Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-01-13 · Civilinė byla Nr. e2-36-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-13
Bylos Nr.
e2-36-446/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00672-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
K. Š.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Ieškovas
J. H.
Advokatai
Genadijus Lukminas, Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-36-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00672-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 13 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,atsakovui K. Š.,atsakovo atstovui advokatui Genadijui Lukminui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. H. ieškinį atsakovui K. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu nustatytą vaikui išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo po 500 Lt periodinių išmokų sūnui B. S., gimusiam 2003 m. kovo 5 d. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių sūnus paaugo, ženkliai išaugo jo poreikiai rūbams, apavui, higienos priemonėms. Ieškovė šiuo metu yra ištekėjusi, gyvena Vokietijoje, gauna nedidelį atlyginimą – 120 eurus per mėnesį, ją ir jos sūnų išlaiko jos sutuoktinis. Sūnus gyvena su ja Vokietijoje, vaikas lanko mokyklą, sportuoja, sūnaus išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 2000 eurų. Ji viena nepajėgia patenkinti didėjančių sūnaus poreikių, todėl prašo padidinti išlaikymo dydį. Jos paskaičiavimu vaiko normaliam pragyvenimui Lietuvoje reikia 1000 Lt, todėl pusė šios sumos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, jis nurodė, kad yra nepajėgus tenkinti visų vaiko poreikių, nes turi rimtų sveikatos problemų, nors jam nenustatyta negalia, tačiau jis jaučia nugaros skausmus, būna dienų, kai sunkiai valdo koją, daug metų yra bedarbis. Jam pragyventi padeda brolis ir tėvai. Jis su tėvais šiuo metu gyvena brolio namuose, brolis gyvena ir dirba Anglijoje, jis su tėvais prižiūri brolio ūkininko ūkį, kuriame yra 30 ha žemės, 10 karvių, galvijų prieauglių. Brolio ūkyje jis nėra įsidarbinęs, dirba veltui, atlygio negauna, tačiau iš brolio ūkio gauna maisto, brolis jam padeda išlaikyti sūnų, brolis jam duoda pinigų vaistų pirkimui, nuvykimui pas gydytojus. Jam nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negyvena, jame yra įsikūrusi J. K. parduotuvė, tačiau jis nuomos už faktiškai išnuomotas patalpas negauna. Dėl pablogėjusios sveikatos, sunkios turtinės padėties jis vaikui išlaikymo visiškai neteikia nuo 2013 m. rudens.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. 2009 m. sausio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-54-322/2009 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti savo sūnui B. S. materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad vaikui augant vaiko poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos būstui, elektrai, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 600 Lt, šiuo metu tai sudarytų 173,77 Eur (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikams pagal ankstesnį šalių susitarimą). Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 300 Eur. Taigi, atsakovo teikiamas išlaikymas – 300 Lt, kas sudaro 86,89 Eur, yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius jo poreikius ir Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį vaiko išlaikymo dydį.

Nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Vykdant įstatyminę asmeninę tėvų prievolę - išlaikant nepilnamečius vaikus - teiktino išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteistinas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaikus tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, jos deklaruotas mėnesinis atlyginimas sudaro 120 eurų, sūnus B. S., gyvena su ja, Vokietijoje lanko mokyklą. Atsakovas teisme pripažino, kad jis jokio išlaikymo metus laiko vaikui neteikia, sūnų pilnumoje išlaiko viena ieškovė. Vaiko tėvas K. Š. – jaunas, darbingas, registruotas darbo biržoje. Nors jis ir tvirtino, kad dažnai negaluoja, turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumą patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Iš teismui pateikto medicinos dokumento išrašo, receptų kopijų matyti, kad jis 2014-05-09 – 2014-05-20 gydėsi Kauno klinikų neurologijos skyriuje, jam buvo paskirti vaistai. Tačiau laikino pobūdžio negalavimai, susirgimai, kuriems teikiamas medikamentinis gydymas, neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti vaiką. Iš jo paaiškinimų teisme galima spręsti, kad jis faktiškai dirba brolio ūkininko ūkyje, tačiau oficialiai jame nėra įdarbintas, kitų išlaikytinių neturi. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo K. Š. nuosavybės teisėmis turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kuriame, kaip jis teisme nurodė, negyvena, jame yra įkurta J. K. parduotuvė. Duomenų, kad K. Š. už namo nuomą gauna lėšų, jis nepateikė. Iš aptartų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atsakovas nesiekia uždirbti ir gauti lėšų vaiko išlaikymui, t. y. jis faktiškai dirba brolio ūkyje, tačiau jame nėra įdarbintas, savo gyvenamąjį namą naudoja neracionaliai – be užmokesčio atiduoda naudotis kitiems asmenims. Taigi, atsakovas neįrodė, kad sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, neįrodė, kad jis neturi galimybių vienintelio sūnaus išlaikymui teikti kas mėnesį po 500 Lt, kas sudaro 144,81 Eur, t. y. mažiau nei pusė minimalios sumos, kurią tėvai privalo skirti vieno vaiko išlaikymui.

Nuo pat B. S. gimimo juo rūpinasi, jį augina ir auklėja tik vaiko mama, ieškovė. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką rūbais, maistu, mokyklinėmis priemonėmis, suteikti būstą, gaminti valgyti, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį, kas neabejotinai reikalauja ne tik dvasinių pastangų, bet ir finansinių išlaidų. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymo pareiga perkelta vienai ieškovei, atsakovui suteikta galimybė iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Tačiau vieno vaiko išlaikymui atsakovas privalo rasti galimybių kas mėnesį skirti 144,81 Eur. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškinys tenkintinas, iš atsakovo vaikui priteisiant ieškovės reikalaujamas periodines išmokas kas mėnesį.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Tos pačios taisyklės dėl išlaikymo pradžios momento taikytinos ir sprendžiant priteisto išlaikymo padidinimo klausimą. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui padidinimo kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 6 d., todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo tos dienos (CK 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p., 3.199 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Sprendimas priimtas ieškovės naudai, ieškinys patenkintas visiškai, advokato, dalyvavusio teisme ir rengiat teismui procesinius dokumentus, išlaidos nėra didelės, ieškovės atstovė dalyvavo visuose surengtuose teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimas buvo atidėliojamas atsakovui prašant, jam nesugebėjus greitai ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su advokato teikta pagalba, kurios šioje byloje yra 800 Lt, kas sudaro 231,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2009 m. sausio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą nepilnamečio B. S. išlaikymo dydį. Priteisti iš K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 2003 m. kovo 5 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečio B. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina J. H., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš K. Š. J. H. 231,70 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 euro centus) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė