Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. J., S. B. ir V. P. prašymą dėl taikos sutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 1 d nutartimi patvirtino pareiškėjų S. P. J., S. B. ir V. P. 2017 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 23 d. buvo gautas atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, atnaujinti jos apskundimo terminą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas S. P. J. vekselių išrašymo dieną nedisponavo tokiomis lėšų sumomis, kurioms išrašyti vekseliai. Pareiškėjai S. B. ir V. P. pasirašė taikos sutartį, nes buvo S. P. J. suklaidinti. Teismas, patvirtinęs pareiškėjų taikos sutartį, nurodė, kad nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, taip būti negali. Pareiškėjai buvo suklaidinti, todėl neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties ilgą laiką. Sužinoję, kad tokio pobūdžio nutartys gali būti skundžiamos, pareiškėjai prašo atnaujinti apskundimo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.Nustatė, kad bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo, nesant ginčo teisme, nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Kadangi nagrinėjamu atveju, taikos sutartis buvo patvirtinta, 2017 m. vasario 1 d. nutartis negali būti skundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atskirąjį skundą atsisakytina priimti.Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas. Sistemiškai aiškinant procesinių terminų atnaujinimą bei apeliacinius ir atskiruosius skundus reglamentuojančias proceso teisės normas, darytina išvada, kad prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo nutarties paskelbimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net jeigu teismo nutartis būtų skundžiama atskiruoju skundu, pareiškėjai praleido naikinamąjį trijų mėnesių senaties terminą, kuris negali būti atnaujinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai S. B. ir V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti, atnaujinti jos skundimo terminą.Nurodo, kad tvirtinant taikos sutartį, pareiškėjams nebuvo išaiškintos jų teisės, pareigos ir pasekmės atsirandančios po taikos sutarties patvirtinimo. Teismui buvo pateikta taikos sutartis, kuria šalys prisiėmė įsipareigojimus pagal išrašytus vekselius: 173 000 USD ir 650 000 Eur, kurie buvo išduoti S. P. J. S. B.. Ši sutartis buvo sudaryta todėl, kad suinteresuotasis asmuo S. P. J. nesumokėjo S. B. pagal išrašytus vekselius nekenks ir nedarys jokių kliūčių statomai medžio anglies perdirbimo gamyklai, kuriai tiekė įrangą užsienio firma Gaurus internacional. Pareiškėjai pažymi, kad jokių piniginių lėšų iš S. P. J. nėra gavusios ir S. P. J. pagal taikos sutartyje nurodytus vekselius jų išrašymo metu tokiomis lėšomis nedisponavo, dėl ko negalėjo suteikti tokių sumų. Tai galima matyti ir iš mokesčių deklaracijos, kurią S. P. J. privalėjo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjų nuomone, taikos sutartis buvo sudaryta pareiškėjams suklydus. Suinteresuotasis asmuo S. P. J. įtikino pareiškėjus, jog tai nesudarys jokių teisinių pasekmių ir tik garantuos, kad nebūtų daroma jokią įtaka pareiškėjų verslui ir sutartiniams įsipareigojimams. Nesilaikydamas priimtų įsipareigojimų S. P. J. pradėjo vykdyti išieškojimą 173 000 USD vekselio atžvilgiu.Kadangi V. P. ginčijamą nutartį gavo tik 2017 m. gruodžio 27 d., jos apskundimo terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje kilo ginčas teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtina taikos sutartis tarp šalių, apskundimo galimybės. Apeliacijos objektą, šiuo atveju, sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P. J., S. B. ir V. P. kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi asmenų prašymą tenkino ir patvirtino jų sudarytą taikos sutartį. Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė taikos sutarties sąlygas ir kad ši nutartis nėra skundžiama, todėl įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Pareiškėjai S. B. ir V. P. su teismo nutartimi nesutiko ir praleidę apskundimo terminą, prašė atnaujinti terminą nutarčiai dėl taikos sutarties tvirtinimo skųsti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą, nes nutartis dėl taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo nėra skundžiama apeliacine tvarka.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Kai procesas teisme nėra pradėtas, asmenys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taigi nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Todėl skundimo apeliacine tvarka klausimas iš esmės aktualus tais atvejais, kai taikos sutartį tvirtinti atsisakoma.Pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Suprantama, kad teismas tvirtina ne bet kokius realios tikrovės faktus, o tik teisiškai reikšmingus, t. y. tokius, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Nuo asmens valios priklausomi juridiniai faktai vadinami veiksmais. Taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Taigi įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ir įstatymų normas, darytina išvada, kad taikos sutarties tvirtinimas, kai byloje nėra ginčo tarp šalių, laikytinas klausimu dėl fakto patvirtinimo. Tai reikia, kad nagrinėjamu atveju, teismas turėjo taikyti proceso normas, susijusias su bylos nagrinėjimu supaprastinto proceso tvarka. Kaip minėta, teismo nutartis, kuria patvirtinami faktai apeliacine tvarka nėra skundžiamos ir įsiteisėja nuo tokios nutarties priėmimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tinkamai pritaikė ir išaiškino bylos šalims įstatymo normas reglamentuojančias bylų nagrinėjimą supaprastinto proceso tvarka, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina galioti. Šiuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

pareiškėjų V. P. ir S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.