- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e1-247-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06933-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- S. V.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas
išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06933-19 medžiagą, kurioje
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, deklaravęs gyvenamąją vietą Alytuje, (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., būdamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas Alytuje, (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 14 str. 2 d. būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui bei pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nurodymų, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies nurodymų, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 d. nurodymų, kadangi nepaskyrė įmonėje asmens atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarė sutarties su įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu ir pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, o būtent:
- neužtikrino, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų registruotos 15 639,14 eurų pajamų bei 10 240,22 eurų išlaidų ūkinės operacijos, dėl ko negalima nustatyti veiklos rezultato ir įsitikinti, ar visos ūkinės operacijos yra pagrįstos bei ar Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys apie pajamas ir išlaidas yra teisingi;
- neužtikrino, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įvertinti iš įmonės banko sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 17 d. paimti 200 eurų bei iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimti 5800 eurų, todėl nėra galimybės nustatyti jų panaudojimą ir grynųjų pinigų likutį kasoje;
- neužtikrino, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų įregistruotos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautos įplaukos (pajamos) – 15 527,60 eurų, dėl ko negalima nustatyti, kas, kokiu pagrindu atliko mokėjimus bei kokie pirkėjų įsipareigojimai bendrovei;
- neužtikrino, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų įregistruoti iš sąskaitų AB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėti 7 230,27 eurų kitiems ūkio subjektams, dėl ko negalima nustatyti kam, pagal ką buvo pravestos piniginės lėšos bei kokie bendrovės įsipareigojimai ir jų struktūra tiekėjams bei valstybės institucijoms;
- netvarkė apskaitos registrų ir juose neregistravo bendrovės dirbančiųjų darbo užmokesčio paskaičiavimo ir 1 125,43 eurų išmokėjimo bei nevedė neišmokėto darbo užmokesčio apskaitos, dėl ko negalima nustatyti kokiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis ar galutinis atsiskaitymas bei kiek bendrovės įsipareigojimų sudaro neišmokėtas darbo užmokestis ir kokia jo struktūra.
Tokiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kaltinamasis S. V., pareiškus jam įtarimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę visiškai pripažino ir apklaustas specialiuoju liudytoju ir įtariamuoju parodė, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ įkurta 2018 m. pavasarį su tikslu vykdyti tarptautinį krovinių pervežimą. Planavo veiklą vykdyti (duomenys neskelbtini) , kadangi ten gyveno nuo 2012 m. Įmonės pagrindinė akcininkė buvo motina A. V.. Įmonės įkūrime dalyvavo ir jis. Įmonės įkūrimui paėmė 30 000 eurų paskolą (duomenys neskelbtini) os banke. Tikėjosi, kad įmonė veiks pelningai, kadangi jį taip patikino pažįstami su kuriais konsultavosi prieš įkurdamas įmonę ir išsinuomodamas transporto priemones. Taip pat, įmonėje įdarbino buhalterę S. L. bei transporto vadybininką T. C.. Įmonei gavo licenciją kroviniams vežti. Įmonėje įdarbino tris vairuotojus iš Baltarusijos. Įmonės buveinė registruota Alytuje, (duomenys neskelbtini) . Įmonės buhalterė dokumentus tvarkydavo savo namuose Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pats jokių buhalterinės apskaitos dokumentų buveinės adresu nelaikė, visi dokumentai buvo laikomi pas buhalterę. Buhalterei dokumentus pateikdavo tiek elektroniniu paštu, tiek atveždavo tiesiogiai, kai grįždavo į Lietuvą. Apie įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą nusimano mažai, tik bendrus principus. Supranta, kad jis atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, o nesant buhalterės – ir už apskaitos tvarkymą. Duomenis apie įmonėje priskaičiuotą darbo užmokestį bei mokesčius Sodrai ir VMI teikdavo buhalterė S. L.. Iš pradžių įmonėje veikla vyko normaliai, tačiau po poros mėnesių pritrūko apyvartinių lėšų ir iškilus problemoms dėl technikos gedimų ir problemų su atsiskaitymu tarp logistikos bendrovės (duomenys neskelbtini) „K. L.“ ir jo įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ pareikalavo grąžinti vilkikus ir puspriekabes, kurias iš šių įmonių buvo išsinuomojęs. Šios įmonės norėjo nutraukti sutartis, tačiau jis norėjo toliau tęsti veiklą, išsimokėti už transporto priemonių nuomą. Vyko derybos, tačiau 2019 m. sausio mėnesį įmonės priėmė sprendimą nutraukti sutartis bei pareikalavo grąžinti transporto priemones. Taip pat, nepavyko susiderėti su „(duomenys neskelbtini) “ banku, dėl vilkikų išsipirkimo sutarties pakeitimo, mano, jog bankui pasirodė nepatikima neseniai veikianti įmonė. Kadangi reikėjo mokėti nuomą už vilkikus, jis priėmė sprendimą sudaryti sutartis dėl krovinių pervežimo su (duomenys neskelbtini) os logistikos įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , taip pat mėnesį dirbo su Lietuvoje esančia „(duomenys neskelbtini) “ ekspedicijos įmone. Sudaręs sutartis toliau vykdė veiklą, tam, kad būtų galima vykdyti transporto priemonių išsipirkimą. 2019 m. sausio pabaigoje S. L. parašė prašymą atleisti ją, kadangi jis kaip suprato, jai buvo sudėtinga dirbti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ pateikdavo didelius reikalavimus dėl apmokėjimų prioritetų, neleisdavo apmokėti už paslaugas jų pačių pasirinkimu, reguliuodavo už kokias paslaugas reikia apmokėti. S. L. informavo jį, kad paruoš įmonės dokumentus ir juos pateiks jam. 2019 m. kovo mėnesį buvo sulaikytos paskutinės jo valdytos transporto priemonės, kadangi buvo paskelbta jų paieška ir S. L. atidavė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nuo jos išėjimo iš darbo jis S. L. siųsdavo informaciją apie įvykdytus užsakymus, kadangi ji sutiko pateikti deklaracijas M. B. apskaitos ji netvarkė. Po S. L. išėjimo iš darbo ieškojo, kas tvarkytų įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau niekas nesutiko apsiimti, kadangi pabijojo pradėto ikiteisminio tyrimo. Jis buhalterinės apskaitos netvarkė, apskaitos registrų nevedė ir kasos dokumentų nepildė. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo pabaigos tik kaupė dokumentus, susijusius su atliktais pervežimais, kvitus dėl kuro pylimo ir kitų paslaugų įsigijimo, tačiau jų nesuvesdavo į buhalterinę apskaitą. Tikėjosi, kad suras buhalterę, tačiau nepavyko. S. L. padėjo žodiniu susitarimu tik dėl informacijos teikimo institucijoms. Pats taip dirbo vairuotoju įmonėje, neturėjo kada domėtis įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir imtis tvarkymo pats. Po 2019 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ visai nevykdė veiklos ir jokių sandorių neturėjo. Dėl įtarime nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pripažįsta pilnai. Jokių išgrynintų pinigų nėra panaudojęs ne įmonės reikmėms. Pagrinde už paslaugas apmokėdavo pavedimais arba atsiskaitydavo už smulkesnes paslaugas įmonės banko kortele. 15 639,14 eurų pajamų buvo gautos tik bankiniais pavedimais ir iš logistikos įmonių. Šie pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Įmonėje apmokėjimų grynaisiais pinigais praktiškai nevyko. Mokesčių inspekcijai skolos nebuvo, šiuo metu susidariusi PVM permoka. Jis nevedė jokių registrų, todėl juose neatsispindi įmonės banko sąskaitoje gautos pajamos ir išlaidos. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitų pervesdavo pinigus kitoms įmonėms pagal įmonei išrašytas sąskaitas-faktūras. Gali būti, kad dalies sąskaitų-faktūrų nebuvo išsaugota, kadangi tuo metu dokumentus tvarkė ir vairavo automobilį pats. Darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais, o komandiruotpinigiai buvo apmokami grynaisiais, išrašant kasos išlaidų orderius. Kiek atsimena kasoje turėjo būti kasos išlaidų orderiai. S. L. jam tik padėjo sutvarkyti darbuotojų atleidimą, tačiau darbo užmokesčio apskaitos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. ji nevykdė. Pageidauja pabaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kiek įmanoma mažesnę baudą, kadangi šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki dėl pradėtų civilinių bylų ir vykdomo išieškojimo (5 t. b. l. 21-25, 33-35).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo S. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Ji ieškojo papildomo darbo ir ją susirado įmonės vadovas S. V.. Įmonės akcininkė yra jo mama, su ja nėra bendravusi, ji įmonės veikla nesidomi. Įmonė registruota motinos bute, jos adresu tiksliai nepasakytų. Kai įsidarbino įmonė buvo tik pradedanti dirbti. Ji žinojo, kad S. V. pasirašė nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ dėl vilkikų ir puspriekabių nuomos. Taip pat sutarė, kad tam, kad galėtų išsinuomoti transporto priemones, turėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ logistika, tai yra vykdyti jų užsakymus. Įmonė neturėjo tuo metu lėšų, ar laiduotojo, todėl buvo sulygta tokia sąlyga. S. V. išsiėmė visas reikalingas licencijas. Susitvarkė įstatinį kapitalą. Jis įdarbino transporto vadybininkę, kad būtų galima gauti licenciją. Iš karto įdarbino kelis vairuotojus. Planavo vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) , kadangi ten jau seniai gyvena. S. V. neturėjo lėšų, o iš karto tik pradėjus dirbti ir išvažiavus į reisą, pradėjo gesti automobiliai. Taip pat, pradėjo gauti sąskaitas apmokėti nuomą bei reikalavimą sumokėti depozitą. Kadangi pastoviai važiuodavo su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ logistika, užsakymų būdavo ir pirmąjį mėnesį buvo normaliai gauta pinigų įmonėje, kurie buvo panaudoti draudimams, nuomai. Nuo antrojo mėnesio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ priėmė sprendimą užskaityti įmonės gaunamas už užsakymų vykdymą lėšas, tam kad padengti nuomos mokestį ir visus mokesčius susijusius su automobilio eksploatacija. Trečiąjį mėnesį, jie nusprendė išmokėti dalimis su nurodymu, kam sumokėti pinigus. Įmonėje pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. S. V. stengėsi vykdyti užsakymus, tik mano, nuo pat pradžių pasirinko netinkamą variantą dėl automobilių nuomos ir darbo su „(duomenys neskelbtini) “ logistika. Taip pat 2018 m. lapkričio mėnesį įmonėje dirbęs vairuotojas, ne lietuvis, užgėrė ir neišvežė krovinio, todėl ta transporto priemonė, tai yra (duomenys neskelbtini) , valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ logistikos. Kitas vilkikas vis dar dirbo su „(duomenys neskelbtini) “ logistika. Tuo pačiu metu, „(duomenys neskelbtini) “ su „(duomenys neskelbtini) “ pareikalavo grąžinti transporto priemones ir sumokėti pilnai nuomos mokestį. S. V. nevarė tų automobilių pagal reikalavimą. Jis jai nesakė dėl kokių priežasčių negrąžina automobilių. Tuo metu abu automobiliai buvo naudojami užsakymams nesusijusiems su „(duomenys neskelbtini) “, tai yra S. V. ieškojo užsakymų. Ji su S. V. dėl automobilių grąžinimo nebendravo. Jai svarbiausia buvo, kad būtų laiku pateikti buhalteriniai dokumentai ir suvesti visi registrai. Ji jį skatindavo, kad tvarkingai siųstų dokumentus, bet matė, kad jis pasimetęs ir įmonėje nebeįmanoma normaliai dirbti. Tuomet 2019 m. sausio mėnesį įspėjo S. V., kad išeina iš įmonės. Kadangi situacija dėl krovininių automobilių nepasikeitė 2019 m. sausio 31 d, parašė prašymą ir išėjo iš darbo. 2018 m. gruodžio mėnesį atleido transporto vadybininkę G. G., jos pačios prašymu. Ji mano, kad S. V. tikrai norėjo vykdyti krovinių pervežimo veiklą ir būtų ją tvarkingai vykdęs, jeigu tik būtų susitaręs su nuomotojais. Nemano, kad jis turėjo tikslą pasisavinti automobilius, kadangi jis įkūrė įmonę ir stengėsi tvarkingai vykdyti užsakymus, bent dalinai kas mėnesį mokėti už nuomą, tik nepasisekus su vairuotojais ir neturint apyvartinių lėšų, pradėjo strigti atsiskaitymas su nuomotojais. Visą laiką buhalterinės apskaitos dokumentus laikė savo namuose. S. V. yra nurodžiusi dokumentus pasiimti (1 t., b. l. 89-90).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra registruota bute Alytuje, (duomenys neskelbtini) . Įprastai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, pas dukrą, prižiūriu jos vaikus. S. V. yra jos sūnus. Paskutiniu metu jis daug metų gyveno (duomenys neskelbtini) , grįždavo į Lietuvą retai. Ten jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kiek žino, jis dirbdavo krovinių pervežimą vykdančiose įmonėse. Daug apie jo darbus nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ jai yra žinoma. Įmonė registruota jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Buvo jos akcininkė nuo jos įkūrimo iki 2019 m. kovo pabaigos. 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, įmonės akcijas padovanojo S. V.. Įmonės direktoriumi yra jos sūnus S. V.. Įmonė įkurta su tikslu vykdyti tarptautinį krovinių pervežimą (duomenys neskelbtini) . Ji įnešė pradinį įnašą įmonei įsteigti, taip pat S. V. paėmė paskolą (duomenys neskelbtini) , kad būtų galima išsinuomoti transporto priemones ir padidinti kapitalą. Ji žino, kad įmonėje buvo įdarbinta buhalterė ir transporto vadybininkė. Taip pat įmonėje buvo įdarbinti vairuotojai. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė S. L.. Jai nėra žinoma, su kokiomis įmonėmis S. V. buvo sudaręs sutartis dėl transporto nuomos ir logistikos. Žino, tik kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) su nuomotomis transporto priemonėmis. Ji pasitikėjo sūnaus galimybėmis tinkamai vykdyti įmonės veiklą, todėl jo kiekvienu sandoriu nesidomėjo. Jis ilgą laiką dirbo su krovinių pervežimu, todėl žinojo kaip vystyti tokios įmonės veiklą. Jis iš pradžių džiaugėsi, kad pavyko išsinuomoti geromis sąlygomis transportą ir pradėti dirbti. Vilkikus ir priekabas jis išnuomojo tikėdamasis vykdyti krovinių pervežimą pagal sutartį su logistikos įmone. Išsinuomojęs transportą S. V. iš karto išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) . Pradžioje kiek jai pasakojo, viskas sekėsi normaliai, tačiau vėliau pradėjo strigti krovinių pristatymas, kadangi užgerdavo vairuotojai arba sugesdavo transportas. Be to, vienas vilkikas buvo patekęs į eismo įvykį. Dėl tokių priežasčių, už vėlavimą pristatyti krovinius, pradėjo kauptis baudos ir delspinigiai. Sūnus norėjo kiek įmanoma išlaikyti įmonę, stengėsi dirbti tvarkingai, ieškojo kitų logistikos įmonių perėjimui, tačiau sudaryta sutartis su lietuvių ekspedicijos įmone neleido pakeisti sąlygų. Nepavykus susitarti su vairuotojais, sūnus pats pradėjo vežioti krovinius, tai yra vairuodavo vilkikus. Jis jai kiekvienos problemos nepasakodavo, kadangi tikėjosi, jog pavyks viską suderinti ir išspręsti klausimus dėl skolų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) , iki 2019 m. kovo mėnesio nieko apie tai, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ gavo pranešimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir jog reikalinga grąžinti transportą, nežinojo. Tik grįžusi į Alytų atsiėmė laiškus, kurie buvo siųsti jai. Įmonės elektroniniu paštu naudojasi nebent sūnus, tačiau ji prie elektroninio pašto jokios prieigos neturėjo. Iki tol jokių prašymų iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ar (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo gavusi. Gavusi tokius laiškus, susisiekė su sūnum ir jis informavo, kad mašinos iš jo buvo paimtos pareigūnų ir uždarytos užsienyje. Jis patikino, kad jis sutvarkys visus dokumentus ir reikalus, susijusius su sutarčių nutraukimu. Dėl kokių tiksliai priežasčių buvo nutrauktos nuomos sutartys jai nėra žinoma. Kiek jai yra žinoma, sūnus tikrai neturėjo tikslo pasisavinti transporto priemones, kadangi jis turėjo tikslą vykdyti įmonės veiklą bei dirbti su ta logistikos įmone, su kuria buvo sudaręs sutartis, tiesiog dėl kliūčių nepavykdavo laiku apmokėti skolų. Sūnus buvo sakęs, kad jis planavo susitarti su įmonėmis, kad nebūtų nutrauktos sutartys, bet mašinos iš jo buvo paimtos (1 t., b. l. 92-93).
2019 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ raštas, kuriame nurodyta, jog įmonėje dirba du darbuotojai, kurie darbus atlieka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Taip pat, pateikia informaciją apie transporto priemonių buvimo vietas bei nurodyta, kad transporto priemonėmis atliekami darbai. Taip pat įmonė pateikė 2019 m. sausio 21 d. atsakymus į įspėjimą, kuris surašytas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bei (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “. Minėtuose atsakymuose (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ nurodyta, jog planuoja išsipirkti nuomojamas transporto priemones arba suderinti abiems įmonėms priimtiną mokėjimo grafiką (1 t., b. l. 184).
2019 m. liepos 10 d. raštas iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nr. (7.1 E) K-16067, kuriame pateikti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrai (2 t., b. l. 70-73).
2019 m. kovo 29 d. reikalaujamų daiktų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad S. V. pateikė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją apie (duomenys neskelbtini) banke pasiimtą 30 000 eurų paskolą bei sutartį su „(duomenys neskelbtini) “ ekspedicijos įmone dėl darbo su vilkikais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45-51).
2019 m. gegužės 10 d. reikalaujamų daiktų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad S. V. pateikė papildomus (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 t., b. l. 52-53).
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registras, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ įstatinis kapitalas yra 19 000 eurų dydžio. Įmonė įregistruota 2018 m. vasario 21 d. Įmonės vienintelė akcininkė yra A. V. (3 t., b. l. 40-41).
2019 m. liepos 22 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ atstovų, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitė tik bankiniais pavedimais arba tarpusavio prievolių įskaitymo būdu. (duomenys neskelbtini) „K. L.“ apmokėdavo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankiniu pavedimu arba priešpriešinių prievolių įskaitymu pagal (duomenys neskelbtini) „K. L.“ išrašytas sąskaitas-faktūras. Vilkikų apgadinimai buvo užfiksuoti grąžinimo aktuose. Sugadinimai nebuvo laikomi draudiminiais įvykiais. Prie minėto rašto pridėti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ surašyti grąžinimo aktai, kuriuose įvardinti transporto priemonių defektai. Taip pat, pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ atliktus mokėjimus įmonėms (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „K. L.“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. kovo 6 d., kurie bendrai sudaro 19 236,66 eurų. Taip pat, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ 2019 m. kovo 29 d. už vilkiko nuomą 2019 m. kovo mėnesį (4 t., b. l. 38-123).
„C. I.“ informacija, jog (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, mokėdavo mokesčius Sodrai, kelis mėnesius turėjo didesnį nei 500 eurų įsiskolinimą, kuris sekantį mėnesį buvo sumažinamas (3 t., b. l. 43-48).
Valstybinės mokesčių inspekcijos registro duomenys, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ reguliariai teikė PVM deklaracijas dėl PVM apmokestinamų sandorių iki 2019 m. vasario 28 d. (3 t., b. l. 72-81).
Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 24 d., įskaitant S. V., buvo įdarbinta 11 darbuotojų. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. įmonėje dirbo du darbuotojai (3 t., b. l. 82).
2019 m. spalio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 52-(196)-IS1-256, kurioje nurodyta, kad tvarkant (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nurodymų, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies nurodymų, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nurodymų, kadangi nepaskirta įmonėje asmens atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudaryta sutartis su įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu ir pats direktorius netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, o būtent:
- neužtikrinta, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų registruotos 15 639,14 eurų pajamų bei 10 240,22 eurų išlaidų ūkinės operacijos, dėl ko negalima nustatyti veiklos rezultato ir įsitikinti, ar visos ūkinės operacijos yra pagrįstos bei ar Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys apie pajamas ir išlaidas yra teisingi;
- neužtikrinta, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje būtų įvertinti iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-01-17 paimti 200 eurų bei iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimti 5800 eurų, todėl nėra galimybės nustatyti jų panaudojimą ir grynųjų pinigų likutį kasoje;
- neužtikrinta, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų įregistruotos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautos įplaukos (pajamos) – 15 527,60 eurų, dėl ko negalima nustatyti, kas, kokiu pagrindu atliko mokėjimus bei kokie pirkėjų įsipareigojimai bendrovei;
- neužtikrinta, kad įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose būtų įregistruoti iš sąskaitų AB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėti 7 230,27 eurų kitiems ūkio subjektams, dėl ko negalima nustatyti kam, pagal ką buvo pravestos piniginės lėšos bei kokie bendrovės įsipareigojimai ir jų struktūra tiekėjams bei valstybės institucijoms;
- netvarkyti apskaitos registrai ir juose neregistruotas bendrovės dirbančiųjų darbo užmokesčio paskaičiavimo ir 1 125,43 eurų išmokėjimo bei nevesta neišmokėto darbo užmokesčio apskaita, dėl ko negalima nustatyti kokiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis ar galutinis atsiskaitymas bei kiek bendrovės įsipareigojimų sudaro neišmokėtas darbo užmokestis ir kokia jo struktūra, dėl ko laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (4 t., b. l. 140-157).
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009; Nr. 2K-69-895/2018 ir kt.).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis daro išvadą, kad kaltinamojo S. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. V. savo pareigų kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, kokybiškai neįgyvendino, aiškiai ignoravo teisės aktus, dėl ko šie veiksmai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
S. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Jis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per 15 mėnesių. Prokuroro prašoma skirti bausmė – bauda yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamojo prašymas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino tenkinamas iš dalies. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Šiuo atveju, sumažinus baudą vienu trečdaliu, prokuroras siūlo kaltinamajam skirti 30 MGL dydžio – 1500 eurų baudą, kuri yra artima minimaliai galimai skirtinai baudai už jo padarytą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašydamas nustatyti 15 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nurodė sunkią savo materialinę padėtį, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų. Iš bylos duomenų matyti, kad jis yra išsituokęs, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, pats nurodo, kad ilgą laiką dirba ir gyvena užsienyje, todėl jo prašymas tenkinamas tik iš dalies, nustatytinas baudos sumokėjimo terminas keturi mėnesiai.
Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę 45 MGL (2 250 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad turi būti sumokėta 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad S. V. privalo paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “.
Įteikti S. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku ir elektroniniu paštu uabevagreta@gmail.com.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.