Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ŽIA valda real estate“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė ieškovės UAB „ŽIA valda real estate“ ieškinį ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ŽIA valda real estate“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos bei delspinigių priteisimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Teismas nustatė, jog ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas pažeidžiant sutartinio teismingumo taisykles.

Atsakovė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tarpininkavimo sutartyje, kurioje šalys susitarė dėl teismingumo, ieškovės buveinės adresas nurodytas Klaipėdoje, o ne Vilniuje, kaip teigia ieškovė. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad Klaipėdoje byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, nes atsakovė ir į teismo posėdį kviestini liudytojai gyvena Klaipėdoje, tarpininkavimo sutartis sudaryta taip pat Klaipėdoje.

Ieškovė UAB „ŽIA valda real estate“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovės buveinė yra Vilniuje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Be to, atsakovės argumentas, jog Klaipėdoje byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, yra nepagrįstas, nes ieškinyje išreikštas prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitokios bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal civilinio proceso normas. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek jis pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas.

Iš byloje esančios šalių pasirašytos tarpininkavimo sutarties matyti, jog visi iš šios sutarties kylantys ginčai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę, teisme Vilniuje pagal tarpininko, t. y. ieškovės, buveinės adresą. Šiame susitarime aiškiai atsispindi ginčo šalių valia perduoti visus ginčus dėl sutarties vykdymo spręsti Vilniuje esančiam teismui ir atmesti kitų, nesančių Vilniuje, teismų jurisdikciją. Toks šalių sustarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia rūšinio ir išimtinio teismingumo taisyklių, todėl turi būti vykdomas.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog ieškovės buveinės adresas sutartyje nurodytas Klaipėdoje, o ne Vilniuje, todėl byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Kiekvienas juridinis asmuo turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl jo buveinė nustatoma pagal šio registro duomenis (LR CK 2.49 str., 2. 62 str. 1 d.). Patikrinus Juridinių asmenų registro bei civilinės bylos duomenis, matyti, jog ieškovės buveinės adresas nurodytas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šios bylos atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė pažeisdamas teismingumo taisykles, nes pareiškimas pagal pateiktus duomenis iš karto buvo teismingas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstyta nuomone, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog Klaipėdoje byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, ir toliau nagrinėti bylą. Paaiškėjus teismingumo taisyklių pažeidimui po bylos iškėlimo teisme, civilinio proceso įstatymas įtvirtina teismo pareigą bylą perduoti pagal teismingumą kitam bendrosios kompetencijos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), atskirojo skundo motyvais nutarties naikinti nėra pagrindo. Todėl 2008 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.