- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-517-579-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01021-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- A. P., G. A.
- Advokatai
- Vaidutis Paliukas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, išteisintosioms A. P. ir G. A., jų gynėjams advokatams Vaidučiui Paliukui, Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., o G. A. pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal BK 182 str. 2 d. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi ir bendrai veikdama su G. A., siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia, t. y. 2008 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nustatytas septynių savaičių nėštumas, taip pat žinodama, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 12 21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad ,,kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31), motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio - birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti 2008 m. II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, 2008 03 31 VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), įstaigos direktorei G. A. surašius ir pasirašius 2008 03 31 darbo sutartį Nr. 7, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip fiktyviai įsidarbino direktorės pavaduotojos - konsultantės pareigoms, direktorei G. A. užpildžius ir pasirašius darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, kuriuose melagingai nurodžius, kad direktorės pavaduotoja - konsultantė A. P. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose A. P. laikotarpiu nuo 2008 04 01 iki 2008 06 31 melagingai apskaičiavus darbo užmokestį viso 15 021,76 Lt, ji pasirašė 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėnesių Kasos išlaidų orderiuose, bei pasinaudojant šiais melagingais duomenimis, 2008 m. lapkričio 24 d. pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą gauti motinystės (tėvystės) pašalpai nuo 2008 11 18, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius, vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., priėmė sprendimą skirti A. P. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurią paskaičiavo pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, įskaitant ir neva gautas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008 11 18 iki 2010 09 22, 157 899,14 Lt sumai. Tokiu būdu A. P. apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi iki 2009 02 28 iš VSDF Kauno skyrius gavo 23 252,56 Lt, tokiu būdu A. P. apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui žalą nurodytai sumai.
Be to, ji pagal BK 300 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, jog susitarusi ir bendrai veikdama su G. A., žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, 2008 03 31 VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė įstaigos direktorei G. A. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos G. A. surašius darbo sutartį Nr. 7, ji savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią A. P. priimama direktorės pavaduotojos - konsultantės pareigoms, nustatant 7000 Lt mėnesinį atlyginimą, t. y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ji nedirba, pasirašė ant 2008 05 14 kasos išlaidų orderio (toliau KIO) Nr. 24, 2008 06 30 KIO Nr. 25, 2008 07 21 KIO Nr. 26 ir 2008 08 01 Nr. 28 kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos A. P. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 15 783,32 Lt sumai.
G. A. pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. buvo kaltinama tuo, kad būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su A. P., siekdama padėti apgaule A. P. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad A. P. yra nėščia, taip pat žinodama, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. 1X-11O) 6 straipsnio ,,kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31), motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio - birželio mėnesių pajamas, ir žinodama, kad A. P. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti A. P. 2008 m. II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu kad A. P. iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautų didesnes motinystės pašalpas, 2008 03 31 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), ji surašė ir pasirašė 2008 03 31 darbo sutartį Nr. 7, A. P. šioje sutartyje pasirašius, taip fiktyviai pastarąją įdarbino direktorės pavaduotojos - konsultantės pareigoms, be to, ji užpildė ir pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad direktorės pavaduotoja - konsultantė A. P. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose A. P. laikotarpiu nuo 2008 04 01 iki 2008 06 31 melagingai apskaičiavo darbo užmokestį viso 15 021,76 Lt, pasirašė 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėnesių Kasos išlaidų orderiuose dėl neva A. P. išmokamą atlyginimą, taip sudarant šias sąlygas bei A. P. pasinaudojus šiais melagingais duomenimis, 2008 m. lapkričio 24 d. pateikus VSDFV Kauno skyriui prašymą nuo 2008 11 18 motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius, vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. priėmė sprendimą skirti A. P. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurią paskaičiavo pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas įskaitant ir neva gautas iš VšĮ .„ (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008 11 18 iki 2010 09 22 – 157 899,14 Lt. Tokiu būdu ji padėjo apgaule A. P. naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi A. P. iki 2009 02 28 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 23 252,56 Lt, tokiu būdu A. P. apgaule įgijus VSDFV lėšas, padarė Fondui žalą nurodytai sumai.
Be to, ji pagal BK 222 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2006 10 02 būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei būdama kasininku, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. savo parašais patvirtino 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodoma, kad A. P. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, bei įtraukdama ir savo parašais patvirtindama 2008 05 14 kasos išlaidų orderį (toliau KIO) Nr. 24, 2008 06 30 KIO Nr. 25, 2008 07 21 KIO Nr. 26 ir 2008 08 01 Nr. 28, pagal kuriuos A. P. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 15 783,32 Lt sumai ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo G. A. apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos.
Be to, ji pagal BK 300 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad susitarusi ir bendrai veikdama su A. P., žinodama, kad pastaroji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, 2008 03 31 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikus A. P. savo anketinius duomenis, surašė darbo sutartį Nr. 7 ir savo parašu patvirtino fiktyvų A. P. įdarbinimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojos - konsultantės pareigoms, nustatant 7000 Lt mėnesinį atlyginimą, t. y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 300 str. l d. 10 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. l, 2d., 5 d. l p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G. A. nuteisti pagal BK 24 str. 6d. 182 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 222 str. 1 d. 40 parų arešto bausme, 300 str. 1 d. 10 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. l, 2 d., 5 d. l p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tenkinti VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios A. P. 23252,56 Lt. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas socialinio draudimo įmokas VSDF valdybai, konfiskuoti kaip nusikalstamai veikai panaudotus pinigus.
Skunde prokuroras nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir suformuluotus kaltinimus konstatuojama, jog A. P. įstaigoje nedirbo, kadangi nėra jokių duomenų, nurodančių jos atliktą darbą, rezultatus, darbo metodus, formas. Nors teismas konstatuoja, kad prokuroras nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, tačiau teismas nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ar neišsamiai. Skunde teigiama, kad kaltinamųjų duoti parodymai byloje vertintini kritiškai, kaip akivaizdžiai nelogiški, prieštaringi, nenuoseklus. Teismas neįvertino kaltinamųjų prieštaringų parodymų, jog A. P. atliko dokumentų vertimą iš anglų kalbos, nors teisme A. P. pripažino, kad jos anglų kalbos žinios yra ribotos, kad vertimus jai padėjo atlikti draugai, o byloje nėra dokumentų patvirtinančių jos atlikto vertimo rezultatus. Prokuroras nurodo, kad prieštaringai kaltinamosios paaiškino priežastis dėl ko A. P. vienintelei buvo mokamas atlyginimas grynais. Pastaroji nurodė, kad tuo periodu buvo blokuota jos banko kortelė, nors iš SEB banko gauto atsakymo matyti, kad A. P. banko kortelė veikė, jai buvo pervedamas darbo užmokestis iš pirmosios darbovietės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina, kad A. P. darbo užmokestis realiai nebuvo mokamas. Kaltinamosios nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl už nekvalifikuotą darbą, buvo nustatytas ir mokamas 7000 Lt darbo užmokestis, kuris yra daugiau nei du kartus didesnis už pačios direktorės ir 3-5 kartus didesnis už kitų įstaigos darbuotojų atlyginimus. Skunde teigiama, kad lieka neaiškus A. P. „privilegijuotos“ darbo sąlygos, jokios darbo drausmės nebuvimas, darbo laiko nekonkretumas, darbo atlikimas namų sąlygomis. Nors darbo sutartyje A. P. pareigos nurodytos direktorės pavaduotoja - konsultantė, tačiau nei jos darbo patirtis, nei tuo metu turimas išsilavinimas (buvo istorijos studentė) neatitiko įstaigos vykdomai veiklai (konsultavimas susijęs su antrinėmis žaliavomis). Skunde teigiama, kad kaltinamųjų aiškinimu A. P. tokių pareigų ir nėjo, pastaroji neva darė įstatyminę bazę, reikalingą įstaigos darbuotojams.
Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai vertino ir pripažino kaip A. P. realaus darbo įrodymą kaltinamųjų pateiktus dokumentus - 319 lapų, nors iš jų matyti, kad didžiąja dalimi tai iš internete esančių viešųjų duomenų bazių atspausdinti įvairūs teisės norminiai aktai, konsultacijos, referatai, kurie negali būti vertinami kaip atlikto darbo rezultatas, trukusio 3 mėnesius ir už kurį viso buvo priskaičiuota 19904 Lt darbo užmokesčio.
Skunde teigiama, kad darbo fiktyvumą pagrindžia ir teismo nevertinta aplinkybė, kad pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnį motinystės (tėvystės) pašalpa A. P. bus skaičiuojama pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas. Kaip nustatyta byloje A. P. būdama 3,5 mėnesių nėštumo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2008-04-01 ir dirbo iki 2008-07-01.
Prokuroras nurodo, kad kaip nustatyta 2009-06-16 specialisto išvadoje. A. P. darbo sutartimi nustatyta darbo dienos trukmė - 8 darbo valandos, 5 d.d. savaitė. Nustatyta, kad A. P. priimta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos - konsultantės pareigoms antraeilėse pareigose, tačiau darbo sutartyje nėra nurodyta, jog darbo sutartis sudaryta dėl antraeilių pareigų. Be to, pagal APB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir įstaigos „Ekologijos vizija“ darbo apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad A. P. darbo laikas apskaitytas tuo pačiu metu abiejose darbovietėse, t.y. 2008 m. balandžio 1, 3, 4, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 23, 25, 28 dienomis, gegužės 2, 8, 12, 13, 26, 27 dienomis, birželio 2, 6, 11, 16, 17, 18 ir 19 dienomis. Todėl prokuroras skunde daro išvada, kad A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo vedamas tik formaliai.
Skundo autorius pažymi, kad teismas nepagrįstai įvertino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų liudytojų D. Š. ir J. K. parodymus, kad A. P. realiai dirbo šioje įstaigoje. Liudytojos negalėjo tiksliai įvardinti kokį konkrečiai darbą dirbo A. P., koks jos atlikto darbo rezultatas. Be to, liudytojos paaiškino, kad įstatyminę bazę, reikalingą klientų konsultacijoms, joms teikė direktorė G. A., todėl jų parodymai dėl A. P. dirbo įstaigoje yra nepagrįsti. Įvertinus tai prokuroras daro išvadą, kad A. P. įdarbinimas buvo fiktyvus, siekiant tokiu būdu apgaule gauti didesnes motinystės pašalpas iš VSDFV biudžeto.
Skunde teigiama, kad G. A., būdama įstaigos direktore ir kasininke, savo parašais tvirtindama ir taip klastodama 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bei įtraukdama ir savo parašais patvirtindama kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos A. P. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Tiek A. P., tiek G. A. veikoje yra būtini sukčiavimo požymiai -fiktyviai įdarbinus, imituojant darbo teisinius santykius, pateikus VSDF valdybai suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie A. P. darbo užmokestį, darbo laiką, buvo suklaidinta VSDF valdyba, įgyta didelės vertės turtinė teisė. G. A. veika kvalifikuotina kaip padėjėjo, kadangi padėjo A. P. imituoti teisinius darbo santykius.
Prokuroras teigia, kad skirdamas bausmę kaltinamajai G. A., teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad padaryti tyčiniai sunkus ir du apysunkiai savanaudiški baigti nusikaltimai, tačiau ji neteista, charakterizuojama gerai ir tai, kad yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Todėl jai skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Skunde teigiama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos ir sumokėtos A. P. socialinio draudimo įmokos VSDFV Kauno skyriui, pripažintinos kaip piniginės lėšos, panaudotos nusikalstamai veikai įvykdyti, todėl pagal BK 72 str. turi būti konfiskuotos.
Skunde nurodoma, kad skirdamas bausmę A. P., teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad padaryti tyčiniai sunkus ir apysunkis savanaudiški baigti nusikaltimai, tačiau ji neteista, charakterizuojama gerai, tai, kad yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Todėl jai skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Be to, pareikštas VSDFV Kauno skyriaus ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintosios ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas. Tiek A. P., tiek G. A. viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis A. P., veikdama kartu su G. A., apgaule įgijo VSDF lėšas bei pagamino netikrą dokumentą, o G. A. padėjo A. P. apgaule įgyti VSDF lėšas, pagamino netikrą dokumentą bei apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. A. P. nuosekliai nurodė kokiomis aplinkybėmis ji įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kokios buvo jos pareigos, į tas pareigas įeinančios darbinės funkcijos, kaip ji tvarkėsi su jai pavesto darbo krūviu. G. A. taip pat nuosekliai nurodė kokiam tiksliai darbo funkcijoms ir pareigoms pastaroji, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, priėmė A. P., kokius pavestus darbus ji atliko, kur buvo jos darbo vieta, kaip ji tvarkėsi su pavestu darbu. A. P. ir G. A. parodymus taip pat patvirtina ir kiti liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja D. Š. nurodė, kad A. P. sėdėjo kitame kabinete su direktore. Ši liudytoja matė, kad A. P. ateina į darbą, jos abi su direktore dirbo, kažką analizuodavo, t.y. A. P. dirbo su įstatymais, surinkinėjo įstatyminę bazę, susijusią su klientų konsultavimu. Be to, ši liudytoja nurodė, kad A. P. įmonėje dirbo ne visą darbo dieną, ji ateidavo ryte, o išeidavo per pietus, kartais po pietų sugrįždavo. Liudytoja J. K. nurodė, kad A. P. su direktore atliko daugiau strateginį darbą įmonėje, 2008 m. spalio – lapkričio mėnesį vyko didelis seminaras, kuriam medžiagą ruošė direktorė su A. P.. Dėl A. P. ir G. A. parodymų abejonių nekyla, kadangi jie yra patvirtinti liudytojų D. Š. ir J. K. nuosekliais ir tarpusavyje bei kitai bylos medžiagai neprieštaraujančiais parodymais. Liudytojų paaiškinimai, kad įstatyminę bazę, reikalingą klientų konsultacijoms, joms teikė direktorė G. A., tik patvirtina pastarosios ir A. P. parodymus, kad A. P. surinktus duomenis ir reikiamus teisės aktus teikė pačiai direktorei G. A..
Iš 2008-03-31 tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. sudarytos darbo sutarties matyti, jog A. P. buvo priimta dirbti direktorės pavaduotoja – konsultante 8 darbo valandoms ir 5 darbo dienoms per savaitę, tačiau darbo sutartyje nenurodyta, kad ji darbo metu privalo būti įmonės buveinėje. Iš A. P. ir G. A. parodymų matyti, kad A. P. buvo duodamos konkrečios užduotys, kurias ji galėdavo atlikti ir kitu laiku bei būdama namuose, o atlyginimas buvo mokamas už padarytą darbą. Todėl darbas šioje darbovietėje jai netrukdė dirbi 0,5 etato įmonėje APB „(duomenys neskelbtini)“. Juo labiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. APB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo slenkančiu grafiku popietinėmis valandomis. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad iš byloje esančios užduoties specialistui ir pačios specialisto išvados matyti, jog specialistui buvo užduoti ne specialių žinių reikalaujantys klausimai, o klausimai, atsakymais į kuriuos nustatomos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai nėra priskiriami specialisto kompetencijai, nes faktines aplinkybes turi konstatuoti ikiteisminio tyrimo organai, prokuroras ir teismas. Taip pat teismas nustatė ir šios specialisto išvados surašymui keliamų reikalavimų pažeidimo (nenurodytas specialistės išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, naudoti tyrimo metodai). Beje, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistė G. T. iš dalies paneigė savo atsakymus į jai užduotyje suformuluotus klausimus, nurodydama, kad išvardintomis dienomis A. P. darbo laikas abiejose darbovietėse sutapo, tačiau teigti, kad ji negalėjo dirbti tomis dienomis, negali, be to, negali teigti, kad A. P. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ negalėjo dirbti kitu laiku, kuris neįeina į nurodytas konkrečias darbo valandas. Todėl apylinkės teismas teisingai nevertino byloje esančios specialisto išvados, kaip įrodymo pagrindžiančio A. P. ir G. A. kaltę. Tuo tarpu iš LR Valstybinės Darbo inspekcijos Kauno skyriaus pranešimo matyti, kad jame konstatuojama, jog atlikus patikrinimą APB ,,Apranga“ ir VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad A. P. darbo laikas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo derinimas su jos darbo laiku ir nustatytu grafiku APB ,, (duomenys neskelbtini)“, faktinių įrodymų, jog A. P. darbo laikas būtų sutapęs abiejose darbovietėse, nerasta. Kaip matyti, minėti byloje esantys duomenys nepaneigia ištiesintųjų A. P. ir G. A. ir liudytojų D. Š. bei J. K. nurodytų aplinkybių, kad A. P. ateidavo į darbą rytais, dirbdavo iki pietų, kol reikėdavo išeiti į darbą APB ,, (duomenys neskelbtini)“, kartais ateidavo ir po pietų, dalį darbo padarydavo namuose. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl tariamų A. P. „privilegijuotų“ darbo sąlygų VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, jokios darbo drausmės nebuvimo bei tai, kad A. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo vedamas tik formaliai yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga. Be to, A. P. nurodyta aplinkybė, jog atliekant dokumentų vertimus iš anglų kalbos, jai padėjo draugai, nepaneigia to fakto, kad A. P. realiai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t.y. atliko jai suformuotas ir pavestas užduotis. Nors prokuroro skunde teigiama, kad kaip darbo įrodymą išteisintosios pateikė 319 lapų, kuriuos didžiąja dalimi sudaro atspausdinti internete prieinami teisės norminiai aktai, konsultacijos, referatai, tačiau tokių duomenų suradimui, surinkimui ir susisteminimui, net jei jie ir prieinami viešoje erdvėje, reikalingos nemažos laiko ir darbo sąnaudos. Be to, pateikta medžiaga, yra tik dalis kai kurių darbų, atliktų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, išsaugotos kopijos.
Įvertinus bylos duomenis ir padarius išvadą, kad A. P. darbas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo fiktyvus, paneigiamas ir apeliacinio skundo motyvas, jog A. P. pagal savo išsilavinimą ir gebėjimus negalėjo vykdyti šioje įmonėje jai paskirtų pareigų ir pateiktų užduočių. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. 2007 įgijo viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Iš byloje esančių G. A. nuoseklių parodymų taip pat matyti, kad A. P. įdarbinimo metu ji nežinojo apie nėštumą, o apie tai ji teigia sužinojusi tik 2008 m. gegužės mėn., kai A. P. pristatė nedarbingumo pažymėjimą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. K.. Pati A. P. taip pat nurodė, kad darbindamasi į VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ apie savo nėštumą neinformavo, nes direktorė jos apie tai neklausė. Be to, A. P. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008 02 04 diagnozuotas 7 savaičių trukmės nėštumas, todėl darbo sutarties sudarymo metu A. P. būnant 3,5 mėnesių nėštume, G. A. galėjo nepastebėti A. P. nėštumo. Tai, kad A. P. įsidarbino būtent 2008 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais ir šiais mėnesiais gautos pajamos iš esmės įtakojo jai apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį nustatytam laikotarpiui, įvertinus kitas bylos aplinkybes nepatvirtina, kad tokiu būdu ji siekė apgaule įgyti VSDF lėšas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms mokėti sulygtą, nors ir didelį, darbo užmokestį. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Todėl tai, kad A. P. 7000 Lt atlyginimas per mėnesį buvo nustatytas būnant nėščiai, negali būti pagrindu teigti, kad atlyginimas buvo nustatytas tikslu ateityje gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. tokiu būdu apgauti VSDFV Kauno skyrių. Juo labiau, kad iš G. A. ir liudytojo T. D. parodymų matyti, jog pastarajam už VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, susijusius su konsultavimu, reikiamų duomenų apie tokio pobūdžio veiklą rinkimu ir pateikimu, taip pat už atliktą darbą buvo mokamas pakankamai didelis atlygis, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Kas paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad A. P. vienintelei šioje įmonėje buvo mokamas atlygis grynais pinigais. Be to, pati įmonės veikla nebuvo fiktyvi, ji atliko su užsakovais sutartus konkrečius darbus, už ką su ja buvo atsiskaitoma, šioje įmonėje dirbo ir tebedirba darbuotojai, o darbuotojams atlyginimai buvo mokami iš įstaigos pajamų, kurių įmonėje tokiems mokėjimams pakako, tame tarpe ir mokėti nustatyto dydžio atlygį A. P.. Todėl faktas, kad A. P. darbo užmokestis VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo didesnis, nei kitų tuo metu įmonėje dirbusių asmenų, įskaitant ir pačios direktorės, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, o tai, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, bet darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Nepaisant to, lyginti A. P. ir kitų įstaigos darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įstaigos darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos, o darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Be to, gaudama nustatyto dydžio atlygį už atliktus darbus iš VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, A. P. mokėjo ir atitinkamai didesnes įmokas į VSDF biudžetą, todėl ji įgijo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad A. P. išmokėta didesnė motinystės (tėvystės) pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu ir jai teisėtai priklausančios teisės bei piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties.
Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje A. P. ir G. A. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog A. P. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, o tokius veiksmus jai atlikti padėjo G. A.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad joje nepateikta faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. P. gavo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu, t.y. fiktyviai ją įdarbinant, sumokant įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad A. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., o G. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., sudėties. Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad pripažinus tokius A. P. ir G. A. veiksmus nusikalstamais susidarytų tokia situacija, kad moteris, tapusi nėščia, nebeturėtų teisės ir negalėtų įsidarbinti į antrą darbą, gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegalėtų didinti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. ir G. A. veiksmuose nenustačius būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės, nėra pagrindo teigti, kad jos suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus - darbo sutartį Nr. 7, o A. P. suklastojo kasos išlaidų orderius – 2008-05-14 Nr. 24, 2008-06-30 Nr. 25, 2008-07-21 Nr. 26, 2008-08-01 Nr. 28), kurių pagrindu A. P. buvo paskirta motinystės pašalpa. Todėl A. P. ir G. A. veiksmuose skundžiamu nuosprendžiu teisingai nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų netikro dokumento pagaminimo (BK 300 str. 1 d.) požymių.
Be to, G. A. buvo kaltinama ir tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. ji savo parašais patvirtino 2008 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodoma, kad A. P. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, bei įtraukdama ir savo parašais patvirtindama 2008 05 14 kasos išlaidų orderį (toliau KIO) Nr. 24, 2008 06 30 KIO Nr. 25, 2008 07 21 KIO Nr. 26 ir 2008 08 01 Nr. 28, pagal kuriuos A. P. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 15 783,32 Lt sumai, ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Tačiau specialistė G. T. teisme nurodė, kad atsakydama į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą, kuriame buvo duota sąlyga apie fiktyvų įdarbinimą, ji nurodė, kad, esant fiktyviam įdarbinimui, negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatų dėl to, kad A. P. darbo laikas abiejose įmonėse sutapo. Tuo tarpu pilnas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas šioje byloje nebuvo atliktas. Kadangi aukščiau nurodytomis ir aptartomis aplinkybėmis nenustatyta, kad G. A. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusi suklastotų ar tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad G. A. veiksmuose nėra ir BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Padarius išvadą, kad šioje byloje A. P. ir G. A. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių, skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., šioje byloje esantis civilis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Be to, kadangi konstatuota, jog apylinkės teismas A. P. ir G. A. atžvilgiu priėmė teisingą išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinio skundo motyvai dėl A. P. ir G. A. skirtinų bausmių yra nevertinami.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuroro apeliacinį skundą atmesti.