Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. J., jo atstovei advokatei Eligijai Norkienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - D. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria D. J. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą, t. y., VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2010 m. liepos 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2011 m. sausio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2013 m. balandžio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi.

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

5. Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. J. ir jo atstovė advokatė prašė skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs D. J. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė D. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Iš bylos matyti, kad D. J. buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišraus tipo. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo D. J., pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 14 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu D. J. psichikos būklė yra be esminės dinamikos. Stebėti du verbalinės agresijos atvejai, bandė organizuoti pacientų streiką. Afektas nepastovus. Jis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra gydomas trečią kartą. Artimųjų, sutinkančių užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis, šiuo metu nėra, jis yra teismo pripažintas ribotai veiksnus turtinių ir neturtinių santykių srityse. Komisijos metu nusiskundimų neišsako, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, įsitempęs, nerimastingas, kalba greitai, monologu, pakeltu balso tonu, sunku įsiterpti, fiksuotas ties teisminiais procesais, kalba, kad skųs apeliacinio teismo sprendimą, kad kreipėsi į Strasbūrą. Jo mąstymas greitesnio tempo, stokoja nuoseklumo, nuotaika pakiloka, asmenybė egocentriška, rigidiška, haliucinacijų, kliedesių neišklausta, formaliai sutinka, kad serga psichikos liga, kad turi vartoti vaistus (t., b. l. 4). Todėl Komisija rekomendavo pratęsti D. J. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios ligoninės atstovė, kuri taip pat yra D. J. gydytoja, apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2020-08-19 yra užfiksuotas slaugytojos įrašas, kad ligonis grasino ją užmušti <...> 2020-12-09 ligonis buvo izoliatoriuje. Buvo neramus, įsitempęs, daužė duris, kartojo jog nieko nekenčia <...> D. J. bandė organizuoti streiką dėl maisto tiekimo <...> Praeitą pusmetį gydytojų komisijos buvo priimtas toks sprendimas, kad būsena yra pagėrėjusi. Šį pusmetį mano, kad nėra pagėrėjimo didesnio, bet nėra ir pablogėjimo (t., b. l. 72 - 73). Iš viso to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį D. J. gydymą stacionare dėl to, kad jo psichikos būklė per pastarąjį pusmetį nėra pagerėjusi, ji išlieka nestabili, jo socialinis pavojingumas neišnyko. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju skunde D. J. išsakyti argumentai, jog personalo elgesys su juo yra provokuojantis, jog jis yra šmeižiamas bei išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia prieš tai jau aptartų duomenų, o atvirkščiai – patvirtina, jog jo socialinis pavojingumas nesumažėjimo ir neišnyko. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad D. J. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.

11. Esant šioms aplinkybėms Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. J., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.