Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-13 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirta jam bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. R. L. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-05-18 iki 2015-11-13. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-11-13.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. P. bei T. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad jis, D. P. ir T. N. 2015-05-15, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent, T. N., D. P. ir R. L. apsupo nepilnametį nukentėjusįjį L. K., taip sukurdami bauginančią, nerimą keliančią, nesaugią situaciją, ir pareikalavo duoti pinigų alui, nukentėjusiajam L. K. pasakius, kad pinigų neturi, D. P. sudavė jam 3 kartus į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, R. L. iš nukentėjusiojo L. K. kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam L. K. priklausantį 20,00 Eur vertės mobilų telefoną ,,Samsung E1200“ su 5,00 Eur vertės UAB „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, o nukentėjusysis L. K. jam atidavė turėtus 1,20 Eur įvairiomis monetomis, po to T. N., pasakęs „iškirsiu“, smūgiavo nukentėjusiajam L. K., bet nepataikė, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj jį panaudoti pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. K. priklausantį, 26,20 Eur vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant R. L. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas ir kurie patvirtino R. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu bei nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. L. kaltės. Nuteistojo R. L. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis kartu su D. P. ir T. N., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj jį panaudoti, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. K. priklausantį, 26,20 Eur vertės turtą. Tačiau nuteistasis R. L. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent jis iš nukentėjusiojo L. K. kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam L. K. priklausantį 20,00 Eur vertės mobilų telefoną ,,Samsung E1200“ su 5,00 Eur vertės UAB „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele. Tvirtina, kad jis tiesiog dalyvavo telefoną atimant, tačiau paties telefono net nematė, pagrobtas telefonas buvo rastas ne pas jį, o pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be to, pirmoje apklausoje T. N. parodė, kad nukentėjusiojo kišenes kraustė A. M.. Taigi nuteistasis R. L. nesutinka su jam inkriminuotų veiksmų apimtimi ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, R. L. kaltės padarius jam inkriminuojamus veiksmus bei jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 ir 5 d.) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė nukentėjusiojo L. K., liudytojų D. P., V. K., A. S. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą – V. K. 2015-05-15 pareiškime, 2015-05-15 įvykio vietos apžiūros protokole, 2015-05-15 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. A. tarnybiniame pranešime, 2015-06-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2015-05-16 asmens kratos protokole, 2015-06-02 daiktų apžiūros protokole, nukentėjusiojo L. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole, nukentėjusiojo L. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole, 2015-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, 2015-06-03 asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokoluose, A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuotas aplinkybes, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad R. L., D. P. ir T. N. bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistojo R. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam R. L. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija R. L. apeliacinio skundo teiginius, kad jis tiesiog dalyvavo pagrobiant nukentėjusiajam L. K. priklausantį 20,00 Eur vertės mobilų telefoną ,,Samsung E1200“ su 5,00 Eur vertės UAB „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, tačiau ne jis iš nukentėjusiojo L. K. kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam L. K. priklausantį mobilų telefoną ,,Samsung E1200“, paties telefono jis net nematė, jis rastas ne pas jį, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo, atsižvelgus į tai, kad jis yra jaunas ir dar gali pasitaisyti, paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam R. L. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nėra, į R. L. asmenybę – teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. L. už nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. nurodytos aplinkybės, kad jis yra jaunas ir dar gali pasitaisyti, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Be to, teisėjų kolegijos manymu, R. L. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra nelinkęs pasitaisyti, nenori laikytis įstatymų ir jų nesilaiko.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, skirdamas bausmę nuteistajam R. L. nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.