Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-24 · Administracinė byla Nr. P-438-15-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
P-438-15-12
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01054-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P438-15/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01054-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. prašymą atnaujinti procesą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-774/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino E. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje („Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“) numatytą veiką ir skyrė už tai įspėjimą.

Teismas konstatavo, kad tai, jog E. J., būdamas mažamečių S. J. ir A. J. tėvu, 2009 m. gruodžio 20 d., apie 8.30 val., namuose panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesais, t. y. konfliktavo su žmona O. J., įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, mojavo šluota jai prieš veidą, metė į ją batą, įrodo O. J. pareiškimas policijai ir paaiškinimas, J. P. ir S. J. parodymai.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, E. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais: 1) teismas neatsižvelgė į jo prašymą apklausti liudytojais policijos pareigūnus, kurie būtų paliudiję, kad jiems atvykus vaikai dar miegojo, jokio konflikto nebuvo; 2) teismas nesulygino O. J., S. J. ir J. P. paaiškinimų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, nevertino tai, kad dukros visiškai priklausomos nuo motinos; 3) byloje nesurinkta jo kaltės įrodymų, paaiškinimai duoti tik tarpusavyje susijusių ir priklausomų asmenų, o kaimynai dėl triukšmo konfliktuojant apklausti nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas prašė jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Papildomai nurodė, jog O. J. vaikai buvo apklausiami dalyvaujant psichologui ir nedalyvaujant nei vienam iš tėvų, todėl jie nebuvo įtakojami. Teigė, kad su apelianto kaimynais buvo bendrauta, tačiau jie nuo raštiškų paaiškinimų atsisakė. Tai, jog konfliktai šioje šeimoje dažni įrodo ir tai, kad O. J. dažnai rašo pareiškimus dėl prieš ją naudojamo smurto, dėl ko ji buvo nukreipta su vaikais į Vilniaus Motinos ir vaiko pensioną.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-774/2011 E. J. apeliacinį skundą atmetė.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. J. kaltė, padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir pripažino, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kuria vienareikšmiškai paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai dėl dukrų galimo melavimo jų motinai liepus, atmestini, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tiek J. P., tiek S. J. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jos buvo apklaustos apie įvykio aplinkybes atskirai viena nuo kitos bei dalyvaujant psichologei, o ne motinai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog bylos medžiaga nepatvirtina, kad apeliantas apylinkės teisme būtų kėlęs prašymus apklausti policijos pareigūnus, be to, įvertinus pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, teismo nuomone, pareigūnų apklausa šioje byloje nebuvo būtina. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamą nutarimą naikinti apeliaciniam skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-774/2011.

Prašyme nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti nešališkai išnagrinėta, nes nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme posėdis vyko labai trumpai, buvo atmesti jo prašymai, nebuvo surašytas teismo posėdžio protokolas. Be to, anot E. J., jam pareikštas administracinis kaltinimas buvo grindžiamas dokumentais bei įrodymais, kuriuos šališkai surinko Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo konkrečių įstatyme apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų nenurodo. Tačiau, ištyrusi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-774/2011 pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino šioje byloje surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas jam pareikštas administracinis kaltinimas. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškus argumentus dėl tų pačių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde, pateiktame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-774/2011, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti.

Kita vertus, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti nešališkai išnagrinėta, nes nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme posėdis vyko labai trumpai, buvo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymai, nebuvo surašytas teismo posėdžio protokolas. Vertinant bylos aplinkybes šiuo aspektu konstatuotina, jog pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas taip pat nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan. Todėl akivaizdu, jog proceso atnaujinimo pagrindais nagrinėjamu atveju negali būti laikomi ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-774/2011 buvo padaryti jo nurodomi procesiniai pažeidimai.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-774/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-774/2011.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan