paroms.

Priteisiant solidariai iš V. V. ir V. B. 500 litų A. A. , tenkinant jo civilinį ieškinį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. ir V. B. nuteisti už tai, kad 2006 metų sausio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė A. A. priklausantį gyvenamąjį namą ir slapta pagrobė A. A. priklausantį turtą: vandens siurblį 85 lt vertės, dujų balioną 90 Lt vertės ir 50 kg rūkytų lašinių, kurių bendra vertė 600 lt, tuo padarydami nukentėjusiajam A. A. 775 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti.

V. V. skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Panaikinti V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

V. B. pagal BK 178 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodo, kad teismo nuosprendi keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingos aiškiai per švelnios bausmės. V. V. i paskirta tik 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai įstatymo numatytos sankcijos vidurkis yra 2 metai 6 mėnesiai. Realiai neatsižvelgė į V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o kadangi jo atsakomybę sunkina ir lengvina po vieną aplinkybę, tai ir skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta į tai. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad V. V. vaidmuo buvo antraeilis, kad pats prisipažino, todėl jam skirtina bausmė žemesnė negu sankcijos vidurkis.

Skunde aiškinama, kad teismas skirdamas bausmę V. B. nepagrįstai atsižvelgė tik į tai, kad jam teistumas išnykęs ir laikoma, kad teisiamas pirmą kartą. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. buvo tris kartus baustas administracine tvarka ir jo gyvenimo būdas neduoda pagrindo neskirti laisvės atėmimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. nusikaltimui ruošėsi iš anksto, jis buvo nusikaltimo iniciatorius, davė nepakankamai nuoseklius parodymus, todėl V. B. paskirta arešto bausmė neatitinka bausmės paskirties.

Apeliantas teigia, kad V. B. neišreiškė jokio gailesčio dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino žalos ir net nebandė jos atlyginti, todėl nėra pagrindo tikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog net ir skirdamas švelnesnę bausmę – areštą, vis tik paskyrė per švelnią bausmę –žemesnę už įstatymo numatytos sankcijos vidurkį. Skunde nurodoma, kad būtina atsižvelgti į tai, kad teismas nevienodai įvertino kiekvieno nuteistųjų vaidmenį padarytoje veikoje, įvertino jų veiksmus neadekvačiai.

Nuteistasis V. V. po apeliacinio skundo gavimo pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje neatlygins žalos, gailisi, nes daugiau kaip puse gyvenimo praleido nelaisvėje, serga, prašo negriežtinti paskirtos bausmės.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis V. V. , jo gynėjas ir nuteistojo V. B. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. V. paskirtos bausmės, bausmių subendrinimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodyta bausmės skyrimo pagrindai, kuriuos būtina įvertinti skiriant bausmę. Tai yra teismas privalo įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Vis nurodytame straipsnyje pagrindai yra svarbūs ir privalomai vertintini skiriant bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatymo reikalavimus. Nes bausmės yra parinktos atsižvelgiant ne tik į bendrus įstatymo reikalavimus, tačiau kiekviena iš jų yra individualizuota, tai yra parinkta būtent pagal kaltininko asmenybę.

Apeliaciniame skunde ginčijamas V. V. paskirtų bausmių dydžiai, neva paskirta per maža bausmė. Tačiau teisėjų kolegijos nuomonė, bausmės dydis parinktas teisingai, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. 1 p. reikalavimus. Nurodyta įstatymo norma reikalauja, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nuteistasis V. V. į namus įsilaužė tikėdamasis ten rasti maisto. Iš namo pavogė turtą, kurio didesnę vertės dalį sudarė maistas (lašiniai). Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo vietą ir būdą, nuteistojo kaltės laipsnį, nusikaltimo dalyką, darytina išvadą, kad V. V. įvykdytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, negu BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėčiai būdingas pavojingumas, todėl atitinkamai ir bausmės dydis turi būti proporcingas įvykdytiems nusikalstamiems veiksmams. Tad darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės dydis proporcingai atitinka padarytą nusikaltimą, todėl keisti bausmę nėra pagrindo.

Skundžiamame nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad paskirtos bausmės remiantis BK 64 str. 1, 4, 9 d. subendrintos su ankstesniu nuosprendžiu. Tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad bausmės turėjo būti subendrintos pagal BK 63 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija išanalizavusi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bendrinimo aplinkybes konstatuoja, jog paskirtos bausmės teisingai subendrintos su 2006 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bei į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau nurodytas bendrinimas atitinka ne BK 64 str., o BK 63 str. reikalavimus. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė subendrinimo sąlygas, reglamentuotas BK 63 str., tik rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė BK 64 str., tai laikytina technine klaida, kuri taisytina.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. nepripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. B. įteikus pranešimą apie įtarimą, jis prisipažino visiškai (t. 1, b.l. 25-26), tai pažymima ir kaltinamajame akte (t. 1, b.l. 234) bei priimtame teismo nuosprendyje ( t. 2 b.l.245). Ir nors jis padarytos žalos neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu nuteistasis V. B. pasižadėjo žalą atlyginti ir teigė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. (t.1, b.l. 242). Teisėjų kolegijos nuomonė, nurodytų aplinkybių pakanka, jog V. B. būtų pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. B. paskirtos bausmės

Apylinkės teismas nurodė, kad skiriant bausmę kaltinamajam V. B. be nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas atsižvelgė ir į tai, kad padaryta žala neatlyginta, padarytas apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), vengė baudžiamosios atsakomybės, nes šaukiamas nevyko į teismą. Be to, yra linkęs nusikalsti, nes teisiamas jau septintą kartą (b.l.50-80), baustas administracine tvarka (b.1.88-89), įrašytas į narkologo ir psichiatro įskaitą (b.l.83-84). Akivaizdu, kad anksčiau parodyto pasitikėjimo nevertina ir teigiamų išvadų nedaro. Tačiau BK 97 str. 6 d. nurodoma, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, o BK 55 str. teigiama, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, darytina išvada, jog V. B. pagrįstai parinkta arešto bausmė. Nusikaltimo padarymo metu teistumas V. B. jau buvo išnykęs, nuo 2002-07-26, kuomet buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (b.l. 49) nusikalto pirmą kartą, todėl jis laikytinas teisiamu pirmą kartą ir į tai atsižvelgta parenkant bausmės rūšį. Tačiau apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam V. B. aiškiai per švelnią bausmę, kuri prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, bendriems bausmės skyrimo pagrindams. Apylinkės teismas neįvertino nusikalstamo veikos padarymo aplinkybių, tai kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. buvo nusikaltimo iniciatorius.

Teisėjų kolegija pakeisdama V. B. bausmę, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologo ir psichiatro įskaitą, nedirba ir neregistruotas Darbo biržoje, todėl darytina išvada, kad teigiamų išvadų nedaro ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmai buvo nukreipti pagrobti maistą, ir didžioji dalis pagrobto turto vertę sudarė maisto produktai, tad jam skirtinas mažesnis negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir V. B. paskyrė neteisingą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1, 2 p.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi išdėstytais teiginiai bei remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p. 331 str.

Rezoliucinė dalis

n u s p r endžia:

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendį.

V. B. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą 45 ( keturiasdešimties penkių) parų arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo V. B. sulaikymo dienos.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog V. V. paskirta bausmė bendrinama remiantis BK 63 str.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Vytautas KursevičiusVirginija Žindulienė